aA
Šiemetiniai abiturientai išgyveno tikrą karuselę. Dar kovo mėnesį, dėl paskelbto karantino teko perorganizuoti savo veiklą, šalyje pradėtas nuotolinis ugdymas(sis). Vos apsipratus su padėtimi prasidėjo ilgos diskusijos – tik spėk sekti įvykius. Ilgai svarstyta, ar pasaulinės pandemijos metu reikalinga vykdyti valstybinius baigiamuosius egzaminus, galbūt verta jų išvis atsisakyti. Netgi planuota išvesti metinius vidurkius, remiantis užsienio praktika.
Abiturientai apsisprendė, kokių egzaminų nelaikys: nepopuliariausiųjų sąraše – 4 disciplinos
© DELFI / Karolina Pansevič

Neaiškumo kankinami abiturientai ir patys ėmė kelti bangas – susimąstę apie situacijos rimtumą ėmė baimintis ne tik dėl pačių egzaminų, jų išlaikymo kokybės, bet ir už(si)krėtimo koronavirusu rizikos, savo artimųjų sveikatos. Galiausiai ekspertai priėjo prie išvados – abiturientai gali atsisakyti dalies egzaminų, kuriuos buvo pasirinkę praėjusių metų rudenį.

(Ne)reikalingi: vokiečių ir prancūzų kalbų, chemijos ir fizikos egzaminai

Atsisakyti minėtų egzaminų abiturientai galėjo gegužės mėnesį. Visgi, nors ir turėjo tokią galimybę, tik nedaugelis ja pasinaudojo. Atsisakyta 5,6 proc. visų pasirinktų egzaminų, – pranešė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai.

Didžiausias procentas atsisakytų egzaminų nuo 2019 metų rudenį pasirinkusiųjų skaičiaus buvo tarp tų mokinių, kurie rinkosi laikyti užsienio kalbų – vokiečių ir prancūzų, chemijos, fizikos valstybinius brandos egzaminus.

NŠA l.e.p. direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė teigė, nesiejanti šio atsisakymo su egzamino populiarumu, nuotoliniu mokymu ar karantinu.

„Mokiniai įsivertino (per daugiau nei pusmetį nuo egzaminų pasirinkimų iki suteiktos galimybės atsisakyti pasirinktų egzaminų), kiek ir kurie egzaminai jiems yra reikalingi. Kasmet stebime, kad į egzaminus ateina mažesnis mokinių skaičius nei registravosi“, – sakė ji.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Rasos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Teresė Janulevičienė linkusi manyti, kad egzaminų atsisakymą lėmė kelios priežastys: šiais mokslo metais buvo žymiai paankstintas brandos egzaminų pasirinkimas, lyginant su ankstesniais metais. O karantino laikotarpiu, įvestas nuotolinis mokymas – didelis iššūkis visai švietimo bendruomenei, o ypač abiturientams.

Renkasi lengviausią kelią

Kaip ir kasmet, populiariausiųjų pasirenkamųjų valstybinių brandos egzaminų (VBE) trejetas nesikeičia – tai užsienio kalba (anglų), matematika ir istorija. Atitinkamai šiuos egzaminus ketina laikyti 18653, 15965 ir 8462 mokiniai.

Nusistebėjus, kaip tarp populiariausių pasirenkamųjų VBE atsirado matematika, Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas šį faktą paaiškino paprastai: matematika reikalinga stojant į valstybines aukštąsias mokyklas. Norint patekti į finansuojamas (VF) vietas – tenka laikyti.

„Nelaikai matematikos egzamino – vietos negausi, užtat taip ir išaugo matematiką laikančiųjų skaičius. Kiti nėra privalomi, tad kiekvienais metais mažėja pasirenkančiųjų fiziką, chemiją ir informatiką“, – pastebėjo jis.

Pernai egzaminus laikė 24 tūkst. abiturientų. Iš jų – valstybinį fizikos brandos egzaminą laikė tik 3 tūkstančiai, informacinių technologijų – taip pat 3 tūkstančiai, o chemijos egzaminą – vos 1600 abiturientų. Per pastaruosius ketverius metus nuosekliai mažėjo tiksliųjų mokslų dalykus laikančiųjų skaičius.

„Patys mokyklų vadovai ir mokytojai pripažįsta – taip yra, nes jaunuoliai renkasi lengviausią kelią. Fizikos, informatikos ir chemijos egzaminai sunkūs – norint kažką pasiekti (bent daugiau nei 30 balų iš 100) reikia juodai arti ”, – sakė G. Sarafinas.

Dešimtos klasės pabaigoje moksleiviai turi galimybę rinktis, ką vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje mokytis sustiprintai, ką baziniu lygiu, o ko apskritai nesimokyti. „Dauguma jų atsisako sunkių disciplinų. Sako – ačiū, užtenka. Renkuosi lengvesnį kelią, man nereikės nei fizikos, nei chemijos. Tačiau vėliau, kai dvylikta klasė eina į pabaigą, jie supranta, kad reikia, bet jau būna per vėlu. Daug durų sau uždaro, tarp jų – ir gyvybės mokslų studijų. Nesu girdėjęs, kad be chemijos kas nors rengtų gydytojus“, – atkreipė dėmesį G. Sarafinas.

Anot jo, valstybė ne tik nebando jaunuoliams kažką sufleruoti, nukreipti ar patarti, elgiasi netgi priešingai – šiemet padidino VF vietų skaičių stojantiems į socialinius mokslus.

„Turėsime sočiai – vadybininkų, socialinių mokslų atstovų. Pastaraisiais dešimtmečiais jų ir taip nerealus perteklius, dabar bus dar daugiau, – prognozavo pašnekovas. – Žinant, kaip visą pasaulį pirmyn varo technologijos... Ar mums nereikia programuotojų, galbūt išvis nieko nereikia?“

Pakišo koją suspaustas egzaminų tvarkaraštis?

G. Sarafinui dažnai tenka lankytis mokyklose, atsakinėti į moksleivių klausimus. Dažnas klausia: man patinka biologija ir istorija – kur būtų geriausia studijuoti? „Jie kažkaip dešimtoje klasėje taip atmestinai susikomplektuoja kryptis, o vėliau ieško kažkokių keistų variantų. Galiausiai stoja į socialinius mokslus, nes ten lengviausia įstoti, daugiausia VF vietų, nereikia persistengti – nepersimokė dvyliktoje – ir vėliau nereiks“, – kritiškai žvelgė jis.

Jei vaikui nepatinka fundamentalieji dalykai, dešimtoje klasėje bus atitinkami pasirinkimai. O kas gali šį pasirinkimą pakeisti? Anot G. Sarafino, šiuo atveju – tik tėvai.

„Tėvai galėtų transliuoti žinią: žinome, kur pasaulis keliauja – su biologija, chemija ir fizika tavo gyvenimas bus daug geresnis. Ateityje padėkosi, jei aš neleisiu atsisakyti šių dalykų. Visgi neretai tėvai pamano – vaikui jau šešiolika, tegu pats sprendžia. Tačiau tokio amžiaus jaunuoliai turi per mažai patirties, jiems trūksta giluminių žinių suvokti, kokias pasekmes atneša tam tikros priežastys“, – aiškino pašnekovas.

VDU „Rasos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui T. Janulevičienė įsitikinusi, kad priežastimi, nulėmusią fizikos ir chemijos egzaminų atsisakymą tapo suspaustas tvarkaraštis: liepos 20 d. chemija, liepos 21 d. fizika.

„Tai paskutiniai sesijos egzaminai, pripažinkime, kad šių metų pavasaris visai visuomenei buvo emociškai sudėtingas, o ypač abiturientams. Jie staiga turėjo tapti labai brandžiais, gal susvyravo pasitikėjimas. Fizikos ir chemijos mokytis teko aktyviai veikiant patiems. Juk beveik 30 procentų gamtos mokslų pamokų vyksta ugdant eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, mokantis nuotoliu, tai tapo sudėtingiau“, – pabrėžė ji.

Išsigrynino prioritetus – anglų kalbos egzaminas svarbesnis

Kodėl abiturientai atsisakė laikyti prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus? G. Sarafinas pastebėjo, jog dauguma mokyklų nuo užsienio kalbų mokymo pačios atsitraukia. Jei tarkim, tik keli vaikai mokysis prancūzų, tuomet specialiai reikės dėl jų samdyti mokytoją, ilgainiui tokių specialistų pradeda stigti.

„Mokyklos nusprendžia nesiterlioti. Įvairesnių užsienio kalbų mokymas prieinamas tik didelių įstaigų moksleiviams. Vaikai dažnai neturi galimybės, net jei ir būtų linkę mokytis prancūzų kalbos“ , – pripažino liūdną tiesą ekspertas.

Vokiečių kalbos egzaminą, anot G. Sarafino, laiko maždaug 40 gimnazijų vaikai. Tiesa, vokiečių egzaminą galima laikyti ne tik mokyklose, bet ir licencijuotuose egzaminų centruose. Jis visame pasaulyje vykdomas ir vertinamas vienodai.

T. Janulevičienė pastebėjo, kad užsienio (vokiečių, prancūzų) kalbos daugelyje Lietuvos mokyklų yra mokinio pasirenkamos kaip antros užsienio kalbos, neprivalomos. „Tikėtina, kad abiturientai peržiūrėjo savo tikslus, išsigrynino prioritetus, pasirinkdami tik vieną privalomą užsienio kalbos egzaminą – anglų kalbos“, – sakė ji.

Visą egzaminų grafiką galima pamatyti čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.8846

Top naujienos

Šapoka – apie galimą antrą koronaviruso bangą: pilnai Lietuvos ekonomikos neuždarysime (39)

Prezidentas Gitanas Nausėda po antradienį vykusio susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi...

Maskvos politikai nerimsta: parašė laišką Pranckiečiui (186)

Rusijos Federacijos politikai nesibodi kištis į ketvirtą nepriklausomos valstybės atkūrimo...

Kauno logistikos įmonėje – trys koronaviruso infekcijos: darbuotojai atvyko iš Uzbekijos simptomų turi ir kiti darbuotojai (22)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Ragina ruoštis blogiausiam: COVID-19 smogė JAV valstijoms, jos manė virusą jau įveikusios (101)

Pirmosios šį pavasarį koronavirusą iškentusios valstijos tikėjosi, kad blogiausia jau praeityje.

Laukia sunkios derybos dėl ES pinigų: Lietuva ruošia argumentus, kodėl turi gauti daugiau (27)

Europos Vadovų Tarybos praėjusią savaitę pristatytas naujas pasiūlymas dėl daugiametės...

„Žalgiris“ pučia raumenis po krepšiu – į Kauną keliasi Europos čempionas (81)

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai artėjantį sezoną komandoje išvys dar vieną naujoką. Lietuvos...

Smarkiai nukentėję nuo koronaviruso italai visam pasauliui turi paprastą patarimą (90)

Ilgalaikis COVID-19 poveikis net persirgus lengva ligos forma gali būti gerokai rimtesnis, nei iš...

Byrant šeimoms šou versle, neeilinė Natalijos Bunkės patirtis: vestuves tai švenčia, o skyrybos – jau ne šventė? (43)

Skyryboms tampant vis dažnesniu reiškiniu šalyje, Vyriausybė nutarė pasekti kitų šalių...

Politologai įvertino LVŽS sąrašą: dešimtukas atspindi asmeninį lojalumą Karbauskiui (4)

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( VU TSPMI ) politologai...

|Maža didelių žinių kaina