aA
Susipažinkite – dr. Simonas Šabanovas – žmogus, kurio veikloms išvardinti vienu ypu tikrai pristigtų kvapo. Jis - geografijos mokytojas ekspertas, mokomųjų priemonių mokyklai autorius, 2017-ųjų Lietuvos metų mokytojas, Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vertintojas ir Vilniaus universiteto dėstytojas. Su Simonu kalbamės apie šiuolaikinio mokytojo sampratą, kokybiško pedagoginio išsilavinimo ir darbo kriterijus bei šiaurietiško ugdymo principų Lietuvos švietimo įstaigose diegimą, rašoma pranešime spaudai.
Simonas Šabanovas
Simonas Šabanovas
© VU

– Esate geografijos mokytojas ekspertas. Kodėl pasirinkote būtent geografiją?

– Geografija man – tai galimybė plačiai žiūrėti į pasaulį, jį pažinti ir keisti. Tai būdas neatskirti žmogaus nuo gamtos. Mane supanti aplinka – mano džiaugsmo šaltinis: juk čia yra tiek sąsajų, tiek procesų ir kompleksų. Geografijos mokomasis dalykas man dar mokykloje padėjo pažinti pasaulį, susidomėjęs dalyvaudavau olimpiadose ir konkursuose, yra tekę laimėti ir respublikines olimpiadas. Noras lavinti ypač svarbius visuminio suvokimo gebėjimus ir paskatino rinktis būtent šią sritį.

– 2017 metais buvote nominuotas Lietuvos metų mokytoju. Kaip manote, kiek aktualus žmogiškasis asmenybės faktorius, siekiant tapti geriausiu? Koks yra (ar turėtų būti) tas šiuolaikinis mokytojas?

– Nemanau, kad paprasta trumpai atsakyti, koks tas šiuolaikinis mokytojas. Žmogiškasis asmenybinis faktorius labai svarbus: jis turi būti aktyvus, greitai mąstantis, o svarbiausia – įdomus! Jo pamokoje itin svarbi veiklų įvairovė. Juk dabartiniams vaikams sudominti ir siekiant juos motyvuoti mokytis veiklos turi būti kuo įvairesnės: ir reiškinių tyrinėjimas, ir patyriminė veikla, ir IT technologijų panaudojimas ir, aišku, dėmesys literatūrai. Mokytojas turi mokėti gebėti derinti visus šiuos dalykus. Į tai dėmesį atkreipiame ir vykdydami mokytojų atranką į „Šiaurės licėjų“.
Na, o man pačiam Lietuvos metų mokytojo premijos laimėjimas buvo stotelė – įvertinimas, kad dirbu teisinga linkme.

– Esate parengęs nemažai mokykloms skirtų mokomųjų priemonių. Jūsų nuomone – kiek šiuolaikiniam mokytojui svarbi būtent tokia – kūrybinė, mokslinė veikla?

– Mano nuomone, kiekvienam geram mokytojui yra svarbu turėti kompleksines priemones ugdymui ir vengti kraštutinumų. Rekomenduočiau vaizdžius popierinius ir skaitmeninius vadovėlius, mišraus mokymo užduočių sąsiuvinių, įsivertinimo įrankių, praktikos darbų aprašų ir išbandyti (kaip jau turime „Šiaurės licėjuje“) reiškiniais grįsto tyrimo mokymo savaites. Tai – naujovės Suomijos švietime. Šių savaičių metu mokiniai pasirenka reiškinį ir jį tyrinėja, aptarinėja, aprašo. Tai puiki galimybė mokiniams įgyvendinti savo norą pažinti, išsiaiškinti. Juk universitete to irgi siekiame! Kelias į universitetą prasideda tada, kai gaunamos pirmosios žinios apie mokslinę veiklą.

– Vilniaus universitetas, siūlydamas pedagogikos studijas, šiuolaikiškus mokytojus rengia jau antrus metus. Kaip įvertintumėt šios programos koncepciją ir rezultatus?

– Pedagogikos studijos Vilniaus universitete labiau orientuotos į praktines veiklas. Tai didelis privalumas, nes mokytojui svarbu ne tik turėti gerus teorinius pagrindus, bet ir atrasti savo, kaip mokytojo, „veidą“. Juk mokiniams būtų labai neįdomu, jeigu visi mokytojai dirbtų vienodai.

– Kokia tendencija stebima – ar pasiteisina būsimų pedagogų lūkesčiai, pradėjus dirbti mokykloje? Su kokiais sunkumais/iššūkiais jiems dažniausiai tenka susidurti?

– Pasitaiko atvejų, kuomet naujiems mokytojams mokyklose iš pradžių sunku įgyvendinti savo idėjas dėl nusistovėjusių nerašytų taisyklių, mokyklos kultūros. Nors revoliucijos jie nepadaro, bet tikrai atneša į mokyklas naujovių, kurios prigyja. Mokytojo darbas yra sunkus. Jeigu neturi tam pašaukimo, geriau jo nesirinkti. Džiaugiuosi, kad mokytojų, kurie dirba mokykloje savo svajonių darbą ir juos tai „veža“, Lietuvos mokyklose, vis dėlto, yra daug.

– Šiaurės Licėjus, kuriame dirbate ugdymo vadovu, laikosi principo, jog prasminga yra mokytis to, kas padės greičiau prisitaikyti kintančiame pasaulyje ir koncentruojasi į integruotą, patirtinį ir asmenybės ugdymu grįstą mokymo procesą. Jūsų nuomone – kiek tokio „akademinio šiaurietiškumo" Lietuvos švietimo įstaigose galima rasti šiandien ir kokių veiksmų reikėtų imtis, kad jo būtų vis daugiau?

– Didžioji dalis Lietuvos ugdymo įstaigų šia linkme juda gerokai per lėtai, o mokiniai daug brangaus laiko praleidžia mokydamiesi to, kas pasensta ir nebeturi prasmės. Kad tai keistųsi, reikia suprasti, jog Lietuva nėra kažkoks atskiras pasaulis. Vykstant globalizacijai, savo autentiškumo išlaikymas ir gerosios užsienio šalių patirties atranka bei integravimas turėtų būti siekiamybė. Tik taip įmanoma sukurti kompleksiškumu grįstą ugdymą, kuris teiktų mokymo ir mokymosi džiaugsmą, o taip pat - naudą ilguoju laikotarpiu.

„Šiaurės licėjaus“ tikslas – kritiniu mąstymu ir visuminiu požiūriu pasižyminti asmenybė. Integruota ir tiriamoji veikla bei dėmesys socialiniams ir emociniams aspektams – tai kelias, vedantis šio tikslo link.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Karą stebėjo nuo pirmų dienų: pavyko suvokti du šokiruojančius faktus apie Rusiją

Daugiau nei 80 dienų vykstantis Rusijos Federacijos pradėtas karas Ukrainoje keičia vakarų šalių...

Karas Ukrainoje. Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų taikos derybos – sustabdytos (1)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Duomenys, kurie nustebins ne vieną: kokia dalis Lietuvoje yra susipainiojusi, kas kaltas dėl įvykių Ukrainoje (32)

Atrodo, akivaizdu, bet ne visiems, – pagal tai, kokia dalis gyventojų Lietuvoje supranta, kad dėl...

Mariupolio gynėjų evakuacija iš „Azovstal“ dar ne istorijos pabaiga: ragina nuolat spausti Rusiją (1)

Milžiniška plieno gamykla „ Azovstal “ vis dar ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai...

Perspėjo dėl bandymo dėmesį atkreipti tik į tautybę karo metu: tai labai pavojinga (1)

Karas niekaip nepakeitė ukrainiečių požiūrio į rusų tautybės Ukrainos piliečius, tačiau...

Rudenį prognozuoja naują maisto kainų šuolį: laimėtojų nebus šiųmetinis derlius bus vienas brangiausių

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad Lietuvos gyventojai...

Karo ekspertai: rusai vaizduoja, kad puolimui pasirinko ir kitą kryptį, bet jų tikslas – ne toks

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad Rusijos...

Tinsta kojos: medikas pasakė, kaip atpažinti, kad tai rimtos ligos simptomas

Sutikite, kad kojų tinimas nėra pats maloniausias jausmas. Jis gali užklupti tiesiog per ilgai...

Delfi PliusThe Economist

Įspūdingas Kinijos eksporto bumas baigėsi: optimistai dabar turės pripažinti, kad suklydo

Praėjusį mėnesį geltonomis juostomis išmargintas krovininis traukinys atbildėjo į Budapeštą...

Planas savaitgaliui Plungėje – 5 pažintiniai takai, atveriantys nuostabius vaizdus

Pavasarį ir vėl norime sugrįžti į gamtą bei pabūti joje kiek ilgiau. Tam turistai dažniausiai...