aA
25,3 tūkstančio. Tiek abiturientų šiemet baigs bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo studijas. Tiek jaunų specialistų po kelerių metų užpildys Lietuvos ir užsienio darbo rinkas. Dar nepasirinkę savo ateities profesijos, būsimi studentai sprendžia, kur link pasukti savo likimus. Universitetų, kolegijų konkurencija, programų sudarytojų pažadai apie užtikrintą rytojų, pabaigus jų studijas, neretai ne padeda, o apsunkina neapsisprendusių jaunuolių pasirinkimą.
Programavimas
Programavimas
© Organizatorių nuotrauka

LAMA BPO duomenimis, praėjusiais metais stojantiesiems buvo pasiūlytos 639 studijų programos. Universitetuose daugiausia stojančiųjų pirmuoju prioritetu rinkosi sveikatos mokslų krypčių programas (16,31 proc.), socialinius mokslus (15,4 proc.), verslo ir viešąją vadybą (11,95 proc.), informatikos mokslus (11,08 proc.), humanitarinius mokslus (9,96 proc.). Kolegijose stojantieji daugiausiai rinkosi verslo ir viešosios vadybos mokslų krypties programas (28,95 proc.), kiek mažiau – 23,18 proc. stojančiųjų rinkosi sveikatos mokslus, 17,28 proc. – inžinerijos mokslus.

Netrukus paaiškės, kokias studijas šiais metais rinksis tūkstančiai jaunų žmonių. Gamybos procesų robotizavimas, kompiuterizacija kasmet mažina darbo jėgos poreikį. Daugelio dabar esančių specialybių apskritai nebebus. Tinkamos profesijos pasirinkimas ir šiandieninėje darbo rinkoje reikalingų įgūdžių bei gebėjimų formavimas jaunam žmogui garantuoja ne tik geras pajamas, bet ir neribotas galimybes rinktis: vystyti verslą Lietuvoje, profesinės karjeros siekti užsienio kompanijose, dirbti savarankiškai bet kurioje pasaulio šalyje, pačiam rinktis darbdavį, nuolat tobulėti, būti srities profesionalu ne tik savo šalyje, bet ir konkuruoti su pasaulio geriausiais.

Darbas įmonėje
Darbas įmonėje
© Shutterstock


Šeštus metus iš eilės daugiausiai uždirba skrydžių vadovai

Sodros duomenimis, Lietuvoje nuo 2014 metų nesikeičia daugiausiai uždirbantys – tai skrydžių vadovai. Šių metų vasario mėnesio duomenimis, jie uždirbo 4453,9 eurų per mėnesį. Kiek mažiau finansinių ir draudimo paslaugų vadovai (4407,1 eurų), orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai (4036,1 eurų), teisėjai (3388,2 eurų), informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai (3250 eurų).

Pasaulinėje rinkoje tarp daugiausiai uždirbančių profesionalų yra medicinos / sveikatos srities specialistai (neurochirurgai, chirurgai, anesteziologai, ginekologai, odontologai, psichiatrai, slaugytojos), programinės įrangos kūrėjai, viešojo ir privataus sektoriaus vadovai, finansų analitikai, investicinės bankininkystės ekspertai, draudimo sektoriaus specialistai, IT sektoriaus specialistai, teisininkai, mokymo ir plėtros specialistai, duomenų bazių administratoriai, inžinieriai, pilotai.

Operacija
Operacija
© DELFI / Andrius Ufartas


Apytuštis naujosios kartos specialistų sektorius

„Lietuvos švietimo sistema nespėja adaptuotis ir parengti tinkamų studijų programų, kurios atitiktų rinkos ir verslo lūkesčius. Jau dabar ypač reikalingi tokie specialistai, kurie gali dirbti su dirbtiniu intelektu, IT sprendimais, Blockchain, Fintechar 3D technologijomis. Jaučiamas didelis informacinių technologijų specialistų, inžinierių, technologų, programuotojų stygius. Lietuvoje vyksta Pramonės 4.0 revoliucija, kuomet pramonė ir verslas vis labiau orientuojasi į skaitmeninimą, tad šių specialistų kritiškai reikia įvairiuose sektoriuose“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Kęstutis Šetkus.

Technologijų progresas vyksta milžiniškais tempais. Būtina atkreipti dėmesį į tarpdisciplinines studijas ir tarpdisciplininius dalykus – šių sričių specialistai bus paklausūs ateityje, kad esant poreikiui rinkoje savo gebėjimus galima būtų pritaikyti kelioms sritims, pvz.: technologijos ir vadyba.

Pasak K. Šetkaus, daugiausiai ateityje uždirbs tų sričių ekspertai, kurie eis „koja kojon“ su naujausiomis tendencijomis, gebės keistis, atnaujinti ir dalintis žiniomis. Aktualus tampa suaugusiųjų nuotolinis ar distancinis mokymas, persikvalifikavimas.

Darbo rinkoje paklausiausi – IT specialistai, išaugusi inžinierių paklausa

Lietuvos didžiųjų miestų darbdaviai vis labiau ruošiasi dirbtinio intelekto, robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui. Nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, darbdaviai planuoja didinti darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus. Tai paaiškėjo Užimtumo tarnybos atlikto tyrimo metu, kuriame buvo apklausti beveik 5 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 238 tūkst. šalies dirbančiųjų.

Analizuojant darbdavių atsakymus išryškėjo dvi tendencijos: paklausiausi yra IT sektoriaus darbuotojai, kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai, sistemų analitikai ir taikomųjų programų kūrėjai bei išaugusi inžinierių paklausa – reikalingi elektronikos inžinieriai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, kompiuterijos inžinieriai, mechanikos inžinieriai ir statybos inžinieriai.

„CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sutinka, kad šiuo metu didžiausia paklausa yra IT specialistų, ypač programuotojų, testuotojų, projektų vadovų: „Kiekvieną mėnesį paskelbiame apie 1000 darbo pasiūlymų IT specialistams. Jų atlyginimai yra vieni didžiausių rinkoje. Jų atlyginimas gali siekti 2000 eurų per mėnesį (į rankas) ir dar daugiau.“

Darbas kompiuteriu
Darbas kompiuteriu
© Shutterstock


Pastaraisiais metais pradėjo sparčiai kilti technologijų / inžinerijos specialistų, medienos, baldų, elektronikos, statybos, transporto technologų atlyginimai. Dar didesnio atlyginimo galima tikėtis tiems inžinieriams, technologams, kurie turi vadybinių gebėjimų ir moka užsienio kalbas.

Prekybos srities darbuotojų poreikis išlieka stabiliai aukštas, atlyginimai metų bėgyje pakilo ir šios srities darbuotojams. Padidėjus investicijoms į nekilnojamąjį turtą, gerokai išaugo statybos srities darbuotojų poreikis. Trūksta darbuotojų medicinos / sveikatos, transporto srityse.

Lietuvai būtinas protų žemėlapis

Daug profesinėje srityje pasiekusių lietuvių užsienyje yra nemažai ir tokių yra pačiose įvairiausiose srityse: Jungtinėse Amerikos Valstijose NASA dirbanti mokslininkė biologė Eglė Čekanavičiūtė, Malaizijoje dirbanti sparčiausiai augančio startuolio „Fave“ žmogiškųjų išteklių vadovė Audra Pakalnytė, su didžiausiais Artimųjų Rytų naftos kompanijų sandoriais dirbantis investicijų bankininkystės ekspertas Darius Daubaras.

„Tarp Globalios Lietuvos lyderių (GLL) narių yra ir itin sėkmingų verslininkų, kurie iš Lietuvos išvyko studijuoti dar 1990-aisiais, kurie įkūrė tokias IT kompanijas kaip „Devbridge“ ar „Cujo AI“, kurios sulaukė sėkmės JAV ir dabar investuoja Lietuvoje, taip sukurdami šimtus darbo vietų. O kur dar lietuvių palikuonys, kurie jau gimę už Lietuvos ribų, ir yra įkūrę milžiniškas kampanijas, pavyzdžiui, Danguolė Altman, vadovaujanti JAV farmacijos milžinei „Vapogenix“. Tarp lietuvių palikuonių yra Nobelio premijos laureatas Robertas J. Šileris“, – teigia tarptautinio socialinio tinklo Globalios Lietuvos lyderiai (GLL), vienijančio įvairių sričių profesionalus ir karjeros aukštumas pasiekusius lietuvius, vadovė Aušra Kukelkaitė.

GLL vykdomos programos „Talentai Lietuvai“ duomenys rodo, kad užsienyje studijuojantis jaunimas vis dar gan inertiškai renkasi verslo vadybos, komunikacijos, rinkodaros sritis, taip pat socialinius mokslus – politikos, teisės, psichologijos, antropologijos studijas. Šių mokslų absolventai sudaro 80 proc. visų „Talentai Lietuvai“ žemėlapyje pasižymėjusių užsienyje studijuojančių studentų, kurių GLL bazėje yra beveik 2 tūkstančiai. Likusieji studijuoja gamtos ir tiksliuosius mokslus – biologiją, fiziką, IT, biotechnologijas, inžineriją ir pan.

Anot A. Kukelkaitės, į GLL besikreipiančių įmonių poreikis auga inžinerijos, IT, lazerių, robotikos srityse: „Vis tik reikia pažymėti, kad ir konkurencija dėl darbuotojų pastarosiose srityse yra gerokai didesnė – čia Lietuvos įmonės konkuruoja jau pasaulinėje rinkoje.

Lėktuvas
Lėktuvas
© Reuters / Scanpix


Lietuva, kaip valstybė, neturi protų žemėlapio, jau nekalbant apie kontaktus su studijuojančiais. Sudaryti tokį žemėlapį bandymų būta, tačiau kol kas nesėkmingai. Negalime paneigti galimybės, kad mes tiesiog nepasiekiame ir neturime duomenų apie lietuvius, kurie užsienyje studijuoja gamtos, inžinerijos ar technologinius mokslus. Paprastai, dėl gabumų įmonės juos „išgraibsto“ jau antrame kurse.“

Izraelis ugdo dronų sistemų operatorius

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Edmino Bagdono, startuolių mekoje ir vienoje inovatyviausių šalių pasaulyje dešimtys Lietuvos piliečių studijuoja Izraelio universitetuose. Juose renkasi globalios politologijos, aukštųjų technologijų, inovacijų, biotechnologijos bei medicinos mokslų studijas.

Kibernetinio saugumo srityje Izraelis yra pirmaujanti ir daugiausiai investuojanti šalis. Taip pat dominuojančios yra biotechnologijų, medicininių tyrimų ir vystymo sritys. Šalyje juntamas didelis aukštųjų technologijų inžinierių, programuotojų poreikis. Karo pramonėje ir pačioje Izraelio kariuomenėje, žvalgyboje atsirado nauja specialybė – dronų sistemų operatoriai.

Svarbu ne tik studijos, bet ir gebėjimai

Technikos mokslų daktaras, verslininkas, įvairių iniciatyvų kūrėjas Vladas Lašas pataria jaunimui nebijoti pokyčių, o pačiam juose dalyvauti ir nuolat mokytis: „Šiais laikais jaunas žmogus labai kritiškai vertina mokyklos duodamas žinias, jei pats nemato, kodėl jam jos bus reikalingos. Todėl kiekviena aktyvi, savarankiška praktinė veikla, sugebėjimas sudominti kitus savo idėjomis, labai aiškiai parodo, ką ir kodėl verta mokytis. Reikia drąsiai bandyti įvairias veiklas ir tokiu būdu atrasti, kur įdomu, kur gali geriausiai sektis, kuri profesija yra artima ir kokioje srityje jis įsivaizduoja savo ateitį. Todėl moksleiviški startuoliai (pvz. Junior Achievement programa), vasaros darbinės praktikos tikrose įmonėse, savanorystė, savarankiški projektai, kelionės labai padeda anksčiau suprasti, ką nori veikti gyvenime.“

Kad reikia lavinti savo gebėjimus, pritaria ir Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė: „Emocinis intelektas ir kūrybiškumas priskiriamas prie vienų svarbiausių kompetencijų darbo rinkoje. Robotai ir automatika negali pakeisti žmogaus gebėjimo kurti ir kūrybiškai mąstyti, todėl smalsumas ir kūrybiškas problemų sprendimas ir dabar, ir ateityje bus svarbus įgūdis.“

Darbo rinkos analitikai tikina, kad be žmogiškųjų gebėjimų, tampa svarbūs tokie įgūdžiai kaip debesijos kompiuterija, dirbtinio intelekto valdymas, analitinis argumentavimas, žmogiškųjų išteklių valdymas, vartotojo patirties dizainas, mobiliųjų aplikacijų programavimas, video ir audio produkcijos kūrimas, pardavimai, vertimai. Šie gebėjimai gerokai padidina galimybes konkuruoti su tos pačios profesinės srities specialistais.

V. Lašas įsitikinęs, kad šiandien ne taip svarbu profesija - svarbiau bendra kryptis ir supratimas apie savo stipriąsias puses, kurias norėtųsi puoselėti: „Dabar labai įdomus laikmetis, o ateitis ir ateities profesijos bus dar įdomesnės. Ir tai nebus profesija ar darbas visam gyvenimui. Tačiau kiekvienoje veikloje bus bendravimas su vis išmanesnėmis technologijomis, tad reikia tapti skaitmeninio pasaulio „čiabuviais“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
3.2222

Top naujienos

VMI gyventojus ragina pasiimti 50 mln. Eur: kitaip pinigai nukeliaus į biudžetą (45)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) pirmadienį informavo, kad per pastaruosius penkerius metus...

Ant stalo – dar vieno draudimo atšaukimas nuo rugsėjo (31)

Vyriausybė trečiadienį svarstys Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų siūlymą...

Skvernelis – apie pasiruošimą antrai bangai: planuojami pokyčiai mokyklose ir naujos elgesio taisyklės (250)

Rengiamasi koronaviruso kontrolei rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad bus...

Varšuvos universiteto politologė: rinkimų kampanija buvo purvina (26)

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Mienkowska-Norkienė teigia, kad Lenkijos valdančioji...

Koronavirusą pramanu vadinęs 30-metis vyras mirė pabuvojęs COVID platinimo vakarėlyje (115)

30-ies metų amžiaus pacientas mirė pabuvojęs vadinamajame COVID vakarėlyje. Jis manė, kad...

Šimtai tiki Londono lietuvio pramanais apie COVID-19: saugiausia vieta – po žeme (5)

Pastarosiomis dienomis sąmokslo teorijomis įtikėję asmenys dalinasi vienu įrašu, kurį...

Kaunietis pasigailėjo kastravęs augintinę: tragiška istorija feisbuke kelia pasipiktinimo bangą (8)

„Šokas, stresas ir ašaros mano šeimai ir vaikams“, – gailisi veterinarijos klinikoje...

Rytų Londone lietuvei suleista mirtina vitaminų dozė iš Lietuvos atvežtus vitaminus pirko pas tautietę (91)

Rytų Londone, Forest Gate rajone, savo namuose mįslingai mirė 63-ejų lietuvė Rita Saugūnienė....

Mančesterį plėšo prieštaringos reakcijos: UEFA pralaimėjo bylą Lozanoje (1)

„ Manchester City “ kitą sezoną galės toliau varžytis Čempionų lygoje, nors UEFA buvo...

Viešbučių restoranams prognozuojama liūdna ateitis (12)

Pasibaigus karantinui ir darbą atnaujinus viešbučiams , juose veikiantiems restoranams tenka...

|Maža didelių žinių kaina