aA
Brandos egzaminai jau prasidėjo, tad abiturientai ir jų tėvai gyvena nerimastingu laukimu. Šiemet papildomos sumaišties įneša ir tai, kad pedagogai masiškai atsisako dirbti egzaminuose vertintojais. Pavyzdžiui, iš buvusio didžiulio būrio profesionalių uostamiesčio lituanistų šiemet vertinti brandos egzaminų rašinius užsiregistravo vos vienas.
© DELFI / Karolina Pansevič

Taigi kas nutiko, kad ilgametę vertinimo patirtį turintys pedagogai šiemet nebesiima šio darbo? Pakalbintos Klaipėdos gimnazijose dirbančios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos tikina, kad problema slypi toli gražu ne tik mažuose įkainiuose.

Didelė programos aprėptis

Abiturientų tėvai sunerimę – ar galima šiemet tikėtis profesionalaus vertinimo, kai žinoma, kad vertintojų komanda labai nukraujavo?

Pavyzdžiui, ankstesniais metais vien iš Klaipėdos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertintojais dirbdavo kelios dešimtys lituanistų, o dabar iš jų liko tik 1.

Teigiama, kad vertintojais nesutinka dirbti ir kiti ilgametę patirtį šioje srityje turintys pedagogai iš kitų miestų.

„Nelabai tikiu, kad dėl to nepajusime jokių pasekmių. Manau, kad šiemet gali būti daug apeliacijų“, – neramiai artėjančio lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino laukia ir „Ąžuolyno“ gimnazijos lituanistė Nijolė Bartašiūnienė.

Ši pedagogė anksčiau yra vadovavusi Klaipėdos egzaminų vertinimo centrui, kuris nuo šiemet panaikintas, tad puikiai išmano visus šio darbo niuansus ir užkulisius.

N. Bartašiūnienės nuomone, dalis vertintojų šiemet maištauja ne tik dėl per mažo atlygio, kaip dažnai manoma.

„Tiesiog pavargome nuo to, kad nėra pagrindo, kaip vienodai ir objektyviai įvertinti rašinį. Jau seniai reikėjo kelti klausimą dėl lietuvių kalbos egzamino standartizuoto vertinimo. Mano nuomone, prasmės netenka toks egzaminas, kai vaikas, mokęsis mažiau, gali gauti didesnį įvertinimą už tą, kuris mokėsi daugiau, geriau analizavo kūrinius. Taip nutiko dėl to, kad dabar vertinami ne mokinio gebėjimai, o žinios“, – kalbėjo mokytoja.

Jos nuomone, viena didžiausių nesėkmingo egzamino priežasčių – be galo didelė ugdymo programos aprėptis.

„Labai gerai, kad antri metai jau galima remtis visais 36 autoriais, nors, aišku, realiai mokytojai su mokiniais visų autorių neišeina, tačiau tuos, kuriuos pasirenka, išanalizuoja giliau – galima tikėtis, jog per egzaminą analizuoti kūriniai nebus mokiniams beveidžiai ir visi vienodi“, – svarstė N. Bartašiūnienė.

Vertina „atrajotas“ žinias

Kita priežastis, kad egzaminui nėra tinkamai pasirengta.

„Egzamino programa parengta neprofesionaliai, neišaiškinamos sąvokos. Nuo 2011-ųjų vertinimo instrukcija vis tobulinama, bet mokinių rašinius ir tai, kaip buvo atlikta egzamino užduotis, kiekvienas mokytojas interpretuoja savaip, nes nėra mokslinio pagrindimo. O kai nėra mokslo, aiškinančio, kaip reikia kurti rašinį, kokias strategijas taikyti einant į aukštesnį gebėjimų lygį, labai sudėtinga vienodai suprasti lygius ir juos įvertinti.

Kadaise lituanistams buvo aiškinta, kad rašinio kūrimo metodika vers visus mokinius rašyti vienodai, tačiau mokytojai prašė ne rašinio klišių, bet mokslinės teorijos.

Pavyzdžiui, visa Europa vertindama rašinį naudojasi Solo taksonomija, kuri sugraduoja mokinio gebėjimus nuo lengvesnių iki sudėtingesnių, nuo kiekybinio iki kokybinio temos supratimo. Deja, dabar dažniau vertinamos „atrajotos“ per egzaminą žinios, o ne tai, ką mokinys su tomis žiniomis daro – geba pateikti pavyzdžių, interpretuoti, lyginti, priešinti, apibendrinti ar sieti su kontekstu, vertinti.

Profesionalai traukiasi: kas vertins abiturientų rašinius?
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Jau pernai Nacionaliniame egzaminų centre (NEC) kėliau šį klausimą, siūliau naudotis kitų šalių praktika vertinant mokinių rašinius, deja, nuskambėjo frazė, kad toks rašinio vertinimas yra „kosmosas“. Taigi, kaip matome, nesant mokslinio požiūrio į rašinio kūrimą, jo vertinimas ir tampa „kosmosu“. Ir kiekvienas mokytojas, ateinantis vertinti egzamino darbų, atsineša ir savo rašinio supratimą, tad netoli nuo jo ir atitrūkstama. Neretai girdima frazė: „O maniškiai taip nerašo.“ Tad kai mokslas dingsta – lieka intuicija...“ – pasakojo pedagogė.

N. Bartašiūnienei ne kartą yra tekę vesti seminarus Lietuvos vertintojams. Pedagogė sakė pastebėjusi, kad tą patį rašinį mokytojai gali įvertinti labai skirtingai ir priskirti skirtingiems lygiams.

„O tai ir yra mokslinio teorinio pagrindo nebuvimo pasekmė. Nacionalinis egzaminų centras net negali tiksliai apibrėžti, ką kuriam lygiui mokinys privalo mokėti, kaskart atsiradus naujoms rašinių formuluotėms kuria temų išklotines, nors reikėtų vieną kartą suskirstyti tik gebėjimus. Solo taksonomija citavimą, parafrazavimą priskiria tik pirmajam (patenkinamajam), analizavimą, interpretavimą, pavyzdžių pateikimą – antrajam (pagrindiniam) lygiui.

Aukštesniajam lygiui jau reikia lyginti, priešinti, apibendrinti, o jei mokinys dar viską sieja su kontekstu, vertina – aukščiausiasis lygis. Kai matai, koks mokinio mąstymo lygis, kokius gebėjimus jis yra įvaldęs, visai nesvarbu, ar rašinys apie juoką, ar apie Vilniaus miestą, visi mokytojai vienodai įvertins. Juokinga, bet vertinimo instrukcijoje aukštesniojo lygio taškai priskiriami pagrindiniam lygiui“, – pastebėjo N. Bartašiūnienė.

Pasak jos, deja, dabar vertinimo instrukcijose daug neaiškumo, vartojamos sąvokos neturi mokslinio pagrindimo, dažniausiai remiamasi susitarimu, kuris galioja vienais ar kitais metais.

„Baisiausia, kad NEC‘ui nelabai rūpi taisyti padėtį. Toks įspūdis, kad iš mūsų srities dingo profesionalumas. Tiesiog pavargome nuo viso šito“, – atviravo lituanistė.

Atgrasė virtualus vertinimas

Šiemet abiturientų rašinių nebesiima vertinti ir 15-os metų patirtį šioje srityje turinti „Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ramunė Galdikienė.

„Kodėl atsisakiau? Visų pirma dėl neaiškių sąlygų. Kai vasario mėnesį buvo paskelbta registracija, iš nuogirdų jau žinojau, kad Klaipėdoje nebebus egzaminų vertinimo centro. Mintis, kad reikėtų važiuoti vertinti į Šiaulius, ten gyventi savaitę, manęs neviliojo. Apie atlygį jau net nenoriu kalbėti, nes apie tai jau daug prikalbėta. 15 metų gavau simbolinį atlygį ir ne tai buvo esmė. Tiesiog jaučiausi įsipareigojusi, nes pati turiu abiturientų, be to nenorėdavau atitrūkti nuo realybės, nes kai dirbi vertintojų komandoje, išsiaiškini daug dalykų“, – pasakojo R. Galdikienė.

Mintis, kad reikėtų važiuoti vertinti į Šiaulius, ten gyventi savaitę, manęs neviliojo. Apie atlygį jau net nenoriu kalbėti.
R. Galdikienė


Mokytoja svarstė, kad, ko gero, labiausiai šią veiklą tęsti ją atgrasė šiemet pirmą kartą įvestas rašinio virtualus vertinimas. Mat pernai pirmą kartą išbandžius valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimą nuotoliniu elektroniniu būdu, šiais metais tokia praktika bus plečiama. Nacionalinis egzaminų centras informuoja, kad šiemet nuotoliniu elektroniniu būdu bus vertinami jau ne tik fizikos ir informacinių technologijų, bet ir biologijos, chemijos, užsienio kalbos bei dalis lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų darbų.

Lituanistų žiniomis, tiesiog abiturientų rašiniai bus nuskenuojami ir vertintojai juos matys kompiuterio ekrane.

„Pavyzdžiui, aš turiu 45 abiturientus ir tikrai neįsivaizduoju, kaip žiūrėdama į monitorių galėčiau įvertinti kai kurių mokinių darbus, nes yra tokių, kurių raštas labai individualus ir išskirtinis, net ir man, pripratusiai, dažnai tenka šifruoti net popieriuje parašytą raštą. Ką jau kalbėti apie nežinomų moksleivių raštą. O jei rašinys dar nuskenuotas ir perkeltas į kompiuterį. Turiu tokių moksleivių, kurių darbai puikūs, juos siunčiu į konkursus, bet raštas visiškai neįskaitomas. Tad labai nerimauju dėl tokių mokinių.

Kai dirbau vertintoja, kartais tekdavo ir per didinamąjį stiklą žiūrėti, kad pamatytume, ar padėtas taškas ant „Ė“.

Juk jei jo nėra – tai jau rašybos klaida ir minusuojamas vienas taškas, todėl stengdavomės jį atrasti, nes nesinorėdavo žlugdyti vaikų“, – pasakojo R. Galdikienė.

Visos „Vakarų ekspreso“ kalbintos lituanistės vieningai tvirtino, kad virtualus rašinių vertinimas pasitvirtintų tik tokiu atveju, jei visi abiturientai per egzaminą rašinius spausdintų kompiuteriu.

„Kol mūsų lietuvių kalbos egzaminas yra tokio tipo, kai rašinyje yra 500–600 ranka rašytų žodžių, virtualaus vertinimo negali būti“, – mano R. Galdikienė.

Lituanistė apgailestavo, kad dėl nevykstančio dialogo tarp pedagogų ir Nacionalinio egzaminų centro gali nukentėti vertinimo kokybė.

„Klaipėdoje yra šešios gimnazijos, kuriose dirba daugybė patyrusių lituanistų. Dalis jų yra dirbę ir vyr. vertintojais. Nežinau, ar tikrai protinga prarasti tokį potencialą?“ – retoriškai klausė mokytoja.

Profesionalai traukiasi: kas vertins abiturientų rašinius?
© DELFI / Tomas Vinickas


Tik gandai?

Pasklido gandai, kad iškilus tokiai situacijai šiemet vertinti abiturientų rašinius buvo kviečiami progimnazijose dirbantys lituanistai. Tad tėvams neramu, ar tikrai su žemesnių klasių mokiniais dirbantys pedagogai gebės tinkamai įvertinti abituriento darbą.

„Girdėjome ir mes tokių gandų. Žinoma, pagal instrukcijas darbus gali vertinti ir pagrindinių mokyklų pedagogai. Bet neįmanoma surašyti tokių vertinimo kriterijų, kad viskas būtų išgryninta iki maksimalaus objektyvumo. Juk yra ir žmogiškasis faktorius, o svarbiausia – patirtis.

Tas mokytojas, kuris puikiai dirba su paaugliais, išmano darbo specifiką nuo 5 iki 8 klasės, abituriento rašinį galbūt paskutinį kartą matė prieš 10 metų. Tad jam per vienerius ar dvejus kursus pasiruošti ir įgyti tokią patirtį, kokią turi dirbantieji su aukštesniųjų klasių mokiniais, neįmanoma. Sunkiai įsivaizduoju, kad kokybė bus adekvati“, – svarsto „Aukuro“ gimnazijos lituanistė.

Jos žiniomis, registruotis dirbti vertintoju gali bet kokią darbo patirtį turintis lituanistas, jam tereikia porą kartų dalyvauti mokymuose. Tačiau patys lituanistai tikina, kad mokymai yra niekiniai, palyginti su sukaupta patirtimi.

Pavyzdžiui, 25 metų darbo patirtį turinti R. Galdikienė preliminariai skaičiuoja, kad per savo darbo metus jau yra ištaisiusi per 15 tūkstančių rašinių.

Tiesa, Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė suskubo paneigti gandus, kad abiturientų rašinius taisys tik progimnazijų lituanistai. Jos duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo komisiją šiemet sudaro 331 vertintojas. Iš jų – tik 3 progimnazijų mokytojai šio egzamino vertinimo komisijoje dirbę ne vienerius metus.

Pasak jos, sudarant vertinimo komisijas, prioritetas buvo teikiamas tiems mokytojams, kurie dirba pagal vidurinio ugdymo programą.

„Bet į vertinimo procesą įtraukiame ir progimnazijų mokytojus – kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į mokytojo patirtį, dalyvavimą valstybinių brandos egzaminų vertinime“, – teigė NEC vadovė.

Jos duomenimis, visų 12 valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertintojų komisijos sudarytos ir patvirtintos.

„Puiku, jei jie tikrai surinko tokią komandą. Duok Dieve, kad ir mano abiturientų darbus taisys įgudę profesionalai, kurie tai daro 10–15 metų“, – išgirdusi šią žinią, nuoširdžiai pasidžiaugė R. Galdikienė.

Nepritaria ilgesniems mokslo metams

Daugybę metų vertintoja dirbusi Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė priminė, kad nepasitenkinimas dėl reformų buvo išreikštas jau praėjusiais metais.

„Buvo konfliktinių situacijų, vertintojai rašė peticijas, tikėjomės, kad bus atsižvelgta į mūsų poziciją, prasidės dialogas. Bet NEC nesureagavo ir net dar labiau pablogino situaciją, tad turime kaip nors parodyti savo nepritarimą santykiui su vertintojais“, – sakė L. Bručkienė.

Tai labai atsakingas ir varginantis darbas ir jis niekada nebuvo pelningas. Jį dirbdavome tikrai ne dėl papildomo uždarbio, o todėl, kad esame sąmoningi.
L. Bručkienė


Mokytoja patikino, kad tarpusavyje niekas nesitarė, kad šiemet nebesiregistruos dirbti vertintojais, tad šiek tiek nustebo, kad kantrybė vienu metu trūko daugeliui pedagogų.

„Tiesiog daugelis suprato, kad šitaip elgtis su mokytojais negalima. Manau, kad visų pirma reikia kalbėti apie požiūrį. Jei dalykininkai sako, kad yra blogai, o teoretikai užsispyrę sako, kad vis tiek darys, tad apie ką mes galime kalbėti?“ – klausė L. Bručkienė. Pasak jos, mokytojai prašo tik aiškios egzaminų ir patikrinimų tvarkos, logiškų užduočių, teisingų vertinimo normų ir orių profesionaliai atrinktų vertintojų darbo sąlygų.

Mokytojos nuomone, daug problemų dėl egzaminų vertinimo prasidėjo ir dėl mechaniško mokslo metų pailginimo.

„Kadangi ugdymo procesas turi vykti beveik visą birželio mėnesį, o vertintojais anksčiau dirbę mokytojai dabar veda pamokas, buvo nuspręsta, kad jie gali vakarais dar ir egzaminų darbus taisyti. Aš žinau, kaip aš jaučiuosi po 6 pamokų. Negaliu kokybiškai taisyti rašinių, jeigu kokybiškai vedžiau pamokas. Tad arba aš turėčiau sąmoningai tausoti save per pamokas, arba kitu atveju galiu ir nepastebėti klaidų, nes tiesiog būsiu labai pavargusi.

Mano nuomone, tėra vienas kelias – vėl sugrąžinti mokslo metus į ankstesnį lygį, nes ši naujovė visai nepasiteisino. Juolab kad ir patalpos tam visiškai nepritaikytos“, – svarstė L. Bručkienė, kai pasiteiravome, ką reikėtų pakeisti, kad patyrę vertintojai vėl grįžtų.

Be to, jos nuomone, reikėtų gerai pagalvoti ir apie vertinimo normas, kurios dabar nėra visiškai suderintos.

„Šnekame ir apie tai, kad reikėtų iš esmės keisti ir paties egzamino struktūrą. Lietuvių kalbos sąjunga veikia aktyviai, rašome raštus, siūlome pokyčius, bandome įsitraukti į diskusiją, gal reikėtų pagaliau į mus įsiklausyti?“ – retoriškai klausė pedagogė.

Padidino, bet ar pakankamai?

Priminsime, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prieš kelias savaites pažadėjo įkainį vertintojams šiemet pakelti ketvirtadaliu. Tai papildomai kainuos 130 tūkst. eurų.

NEC vadovė S. Vingelienė taip pat minėjo, kad valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertintojo valandinis arba vieno darbo įkainis šiemet didės 25 proc.

Gal pažadai ir skaičiai skamba įspūdingai, tačiau, pasak L. Bručkienės, realiai valandinis tarifas kiekvienam vertintojui padidėjo vos vienu euru (neatskaičius mokesčių).

„Tai labai atsakingas ir varginantis darbas ir jis niekada nebuvo pelningas. Jį dirbdavome tikrai ne dėl papildomo uždarbio, o todėl, kad esame sąmoningi. Suvokiame, kad abiturientų darbus reikia kam nors ištaisyti. Bet gal jau atėjo laikas vertinti šį darbą civilizuotai? Jei būtų normalūs įkainiai, gal atsirastų ir konkurencija, tada būtų galima atsirinkti geriausius vertintojus“, – svarstė lituanistė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai mano, kad įkainius reikėtų didinti mažiausiai dvigubai.

„Kiekvienas darbas turi būti teisingai atlyginamas ir tikrai sutinku, kad tas įkainis nėra didelis. Dvigubai didesnio valandinio įkainio turėtume siekti ir tikiuosi, kad mes priartėsime arba net ir pasieksime šitą rezultatą“, – po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su profesinių sąjungų atstovais BNS buvo cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kalbėdamas apie mokytojų algas jis teigė, kad jas reikės ne tik padidinti, bet ir išlyginti pedagogų darbo krūvio skirtumus.

Žadama, kad iki 2025 metų mokytojai uždirbs 30 proc. didesnes algas nei vidutinis darbo užmokestis šalyje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
4.8571

Top naujienos

Profesorius Landsbergis: mes Europoje galime tapti labai reikšmingi (36)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimų debatai pirmadienį, gegužės 20 d., į DELFI studiją pakvietė...

Nausėdos štabo atsakas konservatoriams: matyti, tam buvo rengtasi iš anksto (292)

„Noriu pasveikinti mūsų kolegas oponentus su puikiai sukurtu politiniu įvykiu, matosi, kad tikrai...

Laukė vieno vaikelio, o gavo du: visos sukauptos žinios išgaravo akimirksniu (12)

Trečioji praėjusios savaitės DELFI ir „ Kidy Tour “ metų šeimos konkurso šeima...

Vilniaus miesto savivaldybės pastatas neatlaikė įtampos: besirenkant rinkėjams pažiro šukės (4)

Pirmadienio popietę į Vilniaus miesto savivaldybę balsuoti atvykusius rinkėjus išgąsdino...

„The Guardian“: Skripalių nuodytojai sulaukė mįslingo skambučio (37)

Vyriškiai iš Rusijos, įtariami Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Solsberyje, išpuolio...

Dėl galimo Sandros Grafininos nužudymo įtariamam jos sutuoktiniui – negailestingas teismo sprendimas (44)

Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusi buvusios „Olialia pupytės" Sandros Grafininos dingimo...

Olandijos lietuvės turi pasiūlymą Lietuvai: vairuotojai turi per daug privilegijų (6)

Dviračių šalimi Olandija vadinama ne be reikalo, skaičiuojama, kad šioje šalyje vienam...

Kuodis: žmonės turi geriau suvokti, dėl ko moka mokesčius (21)

Lietuvoje prasidėjus pilietinei akcijai dėl šešėlinės ekonomikos daromos žalos ekonomistas...

Braškes auginantis ūkininkas: Sakantys, kad 10 eurų už kilogramą – brangu, turėtų patys imtis ūkininkavimo (93)

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės . Vis tik pirmuoju derliumi, ko...

Palankaus vertinimo reitinge - daug pokyčių: keitėsi požiūris ir į Skvernelį, ir į Šimonytę (165)

Iki prezidento rinkimų pirmo turo atliktos sociologinės apklausos rodo pokyčius palankiausiai...