aA
Norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir sulaukti vertingų darbo pasiūlymų, reikalingi ne tik specialybei įprasti įgūdžiai, bet ir kalbos. Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) Studijų reikalų prodekanės Dianos Šileikaitės-Kaishauri, darbdaviams vis paklausesni yra tie specialistai, kurie moka retesnes užsienio kalbas ar daugiau nei vieną jų.
Studentai
© Shutterstock

Profesionaliomis įdarbinimo paslaugomis užsiimančios pasaulinės įmonės „Robert Walter“ atliktas tyrimas parodė, kad ateityje įmonėms ypatingai reikės profesionalų, gerai mokančių užsienio kalbas. Tai leis bendrovėms ne tik lengviau plėstis į užsienio rinkas, bet ir su jomis dirbti. Šis poreikis bus aktualus visuose sektoriuose – nuo turizmo iki medicinos paslaugų ar IT, o tokie profesionalai gali tikėtis ne tik greičiau susirasti darbą, bet ir gauti didesnį darbo užmokestį.

Suteikia pranašumą ieškant darbo

Nors didelė dalis Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, iš jų populiariausios išlieka rusų ir anglų. Vis tik, VU FLF Studijų reikalų prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri pastebi, kad žmonių, mokančių vieną iš „mažųjų“ kalbų (t. y. tokių, kuriomis kalba nedidelis skaičius žmonių), yra nedaug, nors jie galėtų tapti išskirtiniais kandidatais į kai kurias darbo vietas.

Pasak pašnekovės, kalba yra daugiau nei tik komunikacijos priemonė. Bet kurios užsienio kalbos mokymosi privalumas yra tarpkultūrinė kompetencija – gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingų kultūrų atstovais, geriau pažinti kultūrą bei tradicijas. Kadangi kalba yra glaudžiai susijusi su mąstymu ir jį atspindi, palaipsniui tokiems specialistams atsiveria ir kitoks pasaulio vaizdas.

„Kalbų mokymosi metu daug dėmesio skiriama ir kitoms bendrosioms kompetencijoms: išmokstama dirbti ir mokytis tiek savarankiškai, tiek grupėje, ugdomas analitinis ir kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, kūrybiškumas, nusiteikimas mokytis ir siekti kokybės, atsakomybė už savo darbo rezultatus“, – vardija D. Šileikaitė-Kaishauri.

D. Šileikaitė-Kaishauri
D. Šileikaitė-Kaishauri
© E.Kurausko nuotr.

Auga skandinavų kalbas mokančiųjų poreikis

Kalbėdama apie populiarias studijų programas, VU Filologijos fakulteto atstovė išskiria anglų arba ispanų kalbos ir literatūros bei skandinavistikos studijas ir pažymi, kad darbo rinkoje ypač ieškomi specialistai su skandinavų kalbų žiniomis.

„Pastaruoju metu stipriai auga skandinavų kalbas mokančių specialistų poreikis. Tai signalizuoja ir stojančiųjų skaičiai, ir socialinių partnerių, verslo įmonių atstovų susidomėjimas potencialiais darbuotojais, mokančiais skandinavų kalbas“, – teigia D. Šileikaitė-Kaishauri.

Pastebima, kad mažiau stojančiųjų dėmesio pastaruoju metu sulaukė lenkų ir rusų kalbos, tačiau norint veiksmingai prisidėti plėtojant ekonominį bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus su kaimyninėmis valstybėmis būtina mokėti ir jų kalbas bei suprasti tradicijas.

„Įtakos tam iš dalies galėjo turėti visuomenėje ir viešojoje erdvėje paplitę neigiami stereotipai bei nesėkminga retorika. Galbūt dauguma mano, kad šios programos yra atviros tik gimtakalbiams arba labai gerai kalbą mokantiems kandidatams. Tačiau iš tiesų yra sudaromos įvairių kalbos mokėjimo lygio grupės – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų“, – tvirtina prodekanė.

Studentai-polonistai, įstoję į valstybės nefinansuojamą vietą, turi galimybę pretenduoti į stipendiją studijų kainai padengti. „Lenkų filologijos bakalauro studijų programą remia Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė. Studentų, laimėjusių šią stipendiją, savo fakultete turime kasmet“, – pažymi prodekanė.

Galimybė rinktis iš 23 kalbų

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas išsiskiria kalbų ir kultūrų įvairove bei studijų programų gausa. Šiuo metu VU FLF vykdoma 14 bakalauro ir 21 gretutinių studijų programa. Magistrantūros pakopoje siūloma 10 studijų programų. Daugelis programų turi kelis variantus – įvairių kalbų kombinacijas ir specializacijas. Iš viso – daugiau nei 50 studijų programų.

Kalbų studentai
Kalbų studentai
© Organizacijos nuotr.

Bakalauro pagrindinėse ir gretutinėse studijų programose galima studijuoti 18 kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių, lietuvių, latvių, estų, rusų, lenkų, danų, norvegų, švedų, suomių, ispanų, italų, lotynų, senąją graikų, naująją graikų ir turkų. Dar penkios kalbos – kartvelų (gruzinų), kroatų, slovėnų, vengrų ir rumunų – siūlomos kaip pasirenkamieji dalykai arba atvirieji kursai.

„Studijos yra lanksčios ir tarpdisciplininės. Tai – puiki pradžia karjerai, nes ateityje vis dažniau reikės ne vienos siauros srities žinovų, o tokių darbuotojų, kurie yra atviri naujovėms, pasirengę lanksčiai reaguoti į iššūkius ir dirbti tarpdisciplininėje srityje“, – sako D. Šileikaitė-Kaishauri.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visos programos, išskyrus anglų ir lietuvių filologiją, yra atviros tiems, kurie siūlomų studijuoti kalbų dar nesimokė. Lenkų, rusų, prancūzų ir vokiečių filologijos programose sudaromos dviejų lygių grupės: priimami ir tie, kurie šių kalbų jau mokėsi, ir tie, kurie universitete pradės jų mokytis „nuo nulio“.

Daug dėstytojų – užsieniečių

Apie 12 proc. fakulteto dėstytojų yra užsieniečiai. „Kiekvienoje bakalauro studijų programoje dirba bent vienas dėstytojas iš užsienio, tačiau daugelyje programų – jų net keli. Ypač daug dėstytojų yra iš Italijos, Ispanijos, Skandinavijos valstybių, taip pat dėsto britai, amerikiečiai, estė, vengrė, turkė, kartvelas ir kroatas“, – fakulteto dėstytojų tarptautinį kolektyvą pristato pašnekovė.

Taigi studentai turi galimybę ne tik tobulinti savo dalykines kompetencijas, bet ir ugdyti tarpkultūrinės komunikacijos gebėjimus. Taip pat gali semtis įkvėpimo iš tokių profesionalų, kaip, pavyzdžiui, fakultete dėstančio lingvisto doc. dr. Miguelio Karlo Villanueva Svenssono, VU išskirtinio profesoriaus statusą turinčio bendrosios kalbotyros dėstytojo dr. Axelio Holvoeto, kuris puikiai moka 13 ir gerai supranta dar bent 7 kitas pasaulio kalbas.

VU studentai
VU studentai
© Organizatorių nuotr.

Galės dirbti ir ES institucijose

Kaip teigia D. Šileikaitė-Kaishauri, Filologijos fakulteto absolventai darbą nesunkiai randa užsienio šalių institucijų atstovybėse, tarptautinėse organizacijose, kultūros ir švietimo įstaigose, vertimų biuruose, Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse.

„VU vienintelis Lietuvoje siūlo akredituotą vertėjų žodžiu rengimo programą, kurią baigusiems studentams suteikiama teisė laikyti Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinio direktorato akreditacijos testą. Jį išlaikiusiems asmenims suteikiama teisė dirbti ES institucijose“, – tikina prodekanė.

Tiek studentams ir dėstytojams, tiek plačiajai bendruomenei VU Filologijos fakultetas siūlo nemokamus kaimyninių valstybių arba „mažųjų“ (estų, latvių, vengrų, kartvelų, rumunų) kalbų kursus kaip mokymosi visą gyvenimą programas. Iniciatyva buvo pradėta VU 440 gimtadienio proga kaip dovana plačiajai visuomenei – Vilniaus miestui. Šias kalbas dėsto gimtakalbiai lektoriai, deleguoti savo šalių atstovybių ar valstybės institucijų.

Taip pat ne tik studentams, bet ir visiems besidomintiems, „Kalbų mokykla“ siūlo mokamus įvairių kalbų kursus. Žmonės, kuriuos domina labiau specializuoti kurios nors kalbos ar literatūros dalykai, visada turi galimybę prisijungti prie atitinkamos studijų programos studentų grupės, sudarę klausytojo sutartį ir taip tobulinti savo dalykines kompetencijas, reikalingas profesinei karjerai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.5556

Top naujienos

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (267)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Navickienė: šis balsavimas parodė, kad vienam agrooligarchui ir jo kombainui pasibaigė dyzelis

Seime renkami parašai siekiant inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pavasarį. Prie iniciatorių...

JK parlamentarai atmetė Johnsono siūlytą „Brexit“ vykdymo planą (54)

Borisas Johnsonas antradienį pagaliau turėjo progą parlamentui pateikti savo „Brexit“...

Maslobojevas pirmoje pasaulio kikbokso čempionato kovoje pasiuntė varžovą į nokautą (51)

Įspūdinga pergale WAKO pasaulio kikbokso čempionatą Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje, pradėjo...

Šiluma pradeda „galvoti“ apie pasitraukimą iš Lietuvos (2)

Šiąnakt per Lietuvą nusidrieks debesų juosta, bet žymesnio lietaus nesulauksime. Rimstant...

Turintiems didelį darbo stažą – gera žinia iš Seimo (38)

Seimas spręs, ar ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintys šalies gyventojau galėtų...

BMW skrydis Vilniuje: rėžėsi į stulpą, jį nulaužė ir apsivertė papildyta (39)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje įvyko avarija. Pirminiais duomenimis, susidūrė du...

Daug ir naudingai žaidęs Kalnietis su „Lokomotiv“ pralaimėjo Belgrade

Belgrado „Partizan“ (4-0) ir toliau žygiuoja Europos taurės varžybose be pralaimėjimų....

Mokslų daktarė įvardijo maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžio ir didina vyrų vaisingumą (76)

Pastaruoju metu selenas sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir nieko keisto, nes jis yra vienas iš...

Johnsonas skelbia pertrauką „Brexit“ sutarties tvirtinimui (3)

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė stabdantis pastangas...