Žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje vertinimus pristatė žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Vida Umbrasienė ir Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė.

Konferencijoje buvo pristatyta dešimt skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingų ir vertinimų.

Lyderio pozicijas ir toliau išlaiko Vilniaus universitetas (VU), lyderis nekinta ir tarp privačių universitetų – juo toliau lieka ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Vertinant studentų požiūrį į kolegijas, žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2019 m. sausio 12 d. – kovo 1 d. apklausė 3724 studentus. Tarp valstybinių kolegijų iš galimų surinkti 6 taškų net 5,68 taško gavo Šiaulių valstybinė kolegija, o iš privačių – 5,61 studentų pasitenkinimo taško gavo Lietuvos verslo kolegija.

Nors pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimą daugiausia reitingo taškų – 26,5 – surinko Kauno technikos kolegija, antra – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla su 25 taškais.

Norėtų, kad stojant į menų studijas, nereiktų stengtis dėl gerų rezultatų vidurinėje mokykloje

Įprastas nubyrėjimas, anot J. Kučinskaitės – nuo trijų iki šešių procentų. Šiose ribose yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), nubyrėjimo procentas – 5,7 proc.

Šįmet buvo sureikšminta darbo rinka, buvo apklausta daugiau nei tūkstantis darbdavių. „Jų teiravomės, kurių universitetų absolventų, kurie dirba jų įmonės ar organizacijose, žinios atitinka jų įmonės poreikius, – įvardijo J. Kučinskaitė. – Taip pat teiravomės, kokį universitetą rekomenduotų savo vaikui.“

Darbo rinkoje paklausiausi universitetai: LSMU, KTU, VU, o didžiausias nubyrėjimas – Kazimiero Simonavičiaus universitete.

Daugiausia studentų iš užsienio, J. Kučinskaitės teigimu, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jie sudaro kone trečdalį universiteto sudaro studentų.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Vida Umbrasienė teigė, kad siektų, jog stojantiesiems į menų studijas nereiktų į stojamąjį balą skaičiuoti brandos egzaminų rezultatų. Jos teigimu, kai kuriems menų studentams reikalavimas išlaikyti bent du brandos egzaminus bei gerai mokytis bent penkis, nes penkių dalykų vidurkiai yra sumuojami ir skaičiuojami stojant, yra neperžengiamas slenkstis.

Prorektorės teigimu, net surinkus šimtą balų stojamųjų egzaminų metu, kai kurie studentai gali neįstoti į menų studijas dėl per menkų vidurinės mokyklos rezultatų, todėl ir norima, kad šie rezultatai nebūtų skaičiuojami ir gabiems būsimiesiems menininkams būtų lengviau įstoti į nemokamas studijas ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir Vilniaus Dailės akademijoje.

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė teigė, kad pastaraisiais metais problemos, kurios susidaro vidurinėse mokykloje, perkeliamos universitetams. Ji įvardijo, kad dažnai neužpildomos valstybės finansuojamos vietos tik todėl, kad mokiniai gauna per mažą balą iš matematikos egzamino. Esą pakankamai gerai išlaiko visus būtinus: biologijos, lietuvių ar užsienio kalbos, o matematikos egzamine nepavyksta surinkti reikiamo mažiausio balų skaičiaus – 25 – ir jiems studijų durys užsiveria.

Universitetų vertinimas

Vilniaus ir Kauno technologijos universitetai pirmauja reitinge pirmą ir antrą vietas pasidalydami vos 0,6 balo skirtumu. O penktąją vietą reitinge užimantis Vytauto Didžiojo universitetas nuo lyderio VU atsilieka net 6,8 balo. Iš viso buvo galima surinkti šimtą balų.

Geriausi valstybiniai universitetai:

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 61,7 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas),

2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 61,1 taško,

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 58,8 taško,

4. Vilniaus Gedimino technikos universitetu, surinkęs 55,4 taško,

5. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,9 taško.

Geriausių privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 58,1 taško,

2. Europos humanitarinis iniversitetas, surinkęs 42,96 taško,

3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,1 taško.

Vertinant universitetus buvo atsisakyta aktualumą praradusių kriterijų, kaip antai, studijų aplinka ir daugiau reikšmės suteikta tokiems kriterijams, kaip alumnų įsidarbinimas, darbdavių nuomonė, pagaliau naujas kriterijus – studentų nubyrėjimas.

Tiesa, kaip ir anksčiau, reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir panašiai.

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į šešis stambius kriterijus: I. mokslo, meno ir/ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris; II. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 24 taškų svoris; III – studentai ir studijos – 18 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. esamas ir ateities akademinis personalas – 12 taškų svoris; VI. studentų nuomonė – 6 taškų svoris.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.

Žvelgiant į atskirus universitetų reitingo kriterijus, kurie sudaro reitingą, išryškėjo šios tendencijos:

1. Dėl jungimosi išaugęs Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) aplenkė konkurentus moksliškumu;

2. Darbo rinkoje paklausiausi yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Klaipėdos universitetas (KU) ir Vilniaus Gedmino technikos universitetas (VGTU) alumnai (beje, tai, kaip universitetų alumnams sekasi darbo rinkoje, didžia dalimi koregavo universitetų išsidėstymą reitingo lentelėje, nes darbo rinkos kriterijui buvo suteiktas net 24 taškų svoris);

3. Didžiausias studentų nubyrėjimas pastebimas Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), Europos humanitarinis universitetas (EHU), Balstogės universitetas (BU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Šiaulių universitetas (ŠU);

4. Užsieniečiai puikiai vertina ne tik medicinos, o ir sporto, teisės, inžinerijos studijas Lietuvoje;

5. Stipriausiu akademiniu personalu išsiskiria: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžijo universitetas (VDU), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA);

6. Studentai palankiausiai vertina: Vilniaus universitetą (VU) ir Mykolo Romerio universitetą (MRU), taip pat Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Kauno technologijos universitetą (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU).

O iš privačių universitetų studentai labiausiai patenkinti studijomis ISM ir LCC universitetuose.

Kolegijų vertinimas

Valstybinių kolegijų penketuke pirmauja Vilniaus kolegija, kuri penktoje vietoje likusią Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją lenkia daugiau nei 9 balais.

Valstybinių kolegijų penketukas:

1. Vilniaus kolegija (surinkusi daugiau kaip 69,62 taško iš galimų surinkti 100 taškų),

2. Kauno technikos kolegija (surinkusi 67,63 taško),

3. Kauno kolegija (64,84 taško),

4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (64,66 taško),

5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (60,58 taško).

Nevalstybinių kolegijų pirmasis trejetukas:

1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 60,43 taško,

2. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 58,41,

3. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, surinkusi 50,76 taškų.

Vertinant buvo atsisakyta aktualumą praradusių pokriterijų, pavyzdžiui, kiek kiekviena kolegija pritraukė tiek ES kietųjų, tiek minkštųjų investicijų arba kiek kiekviena jų prenumeruoja mokslo duomenų bazių, nes iš tiesų šie rodikliai yra panašūs, be to, studentai gali naudotis ne tik savo aukštosios mokyklos, bet ir kitų duomenų bazėmis.

Tuo tarpu vis aktualesnis tampa darbuotojų klausimas. Todėl atsisakius mažareikšmių kriterijų, dar labiau buvo sureikšmintas darbo rinkos vertinimas. Juolab, kad kolegijų tikslas ir yra – greitai paruošti šalies ūkiui tokių aukštos kompetencijos darbuotojų, kokių jiems stinga.

Be to, svarbu ir kokius studentus priima kolegijos: kiek jas renkasi geriausių šalies abiturientų, kokia dalis jaunuolių, palyginti su visais 2018 metais priimtais pirmakursiais, gauna valstybės finansuojamą studijų vietą bei kokia dalis visų įstojusiųjų studentų nubyra. Šis parametras buvo įtrauktas pirmą kartą.

„Remdamiesi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Informacinių technologijų centro Studentų registro duomenimis, pirmą kartą vertinome kokia dalis visų kursų studentų, studijavusių (2017 – 2018 mokslo metais) konkrečioje kolegijoje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. nutraukė studijas“, – teigia reitingų sudarytojai.

Buvo įtraukti ir žurnalo „Reitingai“ 2018 m. gruodį paskelbto koleginių studijų krypčių vertinimo rezultatai. Už šį pirmąjį kriterijų kolegijos galėjo surinkti net 35 taškus. Bet tiek negavo nė viena. Daugiausia – 29,4 taško tarp valstybinių kolegijų surinko Vilniaus kolegija. Už jos rikiuojasi Kauno kolegija su 29,3 taško, o trečia – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija su 27,9 taško.

O štai tarpo privačių kolegijų aukščiausią įvertinimą gavo Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 28,6 taško.

Antrasis kriterijus: alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai išliko toks pats, tik jam buvo suteikta daugiau svorio. Susumavus visus šiuos rodiklius, už antrąjį kriterijų daugiausiai taškų – 26,5 – surinko Kauno technikos kolegija, antra – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla su 25 taškais. Trečia – privati Vilniaus verslo kolegija su 24,8 taško, jai įkandin su 24,6 taško Vilniaus kolegija, o TTVAM – 24,5 taško.

Trečias kriterijus – kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė menkai pakito, tačiau sumažėjo jo svoris. Susumavus visus šio kriterijaus pokriterijus, daugiausia taškų iš privačių kolegijų surinko šv. I. Lojolos kolegija – 9,4 taško; o iš valstybinių: Alytaus (8,4 taško) ir Kauno technikos kolegija (8,2 taško).

Ketvirtas kriterijus – tarptautiškumas buvo vertintas taip pat, kaip ir ankstesniais metais. Šio kriterijaus lyderė tarp valstybinių kolegijų – Utenos kolegija su 9,5 taško, iš galimų surinkti penkiolikos taškų, o tarp privačių – TTVAM su 8,6 taško.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)