aA
Lietuvos aštuntokai pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal turimus mobiliuosius telefonus, tačiau visoje Bendrijoje moksleiviams trūksta programavimo įgūdžių.
Pamoka
Pamoka
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai.

Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus – kaip ir dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.

Anot tyrimo, Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. ketvirtokų, tai ketvirta vieta Europoje, ir 98,8 proc. aštuntokų – pirma vieta Europoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokiniams trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešime teigia, kad ši problema išlieka visoje ES.

Europos Sąjungoje 79 proc., o Lietuvoje – 63 proc. – pagrindinių mokyklų mokinių ir atitinkamai 76 proc. Europoje bei 63 proc. Lietuvos vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.

Anot ministerijos, Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais.

Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 metų visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27–29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis – 18 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.

Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka vienas kompiuteris. Lietuva pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms dar trūksta techninės įrangos, pavyzdžiui, pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka viena lenta (ES vidurkis – 56 vienam mokiniui).

Lietuvos mokytojai savo informacinių technologijų kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo srityse. Šiomis technologijomis mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis „word“ formatu. Labai daug, 52 proc., Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima pirmą vietą Europoje (ES vidurkis 29 proc.).

Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose informacinių kompiuterinių technologijų mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius dvejus metus nėra dalyvavę.

Ministerija teigia planuojanti toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkst. naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. eurų.

Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.

Tai antrasis Europos Komisijos užsakymu atliktas mokyklų tyrimas. Jį atliekant Lietuvoje apklausti 347 mokyklų vadovai, 934 mokytojai, 4456 mokiniai ir 2652 tėvai. Dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Norvegija, Islandija ir Turkija. Pirmasis tyrimas atliktas 2012 metais.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Mindaugas Milinis | D+

Sovietų maršalas, kuris apiplėšė Berlyną: brangenybes ir meno vertybes namo vežė vagonais

Gegužės 8-ąją (Europoje) ir 9-ąją (Rusijos Federacijoje) buvo minimos Antrojo pasaulinio karo...

Putino kalboje – iškalbingos detalės tarp eilučių: kas liko be grasinimų ir pagiežos (658)

Šlovinga pergalė, aplaistyta krauju ir ašaromis. Tokie motyvai kaip ir kasmet skambėjo gegužės...

Šią savaitę laukia kol kas šilčiausia pavasario diena: iškart po jos – nemalonios permainos (1)

Tiek antradienio naktį, tiek dieną dangus beveik visur bus giedras. Aišku, nelis. Pietryčių...

Izraelis žada galingą atsaką: „Hamas“ peržengė neleistiną ribą sureagavo ir JAV (92)

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį perspėjo Gazos Ruožą...

Agnė Keizikienė | D+

Lietuvė su keliais kilogramais nesėkmingai kovojo beveik pusę metų, o neteko – per dieną: paaiškino, kaip tai įmanoma

Daugelis sveiko gyvenimo mokytojų, mitybos specialistų sutinka, kad kartais lengviau yra netekti...

Galimybių pasas daugelio lauktos privilegijos nesuteiks: išimtys kol kas nenumatytos (365)

Jau po dviejų savaičių Lietuvoje pradėsiantis galioti Galimybių pasas jo turėtojams suteiks...

Neatrastos devynios Turkijos vietos 2021 metams (4)

„ Turkija atliko puikų darbą diversifikuodama turizmo prekybą ir dabar yra 6-ta pagal lankomumą...

„Ryto“ strategas gynė Goudelocką, „Lietkabelio“ vedlys džiaugėsi „Eurocup“ lygio žaidimu (1)

Pirmadienį paskutinėje „Betsafe-LKL“ reguliariojo čempionato akistatoje Panevėžyje...