aA
Lietuvos aštuntokai pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal turimus mobiliuosius telefonus, tačiau visoje Bendrijoje moksleiviams trūksta programavimo įgūdžių.
Pamoka
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai.

Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus – kaip ir dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.

Anot tyrimo, Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. ketvirtokų, tai ketvirta vieta Europoje, ir 98,8 proc. aštuntokų – pirma vieta Europoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokiniams trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešime teigia, kad ši problema išlieka visoje ES.

Europos Sąjungoje 79 proc., o Lietuvoje – 63 proc. – pagrindinių mokyklų mokinių ir atitinkamai 76 proc. Europoje bei 63 proc. Lietuvos vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.

Anot ministerijos, Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais.

Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 metų visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27–29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis – 18 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.

Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka vienas kompiuteris. Lietuva pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms dar trūksta techninės įrangos, pavyzdžiui, pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka viena lenta (ES vidurkis – 56 vienam mokiniui).

Lietuvos mokytojai savo informacinių technologijų kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo srityse. Šiomis technologijomis mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis „word“ formatu. Labai daug, 52 proc., Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima pirmą vietą Europoje (ES vidurkis 29 proc.).

Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose informacinių kompiuterinių technologijų mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius dvejus metus nėra dalyvavę.

Ministerija teigia planuojanti toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkst. naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. eurų.

Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.

Tai antrasis Europos Komisijos užsakymu atliktas mokyklų tyrimas. Jį atliekant Lietuvoje apklausti 347 mokyklų vadovai, 934 mokytojai, 4456 mokiniai ir 2652 tėvai. Dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Norvegija, Islandija ir Turkija. Pirmasis tyrimas atliktas 2012 metais.

BNS
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (40)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (27)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (544)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (550)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“ (4)

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (78)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (14)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (45)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...