aA
Lietuvos aštuntokai pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal turimus mobiliuosius telefonus, tačiau visoje Bendrijoje moksleiviams trūksta programavimo įgūdžių.
Pamoka
Pamoka
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai.

Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus – kaip ir dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.

Anot tyrimo, Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. ketvirtokų, tai ketvirta vieta Europoje, ir 98,8 proc. aštuntokų – pirma vieta Europoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokiniams trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešime teigia, kad ši problema išlieka visoje ES.

Europos Sąjungoje 79 proc., o Lietuvoje – 63 proc. – pagrindinių mokyklų mokinių ir atitinkamai 76 proc. Europoje bei 63 proc. Lietuvos vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.

Anot ministerijos, Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais.

Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 metų visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27–29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis – 18 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.

Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka vienas kompiuteris. Lietuva pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms dar trūksta techninės įrangos, pavyzdžiui, pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka viena lenta (ES vidurkis – 56 vienam mokiniui).

Lietuvos mokytojai savo informacinių technologijų kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo srityse. Šiomis technologijomis mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis „word“ formatu. Labai daug, 52 proc., Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima pirmą vietą Europoje (ES vidurkis 29 proc.).

Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose informacinių kompiuterinių technologijų mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius dvejus metus nėra dalyvavę.

Ministerija teigia planuojanti toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkst. naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. eurų.

Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.

Tai antrasis Europos Komisijos užsakymu atliktas mokyklų tyrimas. Jį atliekant Lietuvoje apklausti 347 mokyklų vadovai, 934 mokytojai, 4456 mokiniai ir 2652 tėvai. Dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Norvegija, Islandija ir Turkija. Pirmasis tyrimas atliktas 2012 metais.

BNS
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Jauna vilniečių šeima koronavirusą parsinešė iš miesto: netyrė kone mėnesį, o po to paaiškėjo – serga abu (35)

Jauna vilniečių šeima „Delfi“ papasakojo apie savo asmeninį susidūrimą su koronavirusu –...

Milžiniškas išlaidas keičia santaupos: prognozuojama, kad lietuviai šiemet sutaupys 32 mln. eurų (14)

Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi...

Apžvalgininkė: koronavirusas padidino Putino įtaką ekonomikai, bet ilgainiui gresia sąstingis (27)

Vladimiras Putinas nuosekliai didina Rusijos valstybės įsitraukimą į ekonomiką, kurioje vis...

Klaipėdos rajone neva pagrobta mergina rasta savo namuose: pirminiais duomenimis įvyko konfliktas su sugyventiniu papildyta 06:38 val.  (166)

Klaipėdos rajone naktį buvo ieškomas vaizdo kameromis užfiksuotas automobilis. Buvo pranešta,...

Steven A. Cook

Kaip JAV turėtų užbaigti ypatingus santykius su Izraeliu

Taikos derybos mirė sava mirtimi. Taip pat turėtų pasibaigti ir vieni išskirtiniausių Vašingtono...

Vidas Bareikis – apie neeilinį kartu su Indre Stonkuviene leistą karantiną, padėką jai ir ypatingą tatuiruotę, kuriai negaila vietos (20)

Šalyje įvestas karantinas vieniems tapo proga atsikvėpti ir sulėtinti tempą, kitiems – naujų...

Sutkaus ir Zalatoriaus bylos esmė: veikė kaip konfederacijos vadovas, o pinigus gavo sau (164)

Teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų...

Vasaros atostogų sezonas prasideda: kurios Europos šalys atveria sienas lietuviams (34)

Nors šalių vyriausybės vis dar pataria vengti būtinų tarptautinių kelionių, dauguma Europos...

Anapilin iškeliavo geriausias XX a. Lietuvos rankinio vartininkas (11)

Eidamas 79-uosius mirė garsus Lietuvos rankininkas, treneris, sporto vadovas Kęstutis Edmundas...

Pirmas išsiskyrusios moters pasimatymas įsimins ilgam: po karantino išlįs visi maušai (600)

Išskyrusiai moteriai susitikinėjant su vyrais yra dvi pusės. Viena: pajunti, kad sulauki daug...

|Maža didelių žinių kaina