aA
Lietuvos aštuntokai pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal turimus mobiliuosius telefonus, tačiau visoje Bendrijoje moksleiviams trūksta programavimo įgūdžių.
Pamoka
Pamoka
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai.

Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus – kaip ir dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.

Anot tyrimo, Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. ketvirtokų, tai ketvirta vieta Europoje, ir 98,8 proc. aštuntokų – pirma vieta Europoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokiniams trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešime teigia, kad ši problema išlieka visoje ES.

Europos Sąjungoje 79 proc., o Lietuvoje – 63 proc. – pagrindinių mokyklų mokinių ir atitinkamai 76 proc. Europoje bei 63 proc. Lietuvos vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.

Anot ministerijos, Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais.

Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 metų visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27–29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis – 18 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.

Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka vienas kompiuteris. Lietuva pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms dar trūksta techninės įrangos, pavyzdžiui, pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka viena lenta (ES vidurkis – 56 vienam mokiniui).

Lietuvos mokytojai savo informacinių technologijų kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo srityse. Šiomis technologijomis mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis „word“ formatu. Labai daug, 52 proc., Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima pirmą vietą Europoje (ES vidurkis 29 proc.).

Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose informacinių kompiuterinių technologijų mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius dvejus metus nėra dalyvavę.

Ministerija teigia planuojanti toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkst. naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. eurų.

Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.

Tai antrasis Europos Komisijos užsakymu atliktas mokyklų tyrimas. Jį atliekant Lietuvoje apklausti 347 mokyklų vadovai, 934 mokytojai, 4456 mokiniai ir 2652 tėvai. Dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Norvegija, Islandija ir Turkija. Pirmasis tyrimas atliktas 2012 metais.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Karo ekspertai: rusai pajėgas meta į du sektorius, kitur puolimas išsikvepia

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad nors...

Elektros tiekėjo pasirinkimui – mažiau nei mėnuo: ragina suskubti, norint gauti visus atsakymus paneigė kai kuriuos mitus

Likus mažiau nei mėnesiui pasirinkti elektros tiekėją šimtams tūkstančiams vartotojų,...

Odesos uostą toliau blokuoja Rusijos pajėgos: sulaukė britų atsako

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją...

Kolegas pribloškė valstiečio replikos apie mergaitiškus pokalbius: siūlo kreiptis į etikos sargus (3)

Antradienį Seimui ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatė Vadovybės apsaugos įstatymo...

Viešai Putino nekritikavęs Filipinų prezidentas pratrūko

Kadenciją baigiantis Filipinų prezidentas Rodrigas Duterte griežtai kritikavo Rusijos lyderį...

Karas Ukrainoje. Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi ministro patarėjas: pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Po pauzės – naujas Ingeborgos Dapkūnaitės interviu apie karą, kolegas Rusijoje ir ar ten grįš: man nesvarbu, kur mane palaidos

Dalyvaudama „ YouTube “ transliuojamoje internetinėje laidoje „Radio Dolin“, aktorė...

Parodė, kaip atrodo lietuviškas braškių ūkis: derlius čia auginamas kitaip nei įprastai

Jei turite sodą ar vasaromis keliaujate aplankyti senelių kaime, tikriausiai į valias...

Delfi PliusOlga Stopinskaja, delfi.lv

Latvių dietologė atsakė į svarbiausius klausimus: tai ar galima vartoti pieną, kavą, mėsą arba eiti miegoti prisivalgius?

Ar kava kenkia sveikatai? Kuo naudinga ir kuo kenksminga mėsa ? Ar galima suaugusiam žmogui gerti...

Gražiausiame pajūrio draustinyje vilą pasistačiusiems verslininkams – skaudus kirtis: prokuratūra reikalauja viską nugriauti (2)

Delfi tyrimo centre atsidūrusio namo, esančio Pajūrio regioniniame parke, savininkams – nemaloni...