Žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje vertinimus pristatė žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Vida Umbrasienė ir Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė.
Konferencijoje buvo pristatyta dešimt skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingų ir vertinimų.
Geriausiomis gimnazijomis kaip ir pernai pripažintos Vilniaus ir Klaipėdos licėjai.
Vertinant progimnazijas ir pradines mokyklas šįkart buvo vertinamas ir nubyrėjimas, kuris, vertinimo autorių teigimu, parodo vaikų savijautą ir klimatą mokykloje ar klasėje.
O vertinant pagrindines mokyklas trečią kartą buvo remiamasi dešimtokų laikomų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais. Šie atskleidė, kad visų Lietuvos dešimtokų, įskaitant geriausias šalies gimnazijas, matematikos žinios vidutiniškai siekia vos 4,74 balo iš dešimties.
Ankstesniais metais šis rezultatas taip pat nebuvo aukštas, tačiau ir toliau pastebimas smukimas. „Matematikos mokyme pramušėme dugną ir toliau smengame žemyn“, – teigiama „Reitingų“ pranešime.
Tyrimai taip pat parodė, kad išlaidos vienam mokiniui toje pačioje savivaldybėje skiriasi 5-7 kartus: nuo 1 tūkst. iki 5-7 tūkst. eurų;
O pakenčiamą algą gauna tik trijų didmiesčių pedagogai.
Matematikos vidurkis gali siekti ir dvejetą
„Norėčiau šiandien paskelbti daug gražių, šviesių naujienų, bet negaliu“, – pradėdamas pristatymą kalbėjo G. Sarafinas.
Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, G. Sarafino teigimu, vidutinis matematikos žinių įvertinimas nesiekia patenkinamo. Trys mokiniai vertinami vos vienetu, devyniolika – dvejetu. Nė vieno mokinio vertinimas neviršija ketverto.
Tokių mokyklų, anot G. Sarafino, yra ir Mažeikiuose, ir Gargžduose, ir kituose miestuose.
Utenos „Saulės“ gimnazijoje mokosi šešiasdešmt dešimtokų, visų jų matematikos vidurkis yra trys balai iš dešimties. „Telšių „Džiugo“ gimnazijoje pernai mokėsi 125 gimnazistai dešimtokai, visų jų vidurkis – 2,8 balo iš dešimties, – įvardijo G. Sarafinas. – Kai kuriose mokyklose jau ir dvejetas iš dešimtbalės sistemos yra iššūkis. Yra mokyklų, kuriose vidurkis mažiau nei du balai.“
Vienoje mokykloje vienetukininkai įveikia dvejetukininkus ir trejetukininkus kartu sudėjus. Kitų pažymių ten nėra, teigė. G. Sarafinas.
G. Sarafinas įvardijo, kad viena iš tokio blogo matematikos žinių vertinimo – jungtinės klasės. Yra mokyklų, kuriose vienu metu vienoje pamokoje matematikos mokosi kelių skirtingų klasių mokiniai. Jis taip pat įvardijo, kad bent dešimt rajonų neparengia mokinių į olimpiadas.
Žurnalo vyr. redaktorius teigė, kad dar viena problema – pedagogų trūkumas, nes geriausiems išėjus į pensiją neatsiranda, kas juos pakeistų.
„Gerų matematikos mokytojų ieško su žiburiu“, – kalbėjo G. Sarafinas ir pridūrė, kad itin sunku mokytojus prisivilioti į rajonus iš didžiųjų miestų. Dažnai maža mokykla mokytojams nė negali pasiūlyti pilno etato, tai pat negali pasiūlyti ir jokių bonusų.
Gimnazijų reitinge geriausios kiek pasikeitė vietomis, tačiau J. Kučinskaitė pažymėjo, kad santykis, kiek kainuoja vienas mokinys ir gimnazijos vertinimas nekoreliuoja. „Dažnai nekoreliuoja gimnazijos vieta reitinge su tuo, kiek kainuoja išlaikyti vieną mokinį“, – teigė J. Kučinskaitė.
G. Sarafino teigimu, Utenoje – trys gimnazijos, viena jų devynioliktoje vietoje, kitos dvi – žemiau nei 200-oje. Telšiuose viena gimnazija 17 vietoje, kita – 245. G. Sarafino teigimu, tokia pati situacija ir Vilniuje.
„Silpnos mokyklos ir atsiliekančios savivaldybės teigia, kad mums su mokslais ne kažką, bet vaikai gerai jaučiasi“, – kalbėjo G. Sarafinas, tačiau pridūrė, kad tai, įvertinus rodiklius, buvo paneigta.
Buvo vertinta ir tai, kaip mokiniams sekasi įstoti į nemokamas vietas universitetuose. 60 procentų į nemokamas vietas patenka iš Alytaus, Pasvalio, Pakruojo ir kitų rajonų. Bet yra savivaldybių, kur yra tik 45 tokių mokinių, tai Neringos, Šilutės, Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybės.
Mokinys gali kainuoti tūkstančius, tačiau mokymo kokybė menka
Tyrimas atskleidė, kad finansavimas taip pat neatitinka mokslo kokybės. „Lietuva yra akivaizdi stebuklų šalis. Kuo mokykloje mažiau mokinių ir kuo blogesni rezultatai – tuo daugiau mokykla gauna pinigų“, – kalbėjo G. Sarafinas ir įvardijo, kad vienas mokinys metams Vilniaus Mažvydo progimnazijoje kainuoja 1300, bet yra ir tokių, kur per metus kainuoja 7200 eurų.
G. Sarafinas įvardijo, kad yra mokyklų, kur vienas mokinys metams kainuoja 5 tūkst., bet mokinių matematikos žinios vidutiniškai ten vertinamos vos 1,8 balo.
„Daugiausiai auksinių ir brangių vaikų yra Vilniaus rajone ir žiedinėse savivaldybėse: Šiaulių rajono, Alytaus rajono, kur daug mažų mokyklėlių“, – įvardijo G. Sarafinas.
7269 eurus mokinys kainuoja Sužionių pagrindinėje mokykloje Vilniaus rajone. Tai brangiausia mokykla Lietuvoje, vertinant kiek mokiniui pinigų tenka per metus. Ji yra 9 nuo galo iš 359.
Tokius didelius išlaikymo kaštus G. Sarafinas vadina neūkiškumu, nes dažnai tiek, kiek yra mokinių, tiek mokykloje dirba ir suaugusiųjų. Jis svarstė, kad jei savivaldybė moka didelius pinigus mokinių išlaikymui, turėtų kelti ir reikalavimus.
Jo teigimu, vaikus su taksi vežioti į geresnes rajonų mokyklas tokiose vietose kainuotų pigiau nei išlaikyti tas mažas mokyklas. O vaikus vežioti su geltonaisiais autobusiukais kainuotų septynis kartus pigiau.
Buvo vertinami ir mokytojų atlyginimai. „Akmenėje trijų mokytojų išlaikymas kainuoja tiek, kiek apšviesti visą rajoną per metus“, – įvardijo G. Sarafinas.
Gimnazijų vertinimas
Gimnazijų reitinge atskirtos mokymosi įstaigos, kurios pačios pasirenka mokinius ir tos, kurios priima visus mokinius. Pirmoje vietoje tarp mokinius atsirenkančių įstaigų kaip ir pernai išliko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija pakilo laipteliu aukštyn, o Vilniaus jėzuitų gimnazija laipteliu krito.
Geriausios mokinius atsirenkančios gimnazijos yra šios:
1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),
2. KTU gimnazija (pernai buvo 3-a),
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 2 vietoje).
Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius.
Geriausia mokykla, nedaranti atrankos – Klaipėdos licėjus. Pirmąją vietą licėjus užėmė ir pernai, tačiau antroje vietoje atsidūrė iš aštuntos vietos šokusi Kauno „Saulės“ gimnazija, į ketvirtąją vietą krito pernai antra buvusi Panevėžio J. Balčikonio gimnazija.
Geriausios gimnazijos, nedarančios mokinių atrankų:
1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
2. Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 8),
3. Vilniaus Gabijos gimnazija (pernai buvo 10),
4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),
5. Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje).
Iš viso buvo vertinta 359 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.
Gimnazijos buvo sureitinguotos įvertinus visų 2018 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.
Taip pat remdamiesi Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, autoriai vertino, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2018 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.
Remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, autoriai vertino, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškų svoris).
Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2018 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 3 taškus.
Be to, pirmą kartą buvo ne tik pateiktas, o ir įvertintas (2 taškų svoriu) mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2016 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2018 m. Kai kuriose gimnazijose matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas per paskutinius dvejus metus.
Pradinių mokyklų ir progimnazijų vertinimas
Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais) vertinimą. Šįkart jis papildytas nubyrėjimo rodikliu, tai yra, kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę (2014 m.) ir kiek jų baigė ketvirtą klasę (2018 m.) arba kiek buvo priimta į penktą klasę (2014 m.) ir kiek baigė aštuntą klasę (2018 m.).
Tarp ketvirtokų pirmauja:
1. Panevėžio Dembavos gimnazija,
2. Šiaulių Jovaro progimnazija,
3. Kauno Petrašiūnų progimnazija.
O tarp aštuntokų geriausiai sekėsi:
1. Klaipėdos Tauralaukio progimnazijai,
2. Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijai,
3. Kauno Vinco Kudikos progimnazijai,
Šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę, o nubyrėjimas – vaikų savijautą ir mokyklos (klasės) klimatą.
Pagrindinių mokyklų vertinimas
Trečią kartą pristatomas ir pagrindinių mokyklų vertinimą, kuris atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.
Visų Lietuvos dešimtokų, įskaitant ir geriausias šalies gimnazijas, matematikos žinių įvertinimo bendras vidurkis tėra 4,74 balo iš dešimties.
O pagrindinių mokyklų mokinių matematikos žinių įvertinimo vidurkis nesiekia net 4 balų. Ankstesniais metais rezultatais taip pat nebuvo geri, tačiau palyginti su naujausiais rezultatais, anksčiau jie būdavo kiek geresni. „Matematikos mokyme pramušėme dugną ir toliau smengame žemyn“, – teigiama „Reitingų“ pranešime.
