aA
Planuojantys šiemet pradėti mokytis Lietuvos universitetuose ir kolegijose nekantriai laukia liepos pabaigos. Jau tuoj galutinai paaiškės laikytų brandos egzaminų rezultatai, o mėnesio pabaigoje bus išsiųsti ir pirmieji kvietimai studijuoti.
Kovos dėl studentų prasideda: kas nukraujavo labiausiai
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas DELFI sakė, kad, liepos 2 dienos duomenimis, sistemoje užsiregistravo 22 tūkst. interesantų. Daugiau nei 15 tūkst. jų pateikė ir pageidavimus, kurioje aukštojoje mokykloje save įsivaizduotų.

Taigi jau galima prognozuoti, dėl kokių studijų vietų užvirs įnirtingiausia kova, o kokiems universitetams ir kolegijoms teks susiveržti diržus.

Prognozuoja, kad studentų nepritrauks pusšimtis programų

„Iki liepos 5 d. užregistruoti savo prašymus turėjo stojantys į menų programas ir ugdymo krypčių grupes, mokytojo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas. Kiti tikrai turi laiko iki liepos 22 d. Situacija tokia, kad kandidatai užsiregistravo ir net nepildo pageidavimų, nes nežino būsimo brandos atestato duomenų. Žinoma, labai daug lems, kaip pasiseks išlaikyti egzaminus“, – sutiko P. Žiliukas.

Iš viso Lietuvoje šiemet yra 23,7 tūkst. abiturientų. Žinoma, ne visi jie gaus brandos atestatus. Kita vertus, vis dažniau studijuoti pradedama po mokyklos baigimo praėjus metams ar keliems.

Praėjusiais metais stojimo procese dalyvavo 25 tūkst. asmenų, 21 tūkst. jų pradėjo studijas.

„Manau, apie pusšimtis studijų programų nesurinks studentų. Tai nėra daug, kadangi dabar aukštosios mokyklos elgiasi korektiškiau. Jos linkusios atšaukti studentų priėmimą tose studijų programose, kurios nepritraukia studentų, atsiims gal net šiomis dienomis. Manau, tų, kurie rizikuos, nebus daug, tai nebus dideli skaičiai“, – kalbėjo LAMA BPO prezidentas.

Pranas Žiliukas
Pranas Žiliukas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Norą tapti medikais LSMU jau išsakė 400 žmonių

Pasak P. Žiliuko, pastebima, kad vėl daugėja norinčių studijuoti socialinius mokslus.

„Universitetuose dabar vyrauja socialinių mokslų kryptis. Pastaraisiais metais vėl pradėjo daugėti norinčių studijuoti šioje srityje. Labai intensyvus stojimo procesas vyksta ir sveikatos mokslų srityje, menuose. Informatikos, inžinerijos mokslai taip pat populiaru, bet procentas yra mažesnis“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu populiariausia studijų programa galima laikyti mediciną. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pirmu pageidavimu šią specialybę nurodė daugiau nei 400 asmenų. Šiek tiek mažiau jaunuolių save įsivaizduoja studijuojančius mediciną Vilniaus universitete.

Išvardijo populiariausias specialybes

„Jei kalbėsime apie universitetus, po to rikiuojasi odontologija, teisė, programų sistemos, kūrybos komunikacija, psichologija, politikos mokslai. Kolegijose dažniausiai norima studijuoti bendrosios praktikos slaugą, kosmetologiją, logistiką, burnos higieną, vaikystės pedagogiką ir panašias programas. Dešimtuką turbūt užbaigtų automobilių mokslai: technikai, autoelektronika“, – populiariausius būsimų studentų pasirinkimus vardijo P. Žiliukas.

Anot jo, aukštosios mokyklos šiemet siūlo daugiau nei 650 studijų programų.

„Maždaug du trečdaliai pirmųjų pageidavimų yra į universitetus, apie trečdalis – į kolegijas. Be abejo, atsarginiai norai visur gali nuvesti“, – pripažino jis.

Kam sekasi geriausiai?

Paklaustas, kokiems universitetams medžioti studentus kol kas sekasi geriausiai, P. Žiliukas sakė, kad Vilniaus universiteto lyderyste nereikėtų abejoti.

„Paskui skaičiai panašūs, skirtumai ryškėja tik kalbant apie mokamas studijų vietas. Kur vyrauja socialiniai mokslai, ten daugiau studijuojančių savo lėšomis. Kur matome kietuosius mokslus – gamtos, inžinerijos, informatikos – ten daugiau pretenduojama į valstybės finansuojamas vietas. Paminėti galiu Vytauto Didžiojo universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos mokslų universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Šie universitetai kol kas turi sulaukė panašaus prašymų studijuoti skaičiaus“, – sakė jis.

Kolegijų sektoriuje labai stipriai išsiskiria Kauno ir Vilniaus kolegijos, trečioje vietoje – Socialinių mokslų kolegija.

Šiaulių universitetui liūdna: nuo Klaipėdos atsilieka 3 kartus

Pasidomėjus, ar yra tokių aukštųjų mokyklų, kurių studentai nebesirenka masiškai, P. Žiliukas sakė, kad prasčiausiai kol kas sekasi Šiaulių ir Lietuvos sporto universitetams.

„Ko gero, Lietuvos sporto universitetas tapo labai specializuotas, nėra tokio gausaus būrio į vieną ar dvi programas. Šiaulių universiteto situacija turbūt kitokia – tai nulėmė demografinė padėtis, daugiau išvažiuojama į didesnius miestus. Kai nėra abiturientų pasiūlos, programų pasiūla turbūt didelių pokyčių nelemtų. Yra problema, kad Lietuvos aukštasis mokslas labai aiškiai koncentruojasi į du didžiausius miestus“, – dėstė jis.

P. Žiliuko teigimu, norinčių studijuoti asmenų skaičiai Šiaulių ir Klaipėdos universitetuose skiriasi beveik 3 kartus.

„Didelė dalis specialybių Šiaulių universitete nėra gausios. Kaip ir buvo tinklo pertvarką skelbiant kalbama, kad tai bus vienas iš pedagogų rengimo centrų, tai pedagogų programos rodo visai neblogus skaičius, o kitose programose – ar socialiniuose, ar inžineriniuose moksluose – skaičiai kol kas nedideli“, – kalbėjo pašnekovas.

Nesurenka net 10 studentų

Anot P. Žiliuko, Klaipėdos universiteto situacija išlieka vidutiniška. Nors didelių pokyčių nematyti, padėtis nėra kritiška.

„Galima sakyti, kad tai yra trečiasis miestas, kalbant apie mokslą“, – pripažino LAMA BPO vadovas.

Anot jo, nors Klaipėdos universitetas kalbėjo apie planus daugiau investuoti į jūrines specialybes, kol kas taip nėra.

„Jie ir humanitarinių mokslų siūlo, ir archeologijos. Akivaizdžiai gerai jiems sekasi psichologijos srityje, slaugoje. Matome gerėjančius skaičius informatikos kryptyje, bet inžinerijos moksluose (įskaitant ir jūrų) vis dėlto nėra labai didelės traukos. Gal net norinčių studijuoti statybos inžineriją daugiau, kaip ir kitur Lietuvoje. Čia tradiciškai surenkama studentų. Kitų inžinerijos krypčių studijų programų situacija tokia ribinė, reikia surinkti ne mažiau 10 studentų, dauguma programų šio skaičiaus nėra pasiekusios“, – kalbėjo P. Žiliukas.

Mano, kad regionai gali suteikti tinkamą išsilavinimą

Liūdna situacija ir Marijampolės kolegijoje. Norą mokytis būtent čia pirmuoju pageidavimu išreiškė vos daugiau nei 120 jaunuolių.

P. Žiliuko teigimu, daugelio mažesnių aukštųjų mokyklų problema – norėdami išgyventi jie siūlo per daug studijų programų, interesantai išsiskirsto, todėl atskiroms specialybėms ima trūkti potencialių studentų.

„Jei jie labiau koncentruotųsi, mažiau blaškytųsi su dideliu programų skaičiumi, didesnių problemų ir neturėtų būti. Regionai suteikti rimtą išsilavinimą tikrai gali“, – aiškino pašnekovas.

Nemokamos studijos – nuo 2021 m.?

Anot P. Žiliuko, prašymų studijuoti statistika pagal atskiras studijų kryptis Lietuvoje yra labai artima ES vidurkiui. Be to, džiaugėsi pašnekovas, nors abiturientų šiemet sumažėjo 6 proc., kol kas nematyti, kad tai tiesiogiai sietųsi su prašymų studijuoti kiekiu.

„Mūsų žmonių mąstymas nesiskiria nuo kitų ES piliečių, nėra angažuotas tik vienos krypties studijoms. Kita, valstybės užsakymas. Kol kas dermės tarp valstybės užsakymo ir asmeninio pasirinkimo dar nėra, dėl to ir turime gana didelį valstybės nefinansuojamų vietų skaičių. Tiesa, politikai jau juda ta linkme“, – omenyje turėdamas idėją bakalauro studijas Lietuvoje padaryti nemokamomis kalbėjo P. Žiliukas.

Anot jo, tai visiškai realu įgyvendinti nuo 2021 m.

„Tik valstybė turi labai gerai pasiskaičiuoti savo finansus, nes įsipareigojimai truks ne vienerius metus. Reikia peržiūrėti ir aukštojo mokslo finansavimo politiką, tinklo klausimus. Tačiau, šiaip ar taip, tai valstybei jau yra įkandamas dalykas“, – kalbėjo LAMA BPO vadovas.

Žiūrės ir į metinių pažymių vidurkį

DELFI primena, kad studijuoti norintys abiturientai privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Šįmet, stojant į kolegijas ir universitetus, bus atsižvelgta ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį.

Siekiant studijuoti universitete, privalomųjų egzaminų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 40. Siekiant studijuoti kolegijoje, trijų privalomų egzaminų rezultatų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 25.

Išimtis taikoma stojantiems į menų studijas. Pasirinkusiems šias studijas bus skaičiuojamas tik dviejų egzaminų vidurkis – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Stoti į universitetus galės tik tie, kurių penkių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis nei 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš galimų aštuonių: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

Reikalavimai bus taikomi tik stojant į valstybės finansuojamas vietas, ketinantiems studijuoti už savo lėšas, pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

2019 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja 2019 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
4.1250

Top naujienos

Saulius Čaplinskas: manau, kad per ilgai užsižaista tais totalitariniais ribojimais (900)

„Ilgiausias karantinas epidemiologijos vadovėlyje – 40 dienų. O kiek trunka karantinas...

30-metės trenerės Brigitos istorija: gali pasigirti ne tik tobulu kūnu, dviem vaikais, bet ir jau 17 metų trunkančiais santykiais (218)

Daugeliui sveiko gyvenimo būdo propaguotojų Brigita Petrulė (30) yra gerai žinoma. Asmeninė...

Žiema stebins kontrastais – po rekordinių šalčių užplūs šiluma (10)

Antradienio dieną šalies orus lems aukštesnio slėgio lauko pakraštys. Dangumi plauks tai...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Vienas baisiausių sovietų valdžios nusikaltimų, arba kaip ciniškas elgesys sunaikino visą jūrą (1)

Niekam ne paslaptis, kad sovietų valdžia nebuvo pati draugiškiausia gamtai. Vienas baisiausių jų...

Po Navalno sulaikymo – aštri Chodorkovskio kritika Putinui (329)

Kremliaus kritikas ir buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis ragina Vakarus taikyti tikslines...

Didžiausios naujakurių daromos klaidos, įsirengiant būstą: viskas dėl patirties trūkumo (28)

Vargu, ar gyvenime pasitaiko daug tokios ypatingos svarbos įvykių kaip kraustymasis į pirmuosius...

Kirsti Vainküla | D+

Kruvina daugiabučio drama Estijoje: dviejų vaikų mamą nušovusio pensininko duktė pateikė savo versiją (1)

Metų pradžioje Estijoje įvyko tragiškas incidentas – Talino Lasnamiae mikrorajone 80-metis...

Sunku išsimiegoti? Mokslininkai siūlo labai paprastą ir nemokamą būdą pagerinti miego kokybę (18)

Stresas , prasta mityba, nerimas dėl ateities, sujauktas darbo-poilsio režimas, įvairios...

„Žalgiris“ žais KMT finalo ketverte, bet prastai pasijuto Grigonis Schilleris: tai – tiesiog peršalimas  (48)

Pirmadienio vakarą paaiškėjo paskutinysis Citadele-Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto...

Santykių ekspertas pateikė 7 taisykles, kaip elgtis, jei jūsų partneris buvo neištikimas: apie kai kurias net nebūtumėte pagalvoję (55)

Neištikimybė yra viena dažniausių problemų santykiuose. Bet tai jokiu būdu nėra nuosprendis....