aA
Maža Lietuvos rinka diktuoja savo sąlygas: tam tikrų specialistų poreikis yra labai mažas, nors atlygiai yra gana dideli. 2019 m. kovo mėn., Sodros duomenimis, skaičiuojant vidutines mėnesines pajamas, Lietuvoje daugiausiai uždirbo skrydžių vadovai (4239 Eur), orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai (4033 Eur), finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai (4018 Eur), teisėjai (3400 Eur.).
© DELFI / Karolina Pansevič

Per metus atlyginimai žymiai pakilo visuose sektoriuose, sparčiausiai: lokomotyvų mašinistams (+1351 Eur), finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovams (+1155 Eur), skrydžių vadovams (+1056 Eur), teisės aktų leidėjams (+1033 Eur) ir teisėjams (+1005 Eur).

Lietuvai reikia 8 skrydžių vadovų per metus

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekano dr. Justo Nugaro, skrydžių vadovai ir pilotai uždirba daugiau nei kitų profesijų darbuotojai, nes jų paruošimas ir licencijavimas yra individualus, ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu yra atrenkami tik patys kvalifikuočiausi darbuotojai, kurie turi puikiai susidoroti su dideliu darbo krūviu ir atsakomybe.

Šiuo metu VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute studijuoja apie 50 būsimų skrydžių vadovų, apie 60 pilotų, apie 70 avionikų (dalis jų renkasi skrydžių saugos elektronikos techniko karjerą).
Apie 80 procentų studentų sėkmingai baigia studijas. AGAI paruošia apie 10-12 orlaivių pilotų ir panašų kiekį skrydžių vadovų.

Ar šie specialistai dirba Lietuvoje, dr. J. Nugarui sunku pasakyti, nes oro bendrovė gali vykdyti skrydžius iš Lietuvos, bet būti registruota kitoje valstybėje, arba skraidyti iš P. Amerikos, bet mokėti mokesčius Lietuvoje. Rinkoje yra didžiulis pilotų trūkumas, todėl oro bendrovės kovoja dėl talentų ir darbuotojų. Platų aeronautikos inžinerijos išsilavinimą įgiję skrydžių valdymo studentai dirba arba VĮ „Oro navigacija“ arba privačiose bendrovėse, karinėse pajėgose, oro uostus valdančiose įmonėse.

Licencijuotų skrydžių vadovų poreikis per metus Lietuvoje yra apie 8, tačiau Europoje pastebimas žymus skrydžių vadovų poreikis, vis daugiau tarptautinių organizacijų kreipiasi norėdami bendradarbiauti, rengiant šios profesijos specialistus.

Lyginamojoje lentelėje pateikti Sodros 2019 m. kovo mėn. ir 2018 m. kovo mėn. duomenys.


Pasaulyje pastebimas skrydžių vadovų poreikis. Prognozuojama, kad skrydžių vadovų užimtumas nuo 2016 m. iki 2026 m. išaugs 3 proc. „Pastebime augantį aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį. Aviacijos specifika yra tokia, kad didžioji dalis studentų dar turi gauti specialias licencijas, išduodamas bendrąją aviaciją prižiūrinčių institucijų. Tai padeda išlaikyti aukštą studijų kokybę“, - teigia dekanas.

Konkursas į orlaivių pilotavimą gana didelis - 4-5 į vieną vietą, į kitas instituto studijų programas mažesnis.

Darbo pasiūlymai ne visada išeina į viešumą

„Viešojoje erdvėje, darbo skelbimų portaluose darbo pasiūlymų skrydžių vadovams, orlaivių pilotams, laivavedžiams, laivų kapitonams, lokomotyvų mašinistams, skrydžių saugos elektronikos technikams publikuojama gan retai ir tai būna pavieniai skelbimai. Į šių specialistų paklausą labiau reikėtų žiūrėti pasauliniu mastu, neapsiribojant Lietuva, nes pavyzdžiui, skrydžių pilotai darbo ieškosi tarptautiniu mastu, o jų poreikis pasaulyje auga. Tačiau, kalbant apibendrintai, tai yra nišinės specialybės ir jų poreikis rinkoje yra nedidelis palyginus su kitų sričių darbuotojais, pvz. IT specialistais“, - teigia CV- Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovams, o ypač mokslinių tyrimų ir plėtros vadovams, darbo pasiūlymų Lietuvoje galima suskaičiuoti vienetais. Pasak R. Karavaitienės, mokslinių tyrimų srities darbuotojų karjera prasideda dar studijų metu, todėl neretai darbo pasiūlymai net neišeina į viešumą. Mokslinių darbuotojų karjera yra lėta, tačiau šių darbuotojų vertė rinkoje itin aukšta. Programinės įrangos kūrėjų, taikomųjų programų kūrėjų poreikis yra žymiai didesnis nei prieš tai išvardintų sričių darbuotojų. Jie gali rinktis tarp tūkstančio ir daugiau darbo pasiūlymų. Ir šių darbuotojų poreikis vis sparčiau augs.

Universitetus ir kolegijas pabaigusiųjų atlyginimai skiriasi

Pasak Gintauto Jakšto, Mokslo ir studijos stebėsenos ir analizės cento (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo, universitetuose, praėjus metams nuo studijų baigimo, tarp 2017 m. universitetų bakalauro studijų absolventų, kurie netęsė studijų, vidutiniškai didžiausią darbo užmokestį (iki mokesčių) gavo:

* Informatikos mokslų specialistai – 1302 Eur
* Inžinerijos mokslų specialistai – 1019 Eur
* Matematikos mokslų specialistai – 967 Eur

Kolegijose, praėjus metams nuo studijų baigimo, tarp 2017 m. kolegijų bakalauro studijų absolventų, kurie netęsė studijų, vidutiniškai didžiausią darbo užmokestį (iki mokesčių) gavo:

* Informatikos mokslų specialistai – 887 eur
* Inžinerijos mokslų specialistai – 807 eur
* Žemės ūkio mokslų specialistai – 745 eur

Vadovaujantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training, CEDEFOP) prognozėmis, 2016–2030 m. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse paklausa sparčiausiai augs žinioms imliuose paslaugų sektoriuose. Aukštųjų technologijų ekonomika Europos Sąjungoje augs vidutiniškai 7,4 proc., Lietuvoje daugiau nei dvigubai – 16,4 proc. Prognozuojama, kad didžiausias naujų darbo galimybių augimas ateityje bus meno ir poilsio, informacijų ir ryšio, finansų ir draudimo srityse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
2.3333

Top naujienos

Nausėda renkasi komandą: kas sups būsimą šalies vadovą? (129)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda formuoja savo komandą. Kertinis ratas žmonių, kuris...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (169)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (74)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Ramūnas Karbauskis nepasirodė konferencijoje rinkimų rezultatams aptarti (12)

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neatvyko į spaudos konferenciją rinkimų rezultatams...

Šimonytė po pralaimėtų rinkimų: man gaila Ramūno Karbauskio (355)

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai pralaimėjusi Ingrida Šimonytė...

Rinkimų nakties akimirkos – pro DELFI fotografų objektyvą (8)

Sekmadienį Lietuva šalies vadovu išrinko Gitaną Nausėdą, ir išrinko 11 Lietuvos atstovų į...

Goda Alijeva apie tikrąsias skyrybų priežastis: jis nebuvo labai geras krepšininkas, o išgarsėjo tik tapęs mano vyru (30)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

„Misija Sibiras‘19” bandomasis žygis: nuo 100 kuprinių Katauskių rinkiminėje apylinkėje iki išsaugotos istorijos (2)

50 nueitų kilometrų, sutvarkytos Ariogalos senųjų žydų kapinės, ekstremalus kėlimasis per...

Revanšo prieš Liuksemburgą Lietuvos rinktinė sieks be lyderio vartuose sudėtyje – naujokas ir sugrįžęs Laukžemis

Pirmadienį Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas paskelbė sąrašą...

Po reikalavimo dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių – Maskvos atkirtis (83)

Rusijos pozicija dėl ukrainiečių jūreivių, sulaikytų per incidentą Kerčės sąsiauryje, dėl...