aA
Panašu, kad išmaniosios technologijos ne tik gali atimti iš mūsų darbus, bet jau tai ir daro. Daugybės sričių darbuotojų paklausa tendencingai mažėja dėl darbo procesų skaitmenizavimo ir robotizavimo. Lietuvos rinkos specialistai perspėja: kai kuriose darbo srityse jau dabar vyksta pokyčiai, kuriuose žmogaus darbas lieka nereikalingas. Kokie darbuotojai ateityje nebebus reikalingi?
Darbuotojai, kuriems Lietuvoje žada labai liūdną ateitį: jų tiesiog nereikės
© DELFI / Domantas Pipas

Darbuotojai bus priversti keisti darbo kryptį

Užimtumo tarnybos ateities darbo vietų Lietuvoje analizė rodo, kad 2016–2030 m. prasčiausias įsteigtų ir (ar) likviduotų darbo vietų balansas numatomas paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams (20,9 tūkst. mažėjimas).

Kaip pastebi Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Dovilė Mackevičienė, šiuos pokyčius lems kai kurių paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę, populiarėjanti internetinė prekyba, savitarnos vietų steigimas. Gamybos procesų robotizavimas, kompiuterizavimas mažins įrengimų ir mašinų operatorių poreikį.

Analizuojant pastarųjų metų darbo jėgos paklausą, pastebimi žymūs pokyčiai. 2014–2018 m. 20–28 proc. sumažėjo parduotuvių pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, siuvėjų poreikis.

Vilkikas
Vilkikas
© Shutterstock


Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavusių darbdavių nuomone, 2019 m. bus ekonomiškai stabilūs, tačiau pareikalaus daugiau investicijų, susijusių ne tik su geopolitika, bet ir su technologijomis.

„Didžiųjų miestų darbdaviai pradeda ruoštis skaitmeninimui, darbų automatizavimui, robotizacijai ir dirbtiniam intelektui: jie, nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, didina darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus. Darbdaviai pabrėžia darbuotojų kompetencijų svarbą ir profesinį tobulėjimą visą gyvenimą. Keičiantis darbo aplinkai, darbuotojams gali tekti ne kartą keisti darbo kryptį, įgyti naujų kompetencijų. Taip pat vis svarbesni tampa gebėjimai planuoti savo darbą, dirbti efektyviai, darbo komandoje įgūdžiai“, – aiškina D. Mackevičienė.

Darbdavių apklausos duomenimis ir Užimtumo tarnybos specialistų ekspertine nuomone, mažiausias įsidarbinimo galimybes visos šalies lygmeniu 2019 m. turės šie specialistai ir kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai:

Specialistai:

Administravimo ir vykdomieji sekretoriai (2018 m. lapkričio profesijų grupės vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos – 665 Eur); apskaitos ir buhalterijos tarnautojai (641 Eur); biologai, botanikai ir zoologai (951 Eur); duomenų įvesties operatoriai (678 Eur); gyvosios gamtos mokslų technikai (659 Eur); grafikos ir multimedijos dizaineriai (830 Eur); interjero dizaineriai ir dekoratoriai (676 Eur); jaunesnieji teisės specialistai (800 Eur); pirkimo specialistai (806 Eur); politikos ir administravimo specialistai (907 Eur); produktų ir drabužių dizaineriai (726 Eur); sekretoriai, atliekantys bendras funkcijas (655 Eur); sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai (726 Eur); teisininkai (1401 Eur); verslo paslaugų vadybininkai (662 Eur); vertėjai ir kalbininkai (658 Eur); žurnalistai (751 Eur).

Kvalifikuoti darbininkai:

Apsaugos darbuotojai (515 Eur); floristai (485 Eur); kirpėjai (400 Eur); kosmetikai (400 Eur); lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai (597 Eur).

Kirpykla
Kirpykla
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Ryškiausi pokyčiai – administravime, prekyboje ir gamyboje

CVonline.lt atstovė Rita Karavaitienė pastebi, kad ateityje vis mažiau reikės tokių darbuotojų, kurie šiuo metu darbe atlieka mechanines, rutinines užduotis, kurioms nereikia specialaus pasiruošimo, įgūdžiai įgyjami labai greitai, darbas yra vienodas, monotoniškas.

„Sparčiai vystantis technologijoms, jos nesunkiai gali pakeisti žmogų. Tačiau tam, kad technologijos, robotai ir automatizuoti procesai būtų įdiegti įmonėse, reikalingos investicijos. Dažniausiai darbų automatizaciją ir robotizaciją gali sau leisti didžiosios įmonės. Mažosios įmonės veiklos efektyvumo ir kaštų mažinimo siekia pasinaudodamos internetiniais sprendimais, skaitmenizacija“, – aiškina ji.

Todėl galima teigti, kad didžiausia rizika darbo rinkoje yra tiems, kurie apskritai neturi kvalifikacijos, nes nekvalifikuota darbo jėga keičiama technika ir technologijomis. Šiuose darbuose atlyginimai yra patys mažiausi.

Darbas
Darbas
© DELFI / Domantas Pipas


Antra sparčiai besikeičiančia sritimi R. Karevaitienė įvardija prekybą. Prekybai keliantis į elektroninę erdvę, augant internetinių apsipirkimų kiekiams, tikėtina, kad gali mažėti fizinių parduotuvių kiekiai, mažės pardavėjų-konsultantų poreikis, kasininkus keičia savitarnos kasos.

„Prekybos įmonėms jau keletą metų sunku rasti darbuotojų, todėl jos ieško sprendimų, kurie galėtų leisti išsiversti su mažesniu darbuotojų kiekiu. Prekybos srities darbuotojų atlyginimai yra vieni mažesnių rinkoje. Darbo pasiūlymų skaičius prekybos srities darbuotojams yra gan didelis, tačiau iš kandidatų pusės ši sritis nesulaukia susidomėjimo“, – pastebi CVonline.lt atstovė.

Gamybos srityje taip pat mažėja rankinio darbo, todėl R. Karavaitienė numato, kad didžioji dalis gamybos srities darbo pasiūlymų bus skirta aukštos kvalifikacijos operatoriams, derintojams.

Administravimo srityje taip pat vyksta pokyčiai – dokumentų skaitmenizavimas, naudojamos specialios programos, sistemos, kurios mažina rankinio ir popierinio darbo kiekius, todėl ši sritis laikui bėgant gali transformuotis į asmeninius padėjėjus, konsultantus ir pan. R. Karavaitienės teigimu, šios srities darbuotojų atlyginimai šiuo metu taip pat yra vieni mažesnių rinkoje.

„Panašiai yra ir su klientų aptarnavimo sritimi, įmonės stengiasi klientų aptarnavimą perkelti į elektroninę erdvę, klientų konsultavimu užsiima specialios robotizuotos programos. Klientų aptarnavimo specialistų poreikis šiuo metu yra gan aukštas, bet, kaip prekybos sritis, iš kandidatų nesulaukia reikiamo dėmesio, atlyginimai yra vieni mažesnių rinkoje“, – vertina R. Karavaitienė.

E-parduotuvė
E-parduotuvė
© Shutterstock


Ji pastebi, kad patys darbuotojai labai aiškiai parodo, kokios darbo sritys turi didžiausią tikimybę keistis – jose gali keistis darbo principai, procesai, formos. Tai – sritys, kurios sulaukia mažiausio kandidatų dėmesio.

TOP 10 darbo sričių, kurių paklausa mažėja:

1. Viešasis administravimas. Jame daugės skaitmeninių sprendimų.

2. Švietimas. Gali keistis mokymo formos.

3. Žemės ūkis. Jame daugėja automatizacijos.

4. Prekyba. Ji keliasi į elektroninę erdvę, vykdoma savitarna, robotizacija.

5. Apsauga. Tam pasitelkiamos technologijos.

6. Klientų aptarnavimas. Jis automatizuojamas ir skaitmeninamas.

7. Viešieji ryšiai. Juos keičia technologijos.

8. Gamyba. Joje vyksta robotizacija, automatizavimas.

9. Pardavimai. Žmogaus darbą pakeičia savitarna, internetiniai sprendimai.

10. Turizmas. Žmogaus darbą taip pat pakeičia internetiniai sprendimai.

Darbas kompiuteriu
Darbas kompiuteriu
© Shutterstock


Pokyčiai darbo vietų neatims, tačiau vers prisitaikyti

Kas nustato dabartinių specialistų ateities perspektyvas? Kaip teigia portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis, tai rodo specialistų paklausos ir pasiūlos santykis. Kai kurios specialybės, kuriose žmogaus darbas labai svarbus, tiesiog perpildytos norinčiųjų dirbti. Susirasti darbo tampa sunku ne dėl to, kad tokie darbuotojai apskritai tampa nereikalingi, o dėl to, kad rinkoje stebimas jų perteklius.

„Yra tokių profesijų, kurias studijuoti prieš kurį laiką rinkosi labai daug žmonių – pavyzdžiui, teisę, vadybą, ekonomiką. Pasirinkdami tokias studijas, žmonės vertino šias specialybes kaip perspektyvias, leidžiančias lengvai įsidarbinti ir uždirbti didelius atlyginimus. Dabar tokių specialistų pasiūla tiesiog žymiai viršija paklausą, ir vien todėl įsidarbinti yra nelengva. Jei šių specialistų būtų mažiau, sričių nevadintume neperspektyviomis. Savaime tai yra reikalingos ir aktualios profesijos“, – pastebi T. Toleikis.

Kalbant apie tolimesnės ateities perspektyvas, svarbiausia priežastis, kuri gali nulemti dalies darbuotojų poreikio mažėjimą ateityje, T. Toleikio teigimu yra darbų automatizavimas, robotizavimas. Tačiau, jo manymu, tai dar nereiškia, kad šie procesai atims darbus iš žmonių – jie tiesiog privers darbuotojus keistis.

Prekybos centras
Prekybos centras
© Shutterstock


„Dėl automatizavimo ateityje gali mažėti tiek vairuotojų, tiek pardavėjų, o taip pat ir kitų darbuotojų, kur technologijos leis automatizuoti žmogaus darbą. Kaip bebūtų ateityje, šiandieninėje darbo rinkoje žymios automatizavimo įtakos vis dar nematyti ir minėtos specialybės vis dar yra paklausios“, – sako pašnekovas.

Vis dėlto, negalima teigti, jog tam tikros specialybės taps visiškai nereikalingomis – tuo įsitikinęs T. Toleikis paaiškina, kodėl.

„Tikėtina, kad pokyčiai ateis palengva ir specialybės palengva transformuosis, pareikalaus tam tikro persikvalifikavimo. Pavyzdžiui, vietoj rankinio darbo darbuotojas turės įvaldyti pažangesnes technologijas, kurios padės tą patį darbą atlikti kur kas efektyviau. Ir dabartinėje, ir ateities darbo rinkoje vis svarbesniu tampa ne „perspektyvios“ specialybės pasirinkimas, kiek gebėjimas nuolat mokytis ir prisitaikyti prie vykstančių pokyčių ir rinkos poreikių“, – aiškina T. Toleikis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(101 žmogus įvertino)
2.2970

Top naujienos

Alkoholio skyriuje laukia kainų augimas: išimtis – nebent tam tikram alui (187)

Dėl didesnių akcizų butelis alaus Lietuvoje 2022 metais turėtų pabrangti 2 centais, butelis vyno...

Kremlius pateikė savo versiją apie Putino ir Bideno pokalbį papildyta (53)

Kremliaus internetinėje svetainėje paskelbtas pranešimas apie gruodžio 7 d. įvykusį Rusijos ir...

„Belaruskalij“ kroviniai per Lietuvą važiuos iki sausio (30)

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir...

COVID-19 statistikoje gerėjimo nematyti: Lietuvoje – 1982 nauji koronaviruso atvejai, 10 mirčių papildyta

Praėjusią parą nustatyti 1982 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių, rodo trečiadienį...

IV stadijos vėžiu susirgęs išskirtinio „Toyota MR2“ savininkas pasiduoti neketina: automobilį pavertė kovos simboliu (37)

Vilnietį Taurą Žemaitį daugelis automobilininkų pažįsta kaip išskirtinio, ryškiai raudono,...

Po Širinskienės priekaištų – dar viena versija dėl „valstiečių“ situacijos (3)

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė...

Dėl nelaimės kelyje sustojęs vyras: blogiausia ekstremalioje situacijoje yra kitų vairuotojų elgesys (7)

Dažnai Lietuvoje sprendimai priimami paprasčiausiai kažkam sugalvojus ir labai užsidegus. Neva:...

Žiniasklaida: turtingiausi lietuviai – Raila, Numa ir Žiemelis

Turtingiausi lietuviai yra įmonių grupės „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas...

Epidemiologinės situacijos gerėjimas sustojo: vertinant galimus naujus suvaržymus – vienas itin svarbus rodiklis (19)

Nustatant daugiau susirgimų koronavirusu mokyklose, epidemiologinės situacijos gerėjimas Lietuvoje...