Ką reiktų žinoti norintiems studijuoti ne Lietuvoje? Pirmiausia, kaip sako profesionalus studijų užsienyje konsultantas, „Study Plan International“ įkūrėjas Aleksandras Feldmanas, apie tai reiktų pradėti galvoti dar dešimtoje ar net aštuntoje klasėje.
Students at the University of Vilnius
© DELFI / Andrius Ufartas

Populiariausia kryptis – Didžioji Britanija

Iki sausio 15 dienos Didžiosios Britanijos universitetai gavo net 1740 pretendentų iš Lietuvos paraiškas. Nuo sausio 15 iki kovo 24 buvo išsiųsta dar 110 paraiškų. A. Feldmanas skaičiuoja, kad iki birželio bus išsiųsta dar pora šimtų. Šios paraiškos – tik bakalauro studijoms.

„Dauguma lietuvių važiuoja mokytis į Didžiąją Britaniją, tai populiariausia kryptis, – įvardijo vienintelis Lietuvoje ICEF (International Consultants for Education & Fairs) sertifikuotas studijų užsienyje konsultantas A. Feldmanas. – Dokumentus britų universitetams reikia susitvarkyti iki sausio vidurio. 80 proc. stojančiųjų ir susitvarko iki to laiko, antrasis etapas vyksta iki birželio 30, todėl abejojantys ar anksčiau negalvoję apie tai gali dar spėti. Nors prestižiniai universitetai dažniausiai vietų į populiariausias studijas jau nebeturi. Galima pretenduoti nebent į mažiau populiarias, jei dar būna likę vietų.“

Tiesa, yra išimčių. Dokumentus į Kembridžo ir Oksfordo universitetus bei medicinos, veterinarijos ir odontologijos programas visuose Didžiosios Britanijos universitetuose reikia pateikti net iki spalio 15 dienos. „Šie universitetai nebesvarsto prašymų, pateiktų po spalio 15-osios. Vietų po šios datos taip pat nebelieka“, – teigia A. Feldmanas.

Konsultanto teigimu, nebūtina būti pirmūnu, kad galėtum pretenduoti į studijas užsienyje: „Išvažiuoja ir tie, kurie prasčiau mokosi, ir nemažai pirmūnų. Negalime teigti, kad išvažiuoja tik patys gabiausi.“

Norintys studijuoti Didžiojoje Britanijoje ir JAV turėtų susirūpinti anksčiausiai, kitose šalyse stojimai vykdomi iki gegužės ar net birželio. Vis dėlto asmenys, siekiantys studijuoti užsienyje, turėtų iš anksto pasidomėti dokumentų teikimo terminais, nes visose šalyse pasitaiko išimčių, dauguma universitetų turi skirtingus reikalavimus.

Lietuviai renkasi ir kitus kraštus – per metus apie 200 lietuvių išvažiuoja studijuoti į Australiją. „Žinoma, yra tokių, kurie važiuoja ne dėl išsilavinimo, o dėl to, kad galėtų pagyventi Australijoje, pajustų kitokį gyvenimą. To siekiantys renkasi koledžus, kur paskaitos vyksta dvi tris dienas per savaitę, o visą kitą laiką gali dirbti ir neblogai užsidirbti“, – priežastis įvardijo A. Feldmanas.

Studijų konsultantas suskaičiavo, kad iš dviejų šimtų studentų Australijoje tik 10 ar 15 iš tikrųjų siekia kokybiško aukštojo išsilavinimo, visi kiti važiuoja pasisemti patirčių: „Australijoje mokslas koledžuose kainuoja tik 4-6 tūkst eurų per metus, o kokybiškas aukštasis mokslas – 15 ar net 30 tūkst. per metus.“

Vis dažniau lietuviai išvyksta studijuoti į Italiją, Ispaniją, Kiprą, Graikiją ar net Singapūrą.

Yra tokių, kurie važiuoja ne dėl išsilavinimo, o dėl to, kad galėtų pagyventi Australijoje, pajustų kitokį gyvenimą. To siekiantys renkasi koledžus, kur paskaitos vyksta dvi tris dienas per savaitę, o visą kitą laiką gali dirbti ir neblogai užsidirbti.
Aleksandras Feldmanas

Kodėl užsienis?

Vienos priežasties, kodėl lietuviai nori studijuoti užsienyje, nėra. „Vieni renkasi dėl studijų kokybės, kiti dėl gyvenimo ypatumų, treti studijas nori suderinti su darbais. Studentai dirba, yra net tokių atvejų, kai visiškai išsilaiko save“, – vardijo pašnekovas.

Aleksandras Feldmanas
Aleksandras Feldmanas
© Asmeninis albumas

Dar viena priežastis, viliojanti svetur – globalios perspektyvos. „Remiantis tyrimais, Lietuvos švietimo sistema tarptautiniame aukštojo mokslo vertinime nepatenka net į penkiasdešimtuką, tuo metu Vakarų Europos universitetai siekia dešimtuką. Žmonės supranta, kad gyvenimas neprognozuojamas, po studijų kiekvienas gali atsidurti bet kurioje šalyje, todėl prestižinis diplomas suteikia daug didesnes įsidarbinimo galimybes globaliame kontekste, – pasakojo A. Feldmanas. – Nuo Japonijos iki Brazilijos. Ir net toje pačioje Lietuvoje.“

Tėvų įtaka

Ne visi išvažiuojantys – vos aštuoniolikos sulaukę jaunuoliai, ką tik užvėrę mokyklos duris. Kaip teigia profesionalus studijų užsienyje konsultantas, kai kurie į jį kreipiasi po pirmų studijų metų Lietuvoje. Kreipiasi tie, kurie nusivilia lietuviška mokslo sistema ir nusprendžia mokytis kitur.

„Nemažai žmonių į užsienį važiuoja studijuoti magistro“, – teigia pašnekovas, tačiau priduria, kad tokių duomenų, kiek tiksliai lietuvių užsienyje siekia ne pirmų studijų pakopų nėra.

„Vis dėlto dažniausiai kreipiasi dvyliktokai, tik apie tai pradeda galvoti anksčiau: vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, kai kurie net aštuntoje ar devintoje, – vardija A. Feldmanas. – Tėvai vis sąmoningiau žvelgia į vaikų ateitį ir pradeda planuoti iš anksto.“

Tačiau A. Feldmanas, konsultuojantis norinčius studijuoti užsienyje, teigia, kad nėra taip, kad tėvai perša vaikams savo nuomonę.

Kiek tai kainuoja?

Palankiausios studijų sąlygos lietuviams – Europos Sąjungoje. Daugumoje universitetų galima gauti nemokamą išsilavinimą. Nemokamų studijų gali tikėtis pretenduojantys į Škotijos, Airijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Skandinavijos universitetus.

„Didžiojoje Britanijoje mokslas kredituojamas. Mokslas metams kainuoja apie 10 tūkst. eurų, – įvardijo pašnekovas. – Studentai gauna nekomercines paskolas. Tačiau yra šalių, kur mokslas kainuoja pigiau. Olandijoje – apie 2 tūkst., Italijoje ir Ispanijoje – taip pat po kelis tūkstančius.“

Yra tokių universitetų, kur aukštasis mokslas gali kainuoti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. „JAV, Australijoje, Azijos šalyse, Naujoje Zelandijoje ar Kanadoje studijų kaina prasideda nuo 10-15 tūkst. eurų ir gali siekti net 50-60 tūkst. už metus. Privačiuose universitetuose Europos Sąjungos šalyse mokslo metai gali kainuoti maždaug nuo 10 iki 40 tūkst. eurų už metus“, – skaičiavo A. Feldmanas.

Norintiems studijuoti mediciną teks likti Lietuvoje

Užsienyje lietuviai renkasi labai įvairias studijas: nuo meno iki tiksliųjų mokslų. „Populiaru rinktis verslo vadybą ar su verslu susijusias studijas, gana populiaru studijuoti menus, taip pat gamtos mokslai, farmacija, biomedicina, fizika, matematika, kompiuterinės technologijos ir panašiai“, – vardijo studijų užsienyje konsultantas.

Užsienyje lietuviai studijuoja įvairius mokslus, tačiau norintys studijuoti mediciną dažniausiai lieka Lietuvoje: „Gerose valstybėse, kur siūlomas kokybiškos medicinos studijos, įstoti beprotiškai sunku. Be to, nedaug universitetų priima mūsų brandos atestatus, jo nepakanka net gavus aukščiausius įvertinimus.“

Tačiau išeitis yra, jei asmuo, norintis studijuoti užsienyje, tai pradeda planuoti dar dešimtoje klasėje ar anksčiau. „Galima sudaryti veiksmų planą – pavyzdžiui, vidurinę mokyklą baigti užsienyje“, – kalbėjo A. Feldmanas.

Gerose valstybėse, kur siūlomas kokybiškos medicinos studijos, įstoti beprotiškai sunku. Be to, nedaug universitetų priima mūsų brandos atestatus, jo nepakanka net gavus aukščiausius įvertinimus.
Aleksandras Feldmanas

Namų darbai

Prieš išvažiuojant, anot konsultanto, būtina pasidomėti ne tik pačiomis studijomis ar universitetu, bet ir kitomis aplinkybėmis.

Taip pat svarbu mokėti tos šalies, kurioje siekiate studijuoti, kalbą. „Jei žmogus labai blogai kalba angliškai, bet puikiai moka prancūzų – reiktų galvoti apie studijas Prancūzijoje ar prancūziškai kalbančiose šalyse“, – teigė A. Feldmanas.

Jo teigimu, ne ką mažiau ir studijų krypties bei vietos, kurioje studijuojama, santykis. „Jei nori mokytis verslo, reiktų rinktis tokias šalis, kuriose ekonomika auga. Jose lengviau rasti prestižinių įmonių, kuriose vėliau galima bandyti siekti atlikti praktiką, – kalbėjo pašnekovas. – Juk jei norėsiu mokytis Vulkanologijos, nepasirinksiu tų studijų Lietuvoje, nes čia nėra ugnikalnių, nėra rinkos.“

Ne mažiau svarbu susižinoti, kokie tikslūs stojimo reikalavimai. Net 80 proc. JAV universitetų reikalauja išsilaikyti specialų testą, Lietuvoje laikomų valstybinių brandos egzaminų balų nepakanka.

Pretenduojant į kitus universitetus gali tekti išsilaikyti ir daugiau egzaminų, tačiau visa tai galima atlikti Lietuvoje. „Norintys mokytis JAV ar kituose universitetuose, kuriuose reikalaujama papildomų egzaminų rezultatų, turi pradėti juos laikyti vienuoliktos klasės pabaigoje arba dvyliktos pradžioje“, – pasakojo A. Feldmanas.

Kai kurie universitetai stojantiesiems pateikia testus, kuriais patikrinamos specifinės žinios.

Pagrindinės klaidos

Norintys studijuoti užsienyje dažniausiai seka Lietuvos pavyzdžiu ir neskuba galvodami, kad stojimai vyksta baigus mokyklą.

„Kreipiasi paskutinę minutę, tačiau daug kur stojimai būna pasibaigę. Be to, dokumentų reikia daugiau – ne tik brandos atestato ir paso kopijos. Rašomi įvairiausi rašto darbai, reikia gauti rekomendacijas, taip pat reikia parašyti gyvenimo aprašymą“, – vardijo profesionalus studijų užsienyje konsultantas.

Taip pat svarbu neskubėti ir įsigilinti į studijų programas: „Pažiūri į studijų pavadinimą ir daugiau nebesigilina, kokius dalykus reikės mokytis.“ Svarbu įsigilinti ir į aplinką, kurioje vyks studijos: kultūrą, religiją ar kitus ypatumus.

Ne mažiau svarbu numatyti, kas bus po studijų, pasidomėti rinka ir galimybėmis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Teks prisitaikyti prie naujo klimato: nei vasaros, nei žiemos nebebus tokios, kaip anksčiau (22)

Ekstremalūs orų pokyčiai, kai vienus kraštus skandina potvyniai, o kitus kepina nebūdingas...

Andrius Tapinas. Dienos, kai valstiečiams eina (288)

Kolega Rimvydas Valatka įdomiai rašo apie paskutinius neribotos valstiečių arogancijos metus.

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai (167)

DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių....

Pavojus dėl tymų grėsmingai auga: susirgo rekordiškai daug europiečių (13)

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Europoje tymais...

Afganistano sostinė atakuota raketomis, vyksta susirėmimai atnaujinta 10:58 (54)

Šalia Afganistano sostinės diplomatinio rajono antradienį anksti ryte nukrito mažiausiai...

Autentiška sodyba atveria duris Molėtų rajone: siūlys praustis kamine (2)

Verslininkas Kazimieras Jakutis užsimojo naujiems tikslams: jam priklausančią autentišką, kone...

Japonų menininkas internetą užkariavo iliustracijomis, kasdienes situacijas pripildančiomis humoru

Japonų menininkas, žinomas Keigo vardu, sužavėjo internetą paprastais, tačiau mielais ir...

Pasibaisėjo komentarais dėl nunuodyto šuns: ar jūs tikrai pateisinate nusikaltėlius? (40)

Po paskutinės paviešintos istorijos , kai buvo nunuodytas pasaulyje gerai žinomas šuo,...

Palangoje žuvimi prekiaujanti vieniša Petro Gražulio dukros mama džiaugiasi pelninga vasara: geriausi pirkėjai – rusai (65)

Palangos verslininkai džiaugiasi – pagaliau po daugelio metų vasara karšta ir labai pelninga....

Javapjūtė: ūkininkai pjauna ne tik javus, bet ir elektros stulpus (8)

Šiemet nuo metų pradžios užfiksuoti 53 įvykiai, kai dėl žemės ūkio technikos kliudytų ar...