Penktą kartą žurnalas „Reitingai“ sudarė institucinį Lietuvoje veikiančių universitetų ir kolegijų reitingą. Jame atsiskleidžia mūsų aukštojo mokslo pasididžiavimas ir skauduliai.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Valstybinių universitetų reitingas

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 68,27 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 59,91 taško (pernai jis 2-3 vieta dalijosi su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu);
3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,1 taško (pernai jis buvo kiek žemiau: 4-5 vieta dalijosi su Vilniaus Gedimino technikos universitetu).
4-5 Vilniaus Gedimino technikos universitetas (53,31)
4-5 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (53,11)
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (47,98)
7. Klaipėdos universitetas (42,3)
8. Vilniaus dailės akademija (40,24)
9. Mykolo Romerio universitetas (35,36)
10. Lietuvos sporto universitetas (35,21)
11. Šiaulių universitetas (35,13)
12. Aleksandro Stulginskio universitetas (34,6)
13. Lietuvos edukologijos universitetas (32,99).

Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,12 taško;
2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 34,29 taško;
3. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 32,94 taško;
4. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (29,91)
5. Balstogės universiteto filialas (29,8).

Anot tyrėjų, moksliškiausias, kaip rodo mokslo veiklos 2015 m. bei 2016 m. duomenys, atrodo Vilniaus universitetas. Kukliausi mokslo rezultatai – privačiuose universitetuose.

Stipriausias akademinis personalas pripažįstamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, privačiuose ISM ir LCC tarptautiniame universitetuose.

Darbo rinkoje paklausiausi Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir ISM alumnai.

Tarptautiškiausi universitetai tiek pernai, tiek šiemet yra šie: Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei privatūs ISM, Europos humanitarinis universitetas ir LCC tarptautinis universitetas.

Gabiausi gimnazistai pernai dažniausiai rinkosi Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus dailės akademiją.

Skelbia geriausiųjų reitingą: elitinės įstaigos ir bedarbių kalyklos
© DELFI / Karolina Pansevič

Labiausiai studijomis, dėstymu ir mokslo bazės gerove patenkinti Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, LCC tarptautinio universiteto, ISM bei Balstogės universiteto filialo studentai.

„Tiesa, akivaizdu, kad iš esmės visų universitetų studentai yra nepatenkinti akademiniu (ne)sąžiningumu, plagiatų ir „copy paste“ kultūra, pastebima aukštosiose mokyklose. Už šiuos pokriterijus daugelio universitetų studentai sociologams sakė, kad savo universitetui rašytų tik apie 3 balus dešimtbalėje sistemoje“, – sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

„Skirtingai negu politikai, turėdami savų tikslų, propaguoja visam mūsų jaunimui, kad Lietuvoje aukštasis mokslas bevertis, taip nėra. Lyginant tiktai su Kembridžu ir Oksfordu, visada pralaimėsi, bet vertę duoda ne tie universitetai, kurie priima labai gerus mokinius, bet tie, kurie priima vidutiniokus ir iš jų padaro gerus specialistus, kurie atneša naudą savo valstybei“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Jo nuomone, bakalauro studijas reikia baigti Lietuvoje, čia subręsti, o magistro studijoms galima rinktis kitą universitetą. R. Kliuko teigimu, Lietuvos universitetai yra labai gerai, tą esą įrodė ir tarptautiniai reitingai.

Į ką atsižvelgė sudarydami reitingą

Žurnalas „Reitingai“, vertindamas universitetus, tradiciškai rėmėsi ankstesnių metų vertinimo kriterijais bei svoriais.

Tiesa, minimalių pokyčių vis dėlto buvo. Tai lėmė studijų kokybės vertinimo pokyčiai – nebeįtrauktas studijų programų vertinimas, daugiau svorio teikta studijų krypčių vertinimui, kurį žurnalas „Reitingai“ atliko gruodžio mėnesį, reikšmei.

Iš viso universitetai vertinti, pagal 56 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į 7 stambius kriterijus: I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai - 25 taškų svoris; II. Esamas ir ateities akademinis personalas - 8 taškų svoris; III. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai - 20 taškų svoris; IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje - 15 taškų svoris; V. Studentai ir studijos - 18 taškų svoris; VI. Studijų ir mokslo aplinka - 4 taškų svoris; VII. Studentų nuomonė - 10 taškų svoris.
Kiekvienas šis kriterijus yra sudarytas iš smulkesnių pokriterijų, kurių skaičius įvairuoja.

Kolegijų reitingas

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų trejetuke esama pokyčių:

1. Vilniaus kolegija (surinkusi daugiau kaip 62 taškus iš galimų surinkti 100 taškų)
2. Kauno kolegija (57,95 taško)
3. Kauno technikos kolegija (56 taškai)
4-5. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (52,1)
4-5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (52,1)
6. Šiaulių valstybinė kolegija (50,04)
7. Alytaus kolegija (49,6)
8. Klaipėdos valstybinė kolegija (48,72)
9. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (42,8)
10. Panevėžio kolegija (42,72)
11. Utenos kolegija (42,03)
12. Marijampolės kolegija (33,46)

O štai nevalstybinių kolegijų reitinge, kaip ir pernai, pirmauja:

1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 62,6 taško
2. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 53,6 taško
3. Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 51,3 taško
4-5. Lietuvos verslo kolegija (49,8)
4-5. Vilniaus kooperacijos kolegija (49,76)
6. Socialinių mokslų kolegija (42,1)
7. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (34,7)
8. Kolpingo kolegija (30,9)
9. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (29,2)

Vertinant, kiek į kiekvieną kolegiją buvo priimta geriausių abiturientų, palyginti su visais priimtaisiais 2017 m. pirmakursiais, lyderis tarp valstybinių kolegijų – Vilniaus kolegija, kuri pritraukė net 19,8 proc. pirmakursių, kurie visus valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje geriausieji sudarė 14,1 proc. tarp visų priimtųjų, o Kauno kolegijoje – 13,9 proc.

Privačiose kolegijose pagal šį pokriterijų pirma Vilniaus dizaino kolegija, kuri pritraukė net 19,1 geriausių abiturientų, Vilniaus verslo kolegija – 14,4 proc., o Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – 12,7 proc. nuo visų priimtųjų.

Daugiausia gaunančių valstybės finansavimą bei studijų stipendijas pirmakursių, palyginti su visais studijuojančiais – Kauno technikos kolegijoje – net 29,7 proc., Vilniaus kolegijoje – 27,2 proc., Kauno kolegijoje – 21,5 proc., Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – 21,3 proc., o iš privačių – Šv. I. Lojolos kolegijoje – 13,9 proc.

Darbdaviai labiau giria kolegijų absolventus

Antras itin reikšmingas kriterijus – alumnų kuriama pridėtinė vertė bei darbo rinkos poreikių atitikimas, įvertintas 25 taškais, taip pat buvo tas kriterijus, kuris nemaža dalimi lėmė kolegijų išsidėstymą reitinge.

Darbdaviai, kuriuos š. m. kovo 1 – balandžio 2 d. apklausė „Prime consulting“, gana palankiai atsiliepia apie daugelio kolegijų alumnus, kurie dirba jų atstovaujamose įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Štai apie trečdalis, tai yra 31 proc. visų (iš 1005) apklaustų darbdavių teigė, kad juos itin tenkina Vilniaus kolegijos alumnų parengimo lygis.

Kauno kolegijos absolventais patenkinti 27,6 proc. darbdavių, Kauno technikos kolegijos – 25,7 proc., Šiaulių valstybinės kolegijos – 21,3 proc., Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 20,1 proc.

Iš privačių kolegijų darbdaviai labiausiai gyrė Vilniaus verslo kolegijos (18,5 proc.) bei Vilniaus koopercijos kolegijos (17,4 proc.) alumnus.

„Lyginant universitetus ir kolegijas pastebimas įdomus niuansas: universitetų absolventų žiniomis ir gebėjimais nepatenkintų darbdavių yra ženkliai didesnis procentas nei kolegijų. Atsakymas veikiausiai susijęs su alumnų praktiniu paruošimu. Kolegijų absolventų praktinis paruošimas yra kiek geresnis nei universitetų. Tai tiesiogiai siejasi su kolegijų deklaruojama misija“, – pastebi tyrimų bendrovės „Prime consulting“ vadovas Saulius Olencevičius.

Paklausti, kokią kolegiją rinktis rekomenduotų savo vaikui ar artimam giminaičiui, 16,9 proc. apklaustų darbdavių nurodė Vilniaus kolegiją, 10,3 proc. – Kauno kolegijų.

Kas paruošė daugiausia bedarbių

Neradusių darbo po devynių mėnesių nuo studijų baigimo, palyginti su visais tais metais (2017 m.) konkrečią kolegiją baigusiais jaunuoliais, daugiausia buvo tarp Marijampolės kolegijos alumnų (10,7 proc.), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos (9,7 proc.), Alytaus kolegijos (9,7 proc.). Iš privačių kolegijų daugiausia bedarbių buvo tarp Vilniaus verslo kolegijos alumnų (17,3 proc.), Vilniaus dizaino kolegijos (16,2 proc.), Kolpingo kolegijos (11,1 proc).

Žurnalo „Reitingai“ užsakymu „Prime consulting“ 2018 m. kovo 1 d. - balandžio 2 d. taip pat apklausė ir 3967 kolegijų studentus. Aktyviausi buvo Vilniaus kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos, Kauno kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Pasyviausiais įvardinti Socialinių mokslų kolegijos, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos bei Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos studentai.

Šiais metais, kaip ir praėjusiais, matoma tendencija, kad regionų kolegijų studentai labiau patenkinti savo studijomis negu didmiesčių studentai. Beje, daugelį parametrų studentai vertina tarp 6-8 balų.

Šiais, kaip ir ankstesniais metais, visas kolegijos vertintos pagal 44 parametrus, kurie sudėti į penkis kriterijus: I. Studentai ir studijos – (už šį parametrą kolegijos galėjo maksimaliai surinkti 32 taškus); II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; III. Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė – 18 taškų svoris; IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. Studentų požiūris į savo kolegiją – 10 taškų svoris.

Pats reikšmingiausias kolegijų reitingo kriterijus – pirmasis. Jis, beje, didžia dalimi ir nulėmė tiek valstybinių, tiek privačių kolegijų reitingo geriausiųjų penketukus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rąstinio namo gyventojas prašosi pagalbos: sėdžiu ir girdžiu, kaip graužia mano namą (94)

Rąstiniame name gyvenantis Ignas kreipėsi į redakciją su pagalbos prašymu. Vyras skundėsi, kad...

Karbauskis kategoriškas: „valstiečiai“ Pinskuvienės savivaldos rinkimuose nerems

Laikas iki savivaldos rinkimų po truputį tirpsta ir partijos jau pradeda spręsti, kokius kandidatus...

Buvusios Baltųjų rūmų padėjėjos viešinami garso įrašai didina Trumpo problemas Trumpo paskyroje – įžeidimų salvės (31)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įsitraukė į aštrų ginčą su savo buvusia...

Pravieniškėse – naujas skandalas: taikinyje atsidūrė viešai apie vergovę kalbėjęs kalinys (274)

Apie pataisos namuose išnaudojamus kalinius DELFI žurnalistams prabilęs nuteistasis sulaukė...

Naudotų automobilių prekeiviai ruošiasi: į turgus grįžta kirgizai, kils populiariausių modelių kainos (145)

Automobilių prekeivių laukia aukso amžius: Kirgizijoje pasirašytas nutarimas, sugrąžinantis į...

Goda Alijeva jau žino, kas pavogė jos privačius duomenis: tegul neigia savo kaltę, vis tiek pateiksiu įrodymus (3)

Neseniai oficialiai su vyru ir dviejų savo vaikų tėvu Rolandu Alijevu išsiskyrusi Goda Alijeva...

Praktiškos dovanos rugsėjo 1–ajai, kurios patiks net išrankiausiems vaikams (11)

Kad ir kelintoje klasėje yra jūsų vaikas, rugsėjo pirmoji yra šventė. Vieniems – tai pirmas...

Mokslininkai nustatė, kas galutinai pražudė Homo erectus (40)

Tingėti negarbinga, tingėti negražu… Gaila, bet Homo erectus atstovams niekas to laiku nepasakė.

Karbauskis: imsimės visų priemonių, kad maisto produktų kainos nekiltų (14)

Vyriausybė ir Seimas imsis visų priemonių, kad maisto kainos prekybos tinkluose nekiltų, sako...