aA
Kas yra tvarioji inžinerija ir ekotechnologijos? Turbūt, tik nedaugelis žino teisingą atsakymą. Vis daugiau konkurencingų Vakarų valstybių rūpinasi žaliąja energetika, o specialistai, išmanantys tvariąją inžineriją, tiesiog graibstomi. Nors Lietuvoje tokia tendencija dar nepastebima, ateityje šių specialistų poreikis neabejotinai augs.
KTU Cheminės technologijos fakultetas
© Organizatorių nuotr.

Skaičiuojama, kad ES vienas asmuo per metus sunaudoja beveik 15 tonų medžiagų bei išmeta vidutiniškai daugiau kaip 4,5 tonos atliekų. Šiame kontekste itin svarbus tampa ekotechnologijų diegimas: padeda optimizuoti procesus, atgauti išteklius, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei, galiausiai, didina šalių konkurencingumą.

Ateityje šiuos specialistus graibstys

KTU Cheminės technologijos fakulteto (toliau – CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros, kurioje dėstoma tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų programa, doc. dr. Violeta Kaunelienė pastebi, kad aplinkosaugos studijų programos – tai pasirinkimas, galvojantiems apie ateitį.

2016 m. pavasarį atlikta KTU aplinkosaugos inžinerijos studijų programų pastarųjų 5 metų absolventų įsidarbinimo apklausa parodė, kad įdarbinimas pagal specialybę siekia 82 proc.

KTU Cheminės technologijos fakultetas
KTU Cheminės technologijos fakultetas
© Organizatorių nuotr.

Toliau šių specialistų poreikis dar labiau augs – Aplinkosaugos inžinerijos profesorių asociacija (angl. Association of Environmental Engineering and Science Professors) prognozuoja, kad tokių specialistų poreikis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m. išaugs 22 proc., tai yra daugiau nei visų profesijų vidurkis.

„Tvarioji inžinerija ir ekotechnologijos remiasi požiūriu, jog atliekos plačiąja prasme yra vertinamos kaip nauji ištekliai, nes mokslo pažanga leidžia buvusius teršalus paversti ištekliais. Tokiu būdu realizuojama žiedinės ekonomikos koncepcija“, – pasakoja docentė. Žiedinėje ekonomikoje dėmesys sutelkiamas į esamų medžiagų ir produktų pakartotinį naudojimą, remontą, atnaujinimą ir perdirbimą.

KTU dėstomoje tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų programoje suteikiami tvirti procesų inžinerijos pagrindai. Studijų metu studentus lydi jauni ir inovatyvūs dėstytojai, modernūs dėstymo metodai, naujausios technologinės laboratorijos.

Violeta Kaunelienė
Violeta Kaunelienė
© Organizatorių nuotr.

„Tai atnaujinta ir iš esmės praplėtusi koncepciją aplinkosaugos inžinerijos studijų programa. Absolventai išmano aplinkos kokybės valdymo principus bei įmonėms keliamus reikalavimus. Be to, studijų procese gausu vizitų į įmones, studentų darbuose sprendžiamos įmonių technologinės problemos“, – apie studijų programą pasakoja doc. dr. V. Kaunelienė. Dalį paskaitų studentams skaito verslo atstovai–praktikai. Tokiu būdu studentai susipažįsta su technologinėmis naujovėmis.

Įgyja praktinių įgūdžių

Kaip pasakoja doc. dr. V. Kaunelienė, studijos grįstos principu „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“. „Įgytos žinios bei įgūdžiai leis sukurti savo verslą ir atliekas paversti ištekliais bei taip prisidėti prie mūsų planetos išsaugojimo“, – teigia ji.

KTU Cheminės technologijos fakultetas
KTU Cheminės technologijos fakultetas
© Organizatorių nuotr.

Studijų metu besimokantieji įgyja praktinių įgūdžių vienoje moderniausių ES procesų inžinerijos laboratorijų, cheminės ir instrumentinės analizės bei specializuotose oro taršos mažinimo, vandenvalos, atliekų tvarkymo bei išteklių atgavimo laboratorijose. Studentai įsitraukia į aplinkos tausojimo projektus, organizuoja renginius. Dėstytojai ir studentai neretai bendrauja neformalioje aplinkoje.

Aktualumas labai išaugęs

Lina Šleinotaitė-Budrienė
Lina Šleinotaitė-Budrienė
© DELFI / Andrius Ufartas


Įmonės „Ekokonsultacijos“ vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė pastebi, kad aplinkosaugos įtaka šiomis dienomis labai išaugusi – neretu atveju aplinkosaugos problemos sąlygoja socialines, geopolitines ir visas kitas problemas.

„Šiame kontekste pasaulį išgelbėti gali tik tvarūs sprendimai. Su ekotechnologijų pagalba užtikrinami sprendimai, kurie sąlygoja judėjimą į priekį nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros ar netgi ją atstatant”, – įsitikinusi L. Šleinotaitė-Budrienė. Būtent tai, pasak įmonės vadovės, iškels ekotechnologijų sritį virš kitų.

KTU Cheminės technologijos fakultetas
KTU Cheminės technologijos fakultetas
© Organizatorių nuotr.

„Net aukščiausio lygio vadovai Lietuvoje yra baigę tvarumo studijas”, – pasakoja verslininkė ir atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Metų vadovų titulus Lietuvoje gauna tie vadovai, kurie ne tik pasiekia finansinio pelno, tačiau ir kartu geba valdyti tvarumo rodiklius.

Pati L. Šleinotaitė pasakoja, kad ši sritis – tai vertybinis darbas, ir tuo ją žavi labiausiai. „Visuomet lydi didžiulė dinamika, vertybinis pasitenkinimas – ši sritis tai daug daugiau nei pelno eilutė. Su klientais visada žiūrime, ar veikla nepakenks gamtai, ir ieškome atitinkamų sprendimų”, – pasakoja įmonės „Ekokonsultacijos“ vadovė.

KTU Cheminės technologijos fakultetas
KTU Cheminės technologijos fakultetas
© Organizatorių nuotr.

Moteris įsitikinus, kad aplinkosaugos tvarumo specialistai turi labai gerai mokėti chemijos discipliną. „Tai, kad KTU dėstoma programa gimusi Cheminės technologijos fakultete – yra didžiausia vertybė”, – sako L. Šleinotaitė-Budrienė ir priduria, kad aplinkosaugos srityje yra apstu chemijos – reikia daug ką skaičiuoti, pagrįsti. Pasak verslo atstovės, baigusieji šią KTU programą įgyja ir platų spektrą kitų reikalingų žinių, kurios leidžia juos vadinti plataus požiūrio ekotechnologais.

Įsidarbinimo galimybės – itin plačios

Ekotechnologijos sritis reikalauja proveržio, todėl šiems specialistams svarbu dirbti lyderiaujančiose komandose, kurias turi tiek tarptautinės, tiek ir lietuviško kapitalo įmonės. „Tai visa pramonė – nuo maisto, baldų, statybų pramonės ir pan. Taip pat ir valstybinės institucijos, – ekotechnologų ieškančias verslo sritis vardija L. Šleinotaitė-Budrienė ir priduria: – Manau, kad 5 metų bėgyje dabartinė viešojo sektoriaus sistema šiuo klausimu turės stipriai atsinaujinti ir tuomet išaugs poreikis daugybei tokių specialistų.”

KTU Cheminės technologijos fakultetas
KTU Cheminės technologijos fakultetas
© Organizatorių nuotr.

Be to, studijuojantiems KTU šią programą suteikiama galimybė atlikti praktiką tarptautinėse kompanijose kaip „IKEA“, „Paroc“ ar „Philip Morris“. Didžiosios pasaulinės korporacijos, vystančios veiklą Lietuvoje ir Europoje ieško specialistų, išmanančių tvaraus vystymo principus bei ekotechnologijas.

Įtaką naujų galimybių atsiradimui daro ir didžiosios į Lietuvą ateinančios korporacijos ir verslo konsultacinės bendrovės. Šios prisideda prie socialinės atsakomybės projektų ir visomis išgalėmis stengiasi mažinti poveikį aplinkai bei tausoja išteklius. Sparčiai vystosi eko-antreprenerystės, t.y. naujų verslų, kuriančių gaminius iš atliekų ar gaminius, kurie leidžia išvengti atliekų, sektorius. Tai puiki galimybė realizuoti savo idėjas ir pačiam tapti darbdaviu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (14)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (6)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (13)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (63)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (484)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

Dvigubas karštakošio Gordono Ramsay gyvenimas: šis virtuvės šefas sudėtingesnė asmenybė, nei manėte

Šiandien virtuvės šefai nebėra tik beveidžiai virtuvės gilumoje pasislėpę maisto gamintojai...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (195)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (27)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas (1)

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...