Pastaraisiais metais policiją krėtė ne vienas skandalas, kuris visuomenėje pakurstė diskusijas, ar pareigūnai tikrai tinkamai pasiruošę mus ginti. Prieš porą metų terorizmo grėsmės akivaizdoje policininkams išdalinti automatai, gana greit netyčia juo pareigūnas peršovė koją asocialiam asmeniui. Tačiau šį įvykį užgožė Igorio Molotkovo istorija, kai šis smulkus vagišius sugebėjo iš pareigūnų panosės nugvelbti ginklą.

Po šio įvykio automatai iš patruliuojančių policininkų atimti pripažinus, kad naudotis jais šie nėra pasiruošę. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos narys Vitalijus Jagminas tikina, kad apie mokėjimą naudotis automatais negali būti jokios kalbos, policijos pareigūnai esą normaliai neparengiami net naudotis paprastais pistoletais.

„Kalbant apie į tarnybą atėjusius naujus pareigūnus, dėl ginklo naudojimo yra problemų. Mokykloje trūksta šovinių. Taktiką jie atidirba, bet nėra taip, kad jie būna normaliai atsišaudę ir tikrai viskas būna tvarkoje“, – teigia V. Jagminas.

Po šių skandalų policija neturėjo kada atsikvėpti, šiemet dėl prasto pasirengimo vėl pasipylė kritika, kai Telšių rajone buvo nudurtas pareigūnas.

Vis dėlto naujojo Vidaus reikalų ministro patarėjas Alvydas Šakočius dėl šių įvykių neskuba versti kaltės LPM: „Šiuo atveju problemos, kurios buvo nustatytos, iš tikrųjų susiję su aplaidumu. Kiek žinau, policijos mokykla į tai sureagavo, buvo paskirta papildoma funkcija policijos mokyklai ir duoti pavedimai, kad jie paruoštų tarnybines rekomendacijas policijos įstaigoms.

Bet aplaidumas yra nuolatinis gyvenimo būdas, šiuo atveju, mokymo įstaiga nei gali to aplaidumo savybių suformuoti, nei jas iš anksto atimti. Tarnybos metu šitie klausimai turi būti sprendžiami, tame tarpe ir tarnybinių mokymų, ir kontrolės pagrindu.“
Policija

LPM mokymo organizavimo skyriaus viršininkas Arūnas Vaičiulis priduria, kad pastaruoju metu atsirinkdami kandidatus jie pradėjo skirti daugiau dėmesio tam, kad aplaidumo būtų kuo mažiau. Dar prieš porą metų atranka į LPM buvo tokia, kad fiziškai labai stiprūs kandidatai galėdavo „praslysti“, net jei kiti jų gebėjimai gana prasti.

„Dabar požiūris toks, kad fizinį pasirengimą galima išugdyti. Mes ieškom kandidatų, turinčių tokių gebėjimų, kuriuos per metus mokykloje sunkiai išugdysi arba išvis neišugdysi, tai tam tikros asmeninės savybės, atsakomybės jausmas, kas matosi psichologinėse charakteristikose“, – sako A. Vaičiulis.

Reikia mokyti iš naujo

V. Jagminas aiškina, kad į tarnybą pareigūnai tikrai neateina paruošti. Anot jo, jie dažnai net nesugeba surašyti protokolų ar suprasti teismų sprendimų. Jis pasakoja, kad prieš maždaug 15 metų policijos mokykloje mokėsi pusantrų metų. Dabar pareigūnų ruošimo laikas sutrumpėjo, o kompetencijų, kurias turi įgyti – padaugėjo.

„Realybė tokia pas mus, kad ateina pareigūnas, tu jam duodi priimti sprendimą, o jis į tave žiūri išpūstomis akimis ir sako, o ką čia reikia daryti. Tai va toks būna paruošimas. Mes daug išsakome kritikos. Viską, kai ateina, reikia juos permokyti, jiems parodyti, kaip viskas daroma, visus procesus“, – teigia V. Jagminas.

Jam antrina Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, kurios teigimu pareigūnų rengimą reikėtų keisti pagal Skandinavišką modelį – įgavus bazinių žinių toliau mokytis jau dirbant, tačiau ne iškart keliauti į svarbius iškvietimus ir gatves.
Roma Katinienė

Pasak pašnekovės, iš pirminės grandies pareigūnų reikalaujama vis daugiau, juos norima paversti viską išmanančiais universaliais policininkais. Reikalavimų ir naujovių tiek daug, kad pasimeta net daugiau nei 10-ies mietų stažą turintys pareigūnai.

„Negali būti net kalbos, kad žmogų, po vidurinės praėjusį 9-ių mėnesių mokymus, gavusį minimalų žinių kiekį, galima paleisti dirbti savarankiškai. Vieninga pareigūnų nuomonė yra ta, kad realiai žinias naujokai įgyja dirbdami, žinias ir parengimą gauna praktikoje.

Po policijos mokyklos jie elementariai nemokama naudotis nei duomenų bazėmis, nei surašyti protokolų. Realiai tai priklauso nuo kuratoriaus, jei jis turi kantrybės, tai dirbant jis parengia pareigūną. O LPM, kad parengtų, tikrai taip nėra“, – teigia R. Katinienė.

Profsąjungos pirmininkės teigimu, prastai paruošti pareigūnai kelia pavojų sau ir savo kolegoms: „Yra aspektas, kad vyresniam porininkui yra grėsmė, nes jis šalia neturi patyrusio darbuotojo. Jei naujokui yra kokių problemų su pasirengimu, tu ne tik turi mokyti, dar atsakai už jį ir realiai neturi saugumo pojūčio, nes nežinai, kaip porininkas kokioje situacijoje sureaguos.“

Problemas pripažįsta

A. Šakočius pripažįsta, kad kritika yra pagrįsta, o problemos egzistuoja. Didžiausią problemą kelia tai, kad reformos policijoje vyksta taip dažnai, kad šioje sistemoje dirbantys žmonės patys nesuspėja susigaudyti, kas vyksta.

„Dėl finansinių sunkumų buvo sutrumpintas policininkų rengimo laikas. Šiuo atveju policijos pareigūnai tam tikra prasme teisūs. Galima per tokį laiko tarpą suteikti žinias, bet suformuoti pirminiams darbo įgūdžiams, galbūt laiko tarpas trumpas, galbūt reiktų atstatyti tą pusantrų metų laikotarpį.

Problema dar ir ta, kad labai greitai keičiasi teisinis reglamentavimas. Net dėstytojai, ko gero, nesuspėja. Pavyzdžiui, operatyvių valdymo padalinių teisinis reglamentavimas keitėsi kas pusę metų. Puikiai suprantu policijos mokyklos dėstytojus, kai per metus išdėstomas kursas, nelabai jis turi laiko grįžti atgal, kai kas nors pasikeičia. Tai gali būti žinių trūkumas“, – aiškina A. Šakočius.

Tačiau pašnekovo teigimu, policijos įstaigos taip pat turėtų prisiimti šiek tiek atsakomybės, o ne tik skųstis, kad iš LPM pas juos atkeliavę naujokai nėra pasiruošę darbui.

„Nei vienas studentas, nei vienas absolventas, kad ir kokią mokyklą jis baigęs, atėjęs į naują darbo vietą jis nedarys visų darbų 100 proc. taip, kaip reikia. Vien dėl skirtingos kultūros, procedūrų ir apskritai, jam reikia prisitaikyti prie to. Iš dalies kritika teisinga, iš dalies – ne visai, nes mokymo įstaiga turi suteikti žinias ir pirminius įgūdžius tam, kad galėtų juos po to formuoti darbe. Tai neatleidžia atsakomybės pačios policijos institucijos, kuri turėtų globoti jaunus absolventus“, – teigia A. Šakočius.

Kad aštri profsąjungos kritika nėra visiškai teisinga teigia ir A. Vaičiulis. Jo teigimu, per metus LPM suteikia kursantams bazinių žinių, o visko išmokyti negali niekas.

„Pilnai paruošti žmonės būdavo viduramžiais, kada vieną kartą visam gyvenimui pabaigdavo universitetą ir būdavo šviesuolis mieste ar savo kaime. Iš tikrųjų, šiais laikais procesas negali būti baigtinis, universitetas ar mokykla negali pilnai paruošti specialisto. Yra pasirengimas tai veiklai, profesijai, darbui, o pilnutinio parengimo niekada negalėtų būti.

Žmogus tik ruošiasi tai profesijai ir stengiamės, kad tas žinių bagažas būtų kuo didesnius. Bet, be abejo, pradėjus tarnybą pasimato, kokius dalykus žmogus ne iki galo įsisavino, kažkokio dalyko jam trūksta, galbūt per tą laiką pasikeitė teisės aktų reikalavimai, reikia vėl adaptuotis, žinias tobulintis. Pareigūnai atvyksta į kvalifikacijos tobulinimo kursus ir pagal tam tikrą tematiką gilinasi“, – sako A. Vaičiulis.

Bus geriau

Be to, A. Šakočius primena, kad tik visai nesenai LPM įkurta Kauno rajone, anksčiau ji buvo Klaipėdoje.

„Reikia taip pat turėti omenyje, kad šios mokyklos personalas taip pat yra naujai suformuotas. Kai Klaipėdoje buvo uždaryta policijos mokykla, iš ten labai nedaug darbuotojų persikėlė į Kauną. Tai reikia turėti omenyje, kad Policijos mokyklą šiai dienai turi tam tikrų problemų, kurios yra laikinos.

Kaip ir bet kokia institucija, su laiku ji įgaus kompetenciją ir kokybė aišku pagerės. Formatai, be abejo, perimti iš anksčiau egzistavusios policijos mokyklos, bet personalas yra jaunas. Reikėtų žiūrėti truputėlį atlaidžiau ir žiūrėti į perspektyvą. Negaliu sakyti, kad su policijos mokymu yra blogai“, – tikina A. Šakočius.

Kol kas tik pusę metų LPM praleidęs kursantas Povilas Kuodys, paklaustas apie policininkų rengimą, sakė, kad jo požiūriu, kursantai ruošiami gerai, o juos mokantys žmonės įkvepia ir motyvuoja: „Dirba tikrai geri pareigūnai, atiduoda save ir daug pastangų įdeda.“

Motyvacijos užtenka

Paklaustas apie kursantų motyvaciją, A. Vaičiulis tikina, kad yra daug paskatų mokytis LPM. Tai ir nemokami bendrabučiai, ir stipendijos siekiančios nuo 126 iki 196 eur. „Tai ženkli suma, nežinau, kiek dar mokyklų gali girtis, kad sudaro tokias sąlygas savo studentams“, – sako A. Vaičiulis.

Be to, jaunuolius esą motyvuoja ir garantuota darbo vieta baigus mokslus bei nuolat didėjantis atlyginimas, LPM baigęs kursantas gali tikėtis 600 eur. atlyginimo neatskaičiavus mokesčių, o nuo šių metų liepos 1 d. ši suma turėtų kilti iki 700. Naujasis Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas yra sakęs, kad tikisi, jog iki 2020 metų alga šoktelės iki 1000 eurų į rankas.

P. Kuodys, paklaustas apie pagrindinę motyvaciją tapti pareigūnu tikino, kad pinigai tikrai nebuvo svarbiausias faktorius renkantis profesiją.

„Alga kyla, visi džiaugiasi. Bet nemanau, kad daug kas sureikšmina pinigus. Man tai atrodo įdomus, nemonotoniškas darbas, pagalba žmonėms, problemų sprendimas, uniforma. Smagu matyti pareigūnus gatvėje pasitempusius, gali jų prašyti pagalbos“, – tikina P. Kuodys.

Tačiau keliamus atlyginimus naujai atėjusiems pareigūnams kritikuoja R. Katinienė. Pasak jos, ši sistema labai demotyvuoja ilgametę patirtį turinčius policininkus, kadangi jų atlyginimai beveik susilygina su naujokų.

„Nekalbama apie motyvacinės sistemos sukūrimą, kad išlaikytume pareigūnus su patirtimi, kurie turi tiek psichologinį pasirengimą, tiek praktinius gebėjimus, šie žmonės dabartinei policijos vadovybei yra nereikalingi, jie visiškai nemotyvuojami. Žiūrima tik į jaunus policijos pareigūnus“, – tikina R. Katinienė.

Pašnekovė priduria, kad jau pasitaiko ir atvejų, kai LPM baigę jaunuoliai pamatę, kaip realiai atrodo policininkų darbas, greit jį meta.

„Mokykloje profesija yra pateikiama rožinėmis spalvomis, o kai ateina, pradeda dirbti, pamato, kokia yra sukurta demotyvuojanti sistema, kad nėra vertinami kritiškai mąstantys pareigūnai, yra nemažai mikroklimato problemų. Ir atėję žmonės pamato, kad tarnyba yra ne tai, ko tikėjo, tai jie bando atidirbti arba žiūri, kiek reikia susimokėti už studijas, kad paliktų tarnybą“, – aiškina R. Katinienė.

Griežta atranka

Praėjusiais metais į Lietuvos policijos mokyklą norėjo patekti 535 asmenys. Nemaža jų dalis atkrito net nepradėję atrankos.

„Kai jie teikia prašymus su pageidavimu dalyvauti atrankoje ir tapti policijos mokyklos kursantais, prasideda visas tikrinimo mechanizmas. Tikriname jų reputaciją, ar ji atitinka nepriekaištingos sąvoką. Jei viskas tvarkoje, jie siunčiami tikrintis sveikatą.

Didelė dalis nepraeina centrinės medicinos ekspertų komisijos dėl tam tikrų sveikatos problemų. Šiais laikais dažnas reiškinys yra akių problemos, paskui nugara, stuburas, bendra sveikatos būsena. Tendencijos tokios, kad informacinės technologijos verčia daugiau sėdėti, mažiau judėti“, – pasakoja A. Vaičiulis.
Policija

Po šių patikrinimų praėjusiais metais liko 168 jaunuoliai. Tiesa, ne visi nepatekę į atranką suklupo tikrinant reputaciją ar sveikatą, dalis tiesiog pateikė prašymą, tačiau medicinos komisijoje nepasirodė.

Į atranką patekę jaunuoliai turi praeiti keturis etapus. Vertinamas kandidatų loginis mąstymas, raštingumas, teksto suvokimas, psichologinės charakteristikos, fizinis pasirengimas, motyvacija.

P. Kuodys atskleidžia, kad atranka išties nėra lengva, jam pačiam pavyko ją įveikti tik antruoju bandymu.

„Pirmą kartą nebuvau pasirengęs fiziškai ir tai pakišo koją. Bet iš tikrųjų atranka sunkoka, vien fizinis pasirengimas turi būti didelis. Jeigu ateisi nepasiruošęs, nesportavęs, tikrai bus ką veikti“, – pasakoja P. Kuodys.

Merginos ne ką prastesnės

Stojantiems vaikinams ir merginoms reikalavimai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, vaikinai bėga 3 km, merginos 2 km. Tačiau A. Vaičiulis diskriminacijos čia neįžvelgia.

„Jei žiūrėsime sporto testavimo metodiką, tenka pripažinti, kad vyro ir moters organizmai yra šiek tiek skirtingi. Net jei vyrui atrodo, kad moteris daro mažiau, proporcingai jos galimybėms, krūviui, kurį tas organizmas pakelia, vis tiek būna lygybė.

Kalbant apie merginas ir vaikinus, jų galias, net neskirstyčiau, nes per pastaruosius metus teko matyti ir labai stiprių merginų, ir nelabai stiprių vaikinų. Pagal savo išgales visi stengiasi parodyti maksimalų rezultatą“, – aiškina A. Vaičiulis.

Visus atrankos etapus įveikė ir mokslus LPM šiemet pradėjo 118 jaunuolių, 44 iš jų – merginos. Be to, merginos niekuo vaikinams nenusileido ir atrankoje, keturios pateko į didžiausią konkursinį balą surinkusiųjų dešimtuką.

A. Vaičiulis priduria, kad kasmet nustatomos tam tikros kvotos, kiek galima priimti kursantų: „Noriu atkreipti dėmesį, kad iš tų, kurie dalyvavo atrankoje, atsirenkam tik pačius geriausius. Būna kartais, kad kvota 100 žmonių, visi atitiko minimalius reikalavimus, bet priimam 80, nes matom, kad kai kuriems gali būti sunku ateityje mokantis tam tikrus dalykus.“

Pašnekovas pasakoja, kad kandidatuoja ne tik jaunuoliai, yra ir tokių, kuriems daugiau nei 30 metų: „Yra mamų su mažais vaikais, jos suranda laiko ir galimybių siekti savo svajonių.“

A. Vaičulis pripažįsta, kad kandidatų skaičius neauga, tačiau tuo stebėtis nereikėtų, juk dėl emigracijos ir mažo gimstamumo mokinių ir studentų skaičius mažėja visur.

Geležinė tvarka

A. Vaičiulis vardina gebėjimus, kuriuos LPM išmoksta kursantai: „Pradedant nuo visų dokumentų įforminimo, pažeidimų, išmokstama naudotis informacinėmis sistemomis, specialiąja policijos technika, transportu, radijo ryšio priemonėmis, ginkluote, tada įvertinti veikas, reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus, kontroliuoti ir užtikrinti saugų eismą, išmoksta naudoti prievartos veiksmus, tiek fizinės, tiek psichinės, šaunamąjį ginklą. Mokosi visko, kas reikalinga vykdant policijos pareigūno funkcijas.“

P. Kuodys pasakoja, kad dienotvarkė griežtai sustyguota, 6 ryto visi kursantai jau turi būti rikiuotėje, todėl keltis reikia maždaug pusę šešių.

„Tvarka yra griežta. Diena prasideda rytine mankšta, ji nėra labai intensyvi, bet, kad prabudintume kūną, būna bėgimas, atsispaudimai, sąnarių prasitampymas.

Po mankštos ruošiamės, 7:45 būna rytinis patikrinimas. Ateina mokymo organizavimo skyriaus specialistas, pasisveikina, patikrina uniformą. Tada kasdien būna 8 paskaitos, o per savaitę turime 2 praktinius užsiėmimus“, – pasakoja P. Kuodys.
Lietuvos policijos mokykla

Pašnekovas atskleidžia, kad per pamokas juokauti nevalia, pavyzdžiui, pavėlavus į pamoką ar jos metu išsitraukus mobilų telefoną tenka rašyti pasiaiškinimus.

„Vieną kartą parašai pasiaiškinimą, po to nebesinori. Nes jei daugiau parašai, tada prasideda tarnybinis patikrinimas“, – teigia P. Kuodys. Nepažangūs ir neklusnūs jaunuoliai dažniausiai būna baudžiami paprastai – atimama stipendija.
Mokykloje profesija yra pateikiama rožinėmis spalvomis, o kai ateina, pradeda dirbti, pamato, kokia yra sukurta demotyvuojanti sistema, kad nėra vertinami kritiškai mąstantys pareigūnai, yra nemažai mikroklimato problemų.
R. Katinienė

Pamokos trunka iki 16 valandos, tada kursantai turi laisvo laiko, o 22 valandą visi gulasi į lovas miegoti.

A. Vaičiulio teigimu, teorijos LPM yra mažai: „82 – 84 proc. yra praktiniai dalykai. O kita dalis yra teorinė. Kadangi esame profesinė mokykla ir orientuojamės į tai, kad įgytų stiprius praktinius gebėjimus, įgūdžius reikalingus tarnyboje. Per tą mokymosi laikotarpį juos įtvirtina.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (214)