Peržvelgus Lietuvos abiturientų pažymių vidurkių statistiką, rodos, turėtume švęsti: miesto mokyklų mokiniai vos vos geriau mokosi už rajono moksleivius. Tačiau tuo pat metu Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių.
© DELFI / Karolina Pansevič

Statistika skiriasi

Taip pat daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. „Deja, kaip rodo EBPO PISA tarptautiniai tyrimai, Lietuvos vaikai, augantys socialiai pažeidžiamose šeimose, pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų negu jų bendraamžiai iš palankaus socialinio konteksto šeimų. O kaimo vaikams pavyti bendraamžių iš Vilniaus pasiekimų vidurkį prireiktų 2 papildomų mokslo metų“, – rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.

Tačiau tokios situacijos neparodo abiturientų pažymiai. Elektroninio dienyno „TaMo“ duomenimis, rajonų ir miestų moksleivių pažymiai vargiai skiriasi ir apvalinant, dažniausiai išvedamas toks pat pažymys.

Štai lietuvių kalbą ir literatūrą Lietuvos abiturientės moka 7 – rajone 6,7, mieste 6,6. Vaikinams lietuvių kalba sekasi kiek prasčiau – rajone 5,2, mieste 5,5.

Chemiją visi, išskyrus vaikinus rajonuose, moka aštuonetui. Istoriją taip pat visi moka septynetui, išskyrus rajone besimokančius vaikinus. Jų vidurkis yra 6,4.

Matematika abiturientams sekasi prasčiausiai. Tačiau suapvalinus vidurkius, visiems abiturientams rašomas šešetas, o rajone besimokantiems abiturientams vaikinams penketas, nes jų vidurkis – 5,4.

Paaiškino, kodėl pažymiai vienodi

Kaip teigia Lietuvos švietimo sąjungos pirmininkas ir mokytojas Audrius Jurgelevičius, miesto mokyklos veikia viename, mažesnianės socialinės rizikos kontekste, o provincijos mokyklos veikia didesniame rizikos kontekste.

Jis taip pat pastebi, kad miesto mokiniai yra labiau motyvuoti nei provincijos. „Mokiniai atsineša skirtingas nuostatas apie išsilavinimą iš šeimos. Drįsčiau teigti, kad mieste gyvenančiose šeimose išsilavinimas yra didesnė vertybė nei rajono“, – sako A. Jurgelevičius.

Anot jo, yra lengva paaiškinti, kodėl „TaMo“ duomenimis, moksleivių pasiekimai yra panašūs, nors egzaminų rezultatai skiriasi. „Pastarieji vertinimai neatsižvelgia į kontekstą. Jie lygina akademines žinias, jų pritaikymą. Mokykla, ir tai yra deklaruojama teisės aktuose, ne tik suteikia žmogui akademines žinias, bet ir brandą. Mokiniai juk gauna brandos atestatą. Branda nėra vien tik formulių taikymas“, – įsitikinęs Lietuvos švietimo sąjungos pirmininkas.

Provincijos moksleiviai turi vienintelę sėkmės kortą, tačiau ji sunkiai pasiekiama
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

A. Jurgelevičius pasakoja, kad mokytojo darbas susideda iš dviejų dalių: brandos skatinimo ir ruošimo egzaminams. „Branda yra nepalyginama. Ją vertiname pagal žmogaus pradinę poziciją. Kita dalis – žinių, pažangos vertinimas. Manau, kad rajono mokytojas, rašydamas dešimtuką mokiniui už konkrečios temos įsisavinimą, atsižvelgia į tai, kiek mokinys mokėjo prieš tai, kiek jis gali mokėti, kokia padaryta pažanga. Tą patį daro ir miesto mokytojas. Bet akademinis lygis yra skirtingas. Todėl yra tokia dviprasmiška statistika“, – teigia pašnekovas.

Renkasi lengviausią kelią

Anot A. Jurgelevičiaus, jei kas nors žinotų, kokių veiksmų imtis, kad tokio atotrūkio nebūtų, tai senai situacija būtų ištaisyta. „Reikia keisti socialinį kontekstą, bet tai yra per sunkus, ilgalaikis procesas. Tik komunistai galėtų sulyginti visas miesto ir kaimo sąlygas. Marksas, Leninas bandė tai daryti. Tai neįgyvendinamas teorinis kelias.

Manau, kad nereikėtų lyginti mokinių brandos naudojant tik vieną dėmenį – akademinius pasiekimus. Visi kokybės rodikliai remiasi tik nacionalinių žinių patikrinimo rezultatais. Jeigu toliau eisime tuo keliu, atskirtis tarp miesto ir kaimo – didės“, – perspėja A. Jurgelevičius.

Anot jo, dabar viskas daroma lengviausiu keliu: naikinamos provincijos mokyklos, teigiama, kad ten ugdymo lygis žemas ir mokiniai yra vežami į miestą.

Provincijos moksleiviai turi vienintelę sėkmės kortą, tačiau ji sunkiai pasiekiama
© Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Kita problema, pasak A. Jurgelevičiaus, yra tai, kad niekas neskaičiuoja, kiek laiko vaikai, kuriuos į ir iš mokyklos vežiojami, praleidžia laiko belaukdami mokyklinio autobusiuko. „Gyvenu Elektrėnuose. Ateinu į mokyklą 7:10 ir jau matau ten sėdinčius vaikus. Penktokus, šeštokus. Jie keliasi 6 valandą ryto. Bėda ne kiek laiko užima važiavimas, bet kiek laiko vaikas sugaišta laukdamas autobuso.“

Lietuvos gėda – jungtinės klasės

Viena iš opiausių rajonų mokyklų problemų – jungtinės klasės. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik jų visų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje, 39 savivaldybėse, veikia mokyklos, kurių 5-8 klasių mokiniai mokosi jungtinės klasėse.

Jungtinės klasės formuojamos mažose, negausiose mokyklose. Tokiose klasėse kartu mokosi, pavyzdžiui, penktokai su aštuntokais. Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.

Provincijos moksleiviai turi vienintelę sėkmės kortą, tačiau ji sunkiai pasiekiama
© DELFI / Orestas Gurevičius

A. Jurgelevičiaus teigimu, jungtinių klasių galima ir išvengti. „Jeigu nustatomas minimalus mokinių skaičius klasėje, šiai dienai tai yra 9, ir jei mokinių skaičius yra mažesnis, nesvarbu ar tai jungtinė, ar ne, ji gali egzistuoti ir valstybė prie jos finansavimo prisideda pusę sumos, jeigu kitą dalį padengia savivaldybė. Jei to nėra iš savivaldybės pusės, tai ir valstybė neskiria pinigų.

Dabartinė situacija tokia, kad savivaldybės politikai, kurie sprendžia dėl klasių sudėties, nenorėdami blogai atrodyti prieš rinkėją, priima sprendimą sujungti klases, jas toliau laikyti, bet nefinansuoja. Tai yra paradoksali situacija: leidžia formuoti jungtines klases, ten kokybės nėra, nes neskiriama pinigų, o kaltę bandoma suversti mokytojui, kuriam nesukuriamos sąlygos dirbti gerai“, – sako jis.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius pastebi, kad Lietuvos mokyklose, pagal EBPO vertinimą, klasės per mažos, ir tai atsiliepia mokinių pasiekimams, jų motyvacijai. Anot jo, didelėje klasėje mokytojui dirbti sunkiau, bet mokymas veiksmingesnis, didelėje mokykloje mokiniams daugiau ir saviraiškos galimybių.

Provincijos moksleiviai turi vienintelę sėkmės kortą, tačiau ji sunkiai pasiekiama
© DELFI / Karolina Pansevič

Vienintelė sėkmės korta

Kaip pasakoja viceministras, pernai Lietuvoje lankęsis EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA kūrėjas Andreas Schleicheris pabrėžė, kad žmogaus sėkmę gyvenime lemia vaikystėje duotas geras startas.

„Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai, skatina jų socialinį mobilumą. Metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi penkiolikmečių PISA rezultatuose. Kaip sakė A. Schleicheris, „žmonėms iš turtingų šeimų gyvenime dažniausiai atsiveria visos durys, o neturtingiesiems vienintelė sėkmės korta – tai galimybė gauti gerą išsilavinimą“, – teigia viceministras.

Gražvydas Kazakevičius
Gražvydas Kazakevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot jo, Lietuvoje turime apskritai keisti mokyklos, kaip organizacijos, struktūrą. Nuo rugsėjo, pasakoja G. Kazakevičius, 40-ies savivaldybių mokyklose bus išbandomi visos dienos mokyklų modeliai. Mokiniai mokykloje galės būti užimami iki 17 ar net iki 19 val.: po pamokų dalyvaus neformaliojo švietimo užsiėmimuose, prevencinėse programose, projektuose, paruoš namų darbus, gaus švietimo pagalbos specialistų konsultacijas ir kt.

„Viena iš svarbių priežasčių, dėl ko tokia mokykla reikalinga, – kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų ilgiau pabūtų pozityvioje, ugdančioje, saugioje aplinkoje. Visos dienos mokykla – tai bendruomeniška mokykla, kurioje svarbus ne tik akademinių pasiekimų gerinimas, bet ir socialinių emocinių kompetencijų ugdymas, individuali pagalba mokiniui. Tad visos dienos mokykla bus siekiama gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį, sudaryti lygias galimybes naudotis socialinėmis, sveikatos priežiūros, švietimo ir kultūros paslaugomis", – tikina G. Kazakevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Tvarkiečių“ noras bendradarbiauti su „valstiečiais“ turi įdomių poteksčių: Paksas nebeslepia didelių ambicijų (1)

Rolandas Paksas nori kandidatuoti į prezidentus 2019 m. rinkimuose, ir tam jam reikia Seimo...

„Sodra“ tuština gyventojų sąskaitas: pinigus gali nuskaičiuoti neperspėjusi (474)

Jei bent porą mėnesių niekur nedirbate, nesate registruotas darbo biržoje ir dar nesumokėjote už...

Į mirties žeme vadinamą Kazachstaną išvykę lietuviai: tai visos tautos istorija ir tragedija susipažinkite su „Misija Sibiras'18“ ekspedicijos dalyviais (1)

Šiandien iš Vilniaus geležinkelių stoties į Kazachstaną išvyko ekspedicija „Misija...

Ši ūkininkė įspūdį paliktų bet kam: atgaivinta senelių sodyba žavisi ir lietuviai, ir užsieniečiai pasidalino daržininkystės patarimais (84)

Lazdijų rajone, Babrauninkų kaime, įsikūręs ūkis – kiek neįprastas – gamtinės...

FIFA 2018 rekordai ir keistenybės: nepailstantis kroatas, „kiauras“ ispanų vartininkas, Ronaldo ir Messi prakeiksmas (8)

Emocijoms po mėnesį Rusijoje vykusio ir sekmadienį pasibaigusio pasaulio futbolo čempionato...

Nori sužinoti, kas tiksliai buvo kalbama per Trumpo ir Putino susitikimą: imamasi beprecedenčių veiksmų (156)

JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą...

Pirmą kartą papasakojo apie dvi savaites trukusią kankynę akimirka, kai apėmė neviltis (4)

Tai turėjo būti linksma vaikų grupės ekskursija į urvus po futbolo treniruotės, bet virto...

Problema, kuri kaime beveik nepažįstama: kuo skundžiasi net du trečdaliai miestiečių?

Trys iš keturių Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių savo namuose neranda ramybės dėl...

Pasitikrinkite, ar kitą savaitę vis dar galėsite naudotis savo telefonais (13)

Jau kitą savaitę, liepos 25 d., Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės policijos prašymu pradės...

Po Trumpo pasisakymų „Fox“ televizijai – nauji priekaištai: tai „dovana Putinui“ (217)

Praėjus porai dienų po kritikos audrą sukėlusio savo susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru...