aA
Vis daugiau jaunimo svajoja po mokyklos gauti išsilavinimą užsienyje. Vieni svetur įgyto diplomo nori dėl studijų programų, kurių negali rasti Lietuvoje, kiti save mato tarptautinėje darbo rinkoje, o dar kiti tiki, kad užsienyje įgytas išsilavinimas jiems suteiks geresnių galimybių grįžus į gimtinę. Portalas DELFI pasidomėjo, kokios studijų kainos svečiose šalyse ir kur studijos svetur įkandamos tik vienetams.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors dauguma lietuvių, vykstančių studijuoti užsienyje, dėl patrauklesnių kainų renkasi Europos Sąjungos šalis, dalis, galinčių sau leisti, žiūrisi daug brangesnius studijų pasirinkimus.

Studijų užsienyje konsultantas „Study Plan International“ įkūrėjas Aleksandras Feldmanas išskiria, kad kalbant apie studijas užsienyje pirmiausiai verta paminėti privatų ir valstybinį mokslą. Pastarajame studijų kainos būna mažesnės arba juose galima studijuoti nemokamai.

Brangiausia JAV, bet galima tikėtis stipendijų

„Jei žiūrėtume bendrai, studentams iš Lietuvos brangiausias mokslas yra už Europos Sąjungos ribų išsivysčiusiose valstybėse“, – kalbėjo pašnekovas.

Pirmoji vieta, anot jo, atitektų – JAV.

„Čia kokybiško ir konkurencingo mokslo kaina siekia 40-55 tūkst. JAV dolerių (34-47 tūkst. eurų) per metus. Žinoma, yra ir pigesnių universitetų – 20-35 tūkst. JAV dolerių (17-30 tūkst. eurų). Vis dėlto net ir žiūrint į koledžus, pigiau nei 15 tūkst. JAV dolerių (13 tūkst. eurų) metams studijos nekainuos“, – kainomis dalijosi studijų užsienyje ekspertas.

Harvardo universitetas
Harvardo universitetas
© Shutterstock nuotr.

Pavyzdžiui, metų studijų kaina prestižiniame MIT (Massachusetts Institute of Technology), kuriame paruošiami vieni geriausių technologijos, inžinerijos ir IT specialistų, siekia beveik 50 tūkst. JAV dolerių per metus.

Palyginimui, Vilniaus universitete medicinos studijų metinė kaina siekia 3,3 tūkst. eurų. Trečioje vietoje pagal medicinos studijų kokybę vertiname John Hopkins universitete pirmųjų medicinos studijų metų kaina siekia 76 tūkst. JAV dolerių (65 tūkst. eurų).

Kartu A. Feldmanas priminė, jog neretai JAV universitetai skiria dalines arba pilnas stipendijas studijų kainai ir būsto išlaidoms padengti, į kurias gali pretenduoti ir lietuviai.

„Atsižvelgiama į daug skirtingų kriterijų. Jei, pavyzdžiui, studijų kaina 45 tūkst. JAV dolerių, tai atsižvelgiant į kvalifikacijas, galima gauti iki pusės studijų kainos dydžio stipendijas, – kalbėjo pašnekovas. – Tuomet dar yra grandiniai universitetai, kaip Harvardas, MIT ir keletas kitų, kurie išvis ieško talentų po visą pasaulį ir supranta, kad ne visada jie gali mokėti už studijas, todėl tokiems išskirtiniams studentams, atsižvelgiant į mažas šeimos pajamas, jie linkę sumokėti visą studijų kainą ir dar suteikti nemokamą apgyvendinimą. Vis dėlto yra ir sąlyga, kad studentas vasarą atidirbs universiteto teritorijoje, pavyzdžiui, bibliotekoje. Žinoma, į tokius universitetus labai sunku pakliūti. Jie priima vos 5-15 proc. stojančiųjų“.

Palygino studijų kainas Lietuvoje ir užsienyje: skirtumas kaip diena ir naktis
© Shutterstock

Taip pat pašnekovas paminėjo, kad, kaip Lietuvoje jau daug girdėta, pilno finansavimo stipendijos vidutinės grandies universitetuose gali būti skiriamos sėkmingiems sportininkams.

Šiek tiek pigesnė – Kanada

Pasakodamas apie brangų mokslą studijoms užsienyje A. Feldmanas įvardijo ir Kanadą.

„Kainos čia šiek tiek mažesnės nei JAV, bet vidutiniškai siekia iki 30 tūkst. eurų per metus. Bet kartu Kanadoje yra mažiau stipendijų galimybių. Vis dėlto, kaip ir JAV, čia yra kolegijų, kurios siūlo pigesnes studijas. Kolegijose mokslo kaina gali siekti 8–10 tūkst. eurų“, – teigė pašnekovas.

Kaip pateikia Kanados statistikos departamentas, užsienio studentams pernai už vienerių metų studijas vidutiniškai teko mokėti 17,5 tūkst. eurų.

Pasak studijų užsienyje specialisto, taip pat lietuviams brangios studijos Australijoje. Čia metų mokslas kolegijoje gali kainuoti apie 4 tūkst. eurų, tačiau išsilavinimas prestižiniame universitete gali kainuoti ir 20-30 tūkst. eurų per metus. Medicinos studijų kainos gali siekti dar daugiau.

Kaip nurodoma Australijos valstybės finansuojamame portale, skirtame pritraukti studentus iš užsienio, bakalauro studijos metams kainuoja nuo 6,6 tūkst. eurų iki 28 tūkst. eurų.

Tikėtis, kad išvykus į JAV studijų metu pavyks vietoje legaliai užsidirbti pakankamai pinigų studijoms ir pragyvenimui, sunkoka. JAV su studento viza leidžiama dirbti iki 20 val. per savaitę ir tik universiteto teritorijoje. Tuo metu Kanadoje ir Australijoje studijuojantiems lietuviams leidžiama dirbti pusę etato studijų metu ir pilnu etatu per atostogas.

Diplomai ir iš Azijos

Įgyti aukštojo išsilavinimo studentai iš Lietuvos vyksta ir į išsivysčiusias Azijos šalis. Čia populiariausias Singapūras ir Honkongas. Taip pat dėl pigaus pragyvenimo lygio studentai renkasi Malaiziją.

„Jei kalbėtume apie Aziją, populiaru studijuoti Singapūre, bet čia kaina yra gana aukšta. Studijų mokestis gali siekti 20-25 tūkst. eurų per metus. Vis dėlto Singapūras gali skirti stipendijas, už kurias studentas vėliau turi atidirbti tam tikrą laiką Singapūre. Tiesa, tai nebūna pilną studijų kainą padengianti stipendija ir ją gauti pavyksta ne visiems“, – pasakojo A. Feldmanas.

Aleksandras Feldmanas
Aleksandras Feldmanas
© Asmeninis albumas

Pavyzdžiui, Singapūro vadybos universitete verslo vadybos studijų pilna kaina 37,4 tūkst. eurų, tačiau gavus subsidiją kaina gali sumažėti beveik per pusę.

Tarp studentų populiarus ir Honkongas. Tiek Singapūras, tiek Honkondas dėl savo tarptautiškumo siūlo daug programų anglų kalba. Honkonge metų bakalauro studijos universitete gali kainuoti 12-18 tūkst. eurų.

„Čia universitetai mielai priima studentus iš Lietuvos, bet vėl yra apribojimų dėl darbo ir praktiškai nėra galimybės legaliai dirbti“, – pridėjo pašnekovas.

Studentus iš Lietuvos domina ir Japonija. Visgi joje programų pasirinkimas anglų kalba yra daug mažesnis nei anksčiau minėtuose megapoliuose. Japonijoje studijos gali kainuoti apie 5 tūkst. eurų per metus.

Studijų kainos Pietų Korėjoje taip pat priklauso nuo to universiteto ar kolegijos stiprumo. Kaip paminėjo studijų užsienyje ekspertas, valstybinis mokslas Pietų Korėjoje kainuoja nuo 5 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų. Šioje šalyje taip pat galima gauti stipendiją, kuri padengtų visą studijų kainą ir dar net gauti stipendiją pragyvenimui. Tai priklauso nuo to, ar universitetas yra stiprus ir koks tam tikros specialybės profesionalų poreikis dominuoja tam tikru metu. Net tokie universitetai kaip KAIST siūlo studentams nemokamą mokslą ir skiria stipendijas gyvenimui įstojusiems studentams.

„Tikrai nemažai lietuvaičių važiuoja studijuoti į Malaiziją. Studijos šioje šalyje kainuoja iki 5 tūkst. eurų per metus. Be to, čia palyginti pigus pragyvenimas. Vietiniai šioje šalyje labiau svetingesni užsieniečiams nei Japonijoje ar Pietų Korėjoje“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

Palygino studijų kainas Lietuvoje ir užsienyje: skirtumas kaip diena ir naktis
© Shutterstock

Populiariausia tarp lietuvių išlieka Europa

Pasak A. Feldmano, nors atsiranda lietuvių, kurie išvyksta studijuoti į JAV, Australiją, Kanadą, Aziją ar kitus tolimus kraštus, apie 90 proc. jo konsultuojamų jaunuolių visgi pasirenka Europą.

Dažnai galutiniu pasirinkimu tampa Europos šalis, net jei iš pradžių galvojama apie studijas kitame žemyne. Kultūriniai skirtumai, atstumas nuo gimtinės vis dėlto nulemia sprendimą neišvykti į tolimuosius kraštus.

Be to, Europa studentams patrauklesnė ir studijų kainų atžvilgiu. Vis dėlto verta paminėti, kad privačiose aukštosiose mokyklose mokslai taip pat gali kainuoti brangiai. Brangiausiai studijuoti Europoje – Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje. Studijos privačiame universitete pietinėse Europos šalyse gali kainuoti nuo 5 tūkst. eurų ir siekti iki 60 tūkst. eurų Šveicarijoje.

Studijas užsienyje lietuviai renkasi ir dėl įdomesnių programų, kurių negali rasti Lietuvoje. Kaip pavyzdį A. Feldmanas paminėjo su mada susijusias studijas.

„Žinoma, Lietuvoje visada galima rasti panašių programų į tavo norimą, bet yra kryptys, kurių lietuviai geidžia mokytis užsienyje. Pavyzdžiui, mados verslas, – sakė studijų užsienyje ekspertas. – Taip pat domimasi viešbučių administravimo ir turizmo sektoriaus studijomis užsienyje. Pasitaiko ir retesnių specialybių norų, pavyzdžiui, norima įgyti vandenynų biologo specialybę ar studijuoti vulkanologiją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (139)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (528)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (39)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (7)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

Nekaltas pirkinys oro uosto užkandinėje baigėsi tragedija (15)

Viena mergina mirė nuo stiprios alergijos sezamams, kai oro uosto kavinėje „Pret a Manger“,...

Putinas pateikė savo versiją dėl lėktuvo numušimo Sirijoje Kremlius išplatino viešą pareiškimą (258)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu pareiškė...

Per žiniasklaidos dieną Valančiūnas driokstelėjo: galime išspardyti kitų užpakalius (3)

Toronto „Raptors“ žiniasklaidos diena neaplenkė ir komandos vidurio puolėjo 26 metų Jono...

Lengviausias būdas iššveisti pridegusį puodą: jokio mirkymo – prireiks tik vienos priemonės (21)

Kam gi nepasitaiko, kad ruošiant maistą pora minučių, kurioms žūtbūt prireikia pasitraukti nuo...

Didelė audra: kur laivams saugiau – uoste ar atvirame vandenyje? (3)

Laivai audrų vengia. Jų krovinys yra brangus, įgula – neišmatuojamai vertinga, o laikas –...

Karšta kaip liepsna: Australijos ugniagesiai kalendoriui fotografavosi su gyvūnėliais (19)

Nuo 1993-ųjų Australija kiekvienais metais džiugina viso pasaulio moteris – šių metų leidinys...