Tokius planus ministrė įvardijo Seime pristatydama pranešimą „Aukštojo mokslo pertvarka: pažanga ir tobulesni žingsniai“.
Universitetų jungimo planas
„Universitetų jungimas nėra vien pačių universitetų atsakomybė. Tai mūsų visų atsakomybė ir pagalba aukštosioms mokykloms persitvarkyti. Universitetai tikriausiai yra pačios sudėtingiausios institucijos, kokias tik turime valstybėje, todėl labai svarbu numatyti sklandų procesą, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministrė. – Per šiuos metus, diskutuojant tiek akademinėms taryboms, tiek studentams, tiek aukštųjų mokyklų taryboms, yra parengti siūlymai universitetų tinklo pertvarkai.“
J. Petrauskienė įvardijo jau žinomus ir dar tik rengiamus planus dėl universitetų jungimo.
Vytauto Didžiojo universitetas bus jungiamas su Aleksandro Stulginskio universitetu bei Lietuvos edukologijos universitetu, svarstomas ir Vilniaus bei Šiaulių universitetų jungimas.
Numatytas ir Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų jungimas, taip pat ir Lietuvos sveikatos ir Lietuvos sporto universitetų.
Klaipėdos universitetas lieka autonomiškas.
„Nė vienoje pasaulio šalyje universitetai nejungiami nediskutuojant su pačia akademine bendruomene. Vyriausybės atsakomybė yra pateikti siūlymus ir tuos siūlymus argumentuodami mes pateikėme. Į šiuos siūlymus mes pakvietėme reaguoti pačias aukštąsias mokyklas, – kalbėjo J. Petrauskienė pridūrė, kad buvo išklausytos visos aukštosios mokyklos. – Vyksta diskusija, vyksta procesas.“
Didesni atlyginimai dėstytojams
Ministrė taip pat pabrėžė, kad ir vėl sieks dėstytojų atlyginimų didinimo. „Siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę turime investuoti į tuos žmones, kurie ir dirba tame moksle, nes akademinė bendruomenė – svarbiausia dalis, kuri ir užtikrina aukštojo mokslo kokybę. Pernai buvo priimti sprendimai siekiant didinti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus, tokį patį pasiūlymą pateiksiu ir šiandien čia, Seime. Ir jei tiems pasiūlymams bus pritarta, tai lyginant su 2017 metais, nuo 2019 metų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai aukštosiose mokyklose bei mokslo institucijose galėtų išaugti iki 40 procentų“, – teigė ministrė J. Petrauskienė.
Pernai, siekiant užtikrinti studijų programų kokybę bei jų pasiūlos subalansavimą, buvo išbraukta apie šimtas studijų programų jas pašalinant ar sujungiant. Šįmet studijų programos vėl bus peržiūrėtos.
Ministrė taip pat priminė planą dėl galimybės studentus priimti ne į studijų programas, o į studijų kryptis. Anot J. Petrauskienės, šis žingsnis turėtų būti žengtas per dvejus metus. Ministrės teigimu, šis pokytis buvo priimtas siekiant suteikti platesnį išsilavinimą.
Studentams – galimybė studijuoti užsienyje
„Lietuva yra aktyvi programos „Erasmus+“ narė, – įvardijo ministrė. – Mūsų aukštosios mokyklos vis labiau įsilieja į tarptautinių studijų mainus. Preliminariais skaičiavimais, per porą metų tikrai turėsime galimybę kiekvienam, studijuojančiam aukštojoje mokykloje Lietuvoje, pasiūlyti nors vieno semestro studijas užsienio aukštosiose mokyklose.“
Ministrė pažymėjo, kad nors studentų sumažėjo, aukštojo mokslo finansavimas išliko kone nepakitęs.
Ministrės J. Petrauskienės teigimu, aukštojo mokslo pertvarka vykdoma trimis kryptimis: užtikrinant aukštojo mokslo kokybę, pertvarkant finansavimo sistemą ir keičiant institucijų tinklą.
