Polonistikos centras – atviras visiems
„VU Polonistikos centras yra vienintelė švietimo ir mokslo įstaiga, siūlanti polonistiką studijuoti visiems norintiesiems, nepriklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio ir tautybės“, – tvirtina docentė dr. Viktorija Ušinskienė. Ji pastebi, kad universitete gerai sekasi ir jaunuoliams, kurie yra baigę mokyklas lenkų dėstomąja kalba, ir lietuvių ar rusų mokyklų absolventams, kuriems lenkų kalba nėra gimtoji. „Studijų programa yra lanksti ir šiuolaikiška – kiekvienas pirmakursis polonistiką gali studijuoti, vaizdžiai tariant, nuo nulio. Galbūt lenkų kalbos nemokantiems studentams iš pradžių būna baisu, tačiau greitai baimė ir abejonės išsisklaido – dėstytojai yra tikri profesionalai“, – tvirtina V. Ušinskienė.
Taikydami naujausią komunikacinę metodiką, universiteto dėstytojai skatina studentus aktyviai dalyvauti užsiėmimuose ir įsitraukti į mokymosi procesą. „Tiesioginis bendravimas mums yra labai svarbus. Studentai įgyja vis daugiau pasitikėjimo, nebijo klysti. Jie sąmoningai mokosi gramatikos taisyklių, o tuo pat metu nesąmoningai naudojasi natūraliu lenkų kalbos kodu“, – sako Polonistikos centro lektorė dr. Kinga Geben. Pasak K. Geben, efektyviau mokytis ir pasinerti į lenkų kultūrinę aplinką studentams padeda filmai, kita vaizdo medžiaga, muzikos įrašai.
Pirmo kurso studijų programa yra suplanuota taip, kad, be lenkų kalbos, jos pagrindą sudaro lietuviškai dėstomi bendrieji filologiniai ir bendrieji universitetiniai (BUS) moduliai. Su pradedančiųjų grupe dirbama pagal intensyvesnę programą, leidžiančią studentams greitai padaryti pažangą ir iki antro kurso priartėti prie pažengusiųjų grupės.
Pažanga – greita ir pastebima
Dėstytojos V. Ušinskienės teigimu, antrajame kurse studentai įsitikina pasiekta pažanga ir įgyja dar didesnę motyvaciją tobulėti. „Užtenka vienerių studijų metų, kad lenkų kalbos žinios ir įgūdžiai atvertų kelią į specializacijos erdves – polonistikos dalykus, dėstomus lenkiškai. Taip pat visada yra galimybių gilinti lenkų kalbos ir kultūros žinias geriausiuose Lenkijos universitetuose – ir semestro metu, ir vasaros stovyklose“, – sako V. Ušinskienė. Išvykos į kaimyninę šalį dar labiau sustiprina kalbos įgūdžius, praturtina nauja patirtimi ir išplečia draugų ratą.
„Be to, galimybes padidina VU gretutinių studijų sistema: jau nuo antro kurso studentai gali pasirinkti papildomą studijų kryptį ir tapti platesnio profilio specialistais. Jie gali rinktis tiek iš Filologijos fakulteto krypčių, tiek iš kitų fakultetų pasiūlymų. Turbūt daugiausia dėmesio sulaukia skandinavistika, anglistika, rusistika, psichologija ir pedagogika“, – konstatuoja V. Ušinskienė.
Įgiję bakalauro laipsnį polonistikos specialistai dažnai nusprendžia tęsti mokslus ir išsiaiškina, kokios magistrantūros studijos jiems labiausiai tinka. Jie žvalgosi po Filologijos ir kitų VU fakultetų programas, taip pat įvertina savo galimybes studijuoti užsienyje. V. Ušinskienė įsitikinusi, kad VU alumnai jaučia tvirtą pagrindą po kojomis.
Lenkų kalba suteikia pranašumą
Šiuo metu Jeruzalėje gyvenanti vertėja Olga Lempert sako, kad studijuoti VU buvo labai įdomu. O. Lempert žavėjo tai, kad pažintis su turtinga, įvairialype lenkų kultūra vyko būtent viename iš jos istorinių židinių – Vilniuje. „Studijos šioje aplinkoje – neįkainojama patirtis. Per paskaitas nagrinėjami įvairūs kalbos ir literatūros aspektai parodė, kas yra filologija, atskleidė visą jos žavesį. Polonistikos centre besilankantys dėstytojai iš Lenkijos universitetų praturtino žinias ir sutvirtino simpatijas kaimynams“, – pasakoja vertėja, kasdien taikanti per studijų metus įgytus įgūdžius. O. Lempert yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Dominyko Urbo premijos laureatė.
„Lenkų kalba mane visada labai domino, nuolat girdėdavau ją mieste ir pasidarė labai smalsu. Sakyčiau, tai tapo savotišku iššūkiu sau – pasižiūrėti, ar iš tikrųjų pavyks išmokti patinkančią kalbą. Lenkų filologijos kurse buvau vienintelė, kuriai teko mokytis kalbą nuo pagrindų, tačiau vėliau jau turėjau galimybę studijuoti drauge su gimtakalbiais. Ir tai tik padidino norą gerai išmokti lenkų kalbą, nes kai visi aplink ja jau kalba, norisi bendrauti ir man, norisi mokėti daugiau, bandyti išreikšti savo mintis. Ir tai labai padeda, pasidaro lengviau mokytis“, – tikina skandinavistiką (norvegų kalbą) VU studijuojanti Julija Grigonytė.
Mergina pasirinko gretutines lenkų kalbos studijas, nes mano, kad ši kalba Lietuvoje yra labai reikalinga. Anot studentės, Lietuva aktyviai plėtoja santykius su artimesniais ir tolimesniais kaimynais, kad žmonių, kurie moka kalbas ir pažįsta kitas kultūras, reikia ir diplomatiniam korpusui, ir verslo įmonėms. „Mano patirtis rodo, kad lenkų kalbos mokėjimas suteikia aiškų pranašumą: ieškant darbo atsiranda gerokai daugiau variantų“, – teigia J. Grigonytė. Ji džiaugiasi savo pasirinkimu, nes dėstytojai yra labai dėmesingi, draugiški, palaikantys ir įkvepiantys.
Atranda kaimynų lobius
Prof. dr. K. Rutkovska pabrėžia, kad polonistikos studijų programą aktyviai remia Lenkijos švietimo ir mokslo ministerija. Polonistikos studentai iš Lietuvos gauna progų pasisemti žinių geriausiuose kaimyninės šalies universitetuose ir visada grįžta patenkinti.
Anot profesorės, VU polonistikos studijos yra skirtos žmonėms, kurie nori ne tik puikiai išmokti lenkų kalbą, bet ir gilintis į ta kalba sukurtą literatūrą, ja kalbančios tautos kultūrą. „Studijas VU pasirenka žmonės, kurie trokšta tobulėti ir nuolat ko nors ieško – tiek knygose, tiek pasaulyje anapus tekstų. Klasikinė ir šiuolaikinė muzika, kinas, teatras, dailė, ypatingas humoro jausmas, per amžius išpuoselėtas gebėjimas kovoti – visas Lenkijos kultūros lobynas atsiveria žmogui, kuris gali laisvai skaityti ir kalbėti šios valstybės kalba“, – sako K. Rutkovska ir priduria, kad lenkų kalbos ir kultūros studijos – tai priemonė, leidžianti susipažinti su ekonomiškai stipria valstybe, geriau suprasti jos verslo pasaulėžiūrą, vertybes, rinkos sąlygas.
Indėlis į dviejų šalių dialogą
K. Rutkovska atkreipia dėmesį, kad užsienio reikalų ministerija apibūdina Lietuvos ir Lenkijos santykius kaip strateginę partnerystę. „Šiuo metu Lenkija yra trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicijas, todėl kvalifikuotų polonistų paklausa Lietuvoje yra gana didelė. Taigi, nieko keisto, kad kasmet į Polonistikos centrą kreipiasi įvairios tarptautinės įmonės, kurios ieško darbuotojų, gerai mokančių lenkų kalbą“, – pastebi profesorė. Studijų metu įgytos kompetencijos leidžia VU polonistikos absolventams dirbti redakcijose, leidyklose, vertimo biuruose, turizmo įmonėse, taip pat užsienio šalių atstovybėse bei kitose įstaigose, kur reikalingas puikus lenkų kalbos mokėjimas ir tarpkultūriniai gebėjimai.
„Tarp mūsų absolventų yra nemažai vertėjų, dėstytojų, žurnalistų, kultūrologų, taip pat yra ir politologų bei užsienio reikalų srities darbuotojų. Visos paminėtos profesijos, be abejo, prisideda prie tarpvalstybinio, tarpkultūrinio dialogo, kuris yra visuomenės ateities garantas, – sako Polonistikos centro lektorė K. Geben, – Turime bendrą praeitį, kultūros paveldą, kurį kartu stengiamės analizuoti, puoselėti bei saugoti. Iš esmės VU polonistika yra ne tik lenkų filologijos, bet ir Lenkijos kultūros, jos tradicijų ir vertybių studijos“.
K. Geben taip pat atkreipia dėmesį, kad lenkų kalba buvo viena iš kanceliarinių LDK kalbų – lenkiškai surašyta apie 80 procentų XVII-XVIII a. LDK dokumentų. Todėl kaimynų kalba yra nepamainomas istorikų instrumentas, įgalinantis geriau pažinti Lietuvos kultūros tradicijas ir dabartį.
Būdas pažinti save
VU siūlomų lenkų filologijos studijų specialiojo lavinimo dalyje išryškintas Lietuvos sociokultūrinis aspektas – su Lietuva susijusių lenkų rašytojų kūryba, lenkų ir lietuvių kalbų ryšiai, LDK lenkiškoji raštija, Lietuvos lenkų kalbos ir kultūros tyrimai.
V. Ušinskienė tikina, kad lenkų kalbos ir kultūros studijos skatina žmones atvirai žvelgti į pasaulį, praplečia akiratį. „Kartais tenka girdėti, jog Lietuvoje mums dažnai pritrūksta kūrybiško ir atviro žvilgsnio į kaimynines valstybes. Nesimokydami jų kalbos, literatūros, istorijos, tarsi tūnome savo kiaute suvaržyti išankstinių nuostatų ir stereotipų“, – sako Polonistikos centro docentė.
Pasak jos, lietuviai dažnai nė nenutuokia, kiek bendrų sąsajų turi su savo kaimynais, o nepažinodami ir nesuprasdami Lenkijos mes iki galo nepažinsime ir nesuprasime savo istorijos bei kultūros.
