Kai kurios šalies mokyklos daugiau neturi kur kristi – jos jau atsidūrusios dugne. Jas masiškai palieka mokiniai, tuo metu mokyklų direktoriai ir mokytojai neprisiima atsakomybės už prastus pasiekimus. Nepasitikėjimas šalies švietimo sistema toks didelis, kad 36 proc. mokinių samdo korepetitorius.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Taip situaciją šalies mokyklose mato žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Žurnalas „Reitingai“ neseniai penktą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Vertindamas gimnazijas, žurnalas mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos

1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 3 vietoje),
3. KTU gimnazija (pernai buvo 2-a).

Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, o dar dvi šią teisę gavo šiais metais.

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų

1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),
3. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija (pernai buvo 7-oje vietoje).


Iš viso buvo vertinta 360 gimnazijų, kurios nedaro mokinių atrankų.

Pradinių mokyklų ir progimnazijų vertinimas

Žurnalas „Reitingai“ ketvirtą kartą pristatė ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais), vertinimą.

Tarp ketvirtokų, kaip ir praėjusiais metais, pirmauja kauniečiai:

1. Kauno Montesori pradinė mokykla
2. Kauno „Šilo“ pradinė mokykla
3. Kauno P. Mašioto pradinė mokykla

Tarp aštuntokų geriausiai sekėsi:

1. Telšių rajono Žarėnų Minijos mokyklos aštuntokams
2. Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos
3. Vilniaus Žemynos progimnazijos (pastarieji pernai taip pat buvo treti)

Anot reitingo sudarytojų, šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.

Praraja tik didėja

„Iš palyginimo matome, kad akivaizdžiai didėja praraja tarp gerųjų gimnazinių mokyklų ir prastųjų. Kviestume ir žurnalistus, ir tėvus, ir jaunuolius vertinti ne vienerių metų tendencijas, reitingus, o penkerių metų, kad matytųsi tendencijos, ar mokyklos čiuožia žemyn, ar kyla“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas.

Jis įžvelgia tendencijas, kad visumoje stiprų mokyklų tinklą pavyko sukurti Kaunui, Klaipėdai ir Šiauliams. Šiuose miestuose nėra akivaizdžių didelių duobių. Tuo metu Vilniuje yra labai daug stiprių mokyklų, tačiau kartu ir daug silpnų ugdymo įstaigų. Šiek tiek žemyn čiuožia Panevėžio, šlubuoja Utenos bei Ukmergės gimnazijų lygis.

G. Sarafinas cituoja Valstybės kontrolę, pagal kurią jau 10 metų negerėja Lietuvos mokinių pasiekimai. Tai turi ilgalaikių pasekmių – Lietuva vis nepasiekia EBPO valstybių vidurkio. Tuo metu finansavimas švietimui per pastaruosius 10 metų išaugo 53 proc.

„Geriausiai, išraiškingiausiai apie lygį pasako vienas paprastas skaičiukas. Lietuvoje 36 proc. mokinių samdo korepetitorius ir eina po pamokų mokytis pas juos. Įsivaizduoju, kad dalis net neišgali susimokėti, jei išgalėtų, dar daugiau eitų, tai rodo, koks lygis, koks nepasitikėjimas švietimo sistema“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Ragina įtvirtinti atsakomybę už prastus rezultatus

Pasak G. Sarafino, daugėja mokyklų, kurios daugiau kristi neturi kur – jos jau atsidūrusios dugne. „Ypač tai pasakytina apie pagrindines mokyklas, tačiau matome, kad ir apie progimnazijas. Paminėsiu keletą charakteringų pavyzdžių, kaip viskas atrodo realybėje. Tarkime, 4 vienetai, 5 dvejetai, 1 trejetas. Ir nė vieno aukštesnio balo, bendras vidurkis – 1,7 balo pagal dešimtbalę sistemą“, – vardijo G. Sarafinas.

Taip atrodo Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokyklos dešimtokų matematikos pasiekimai. G. Sarafino tvirtinimu, tokių mokyklų ne viena, o debesis.

Kitose mokyklose į akis krenta nubyrėjimas – mokiniai masiškai pereina į geresnes ugdymo įstaigas.

Gintaras Sarafinas
Gintaras Sarafinas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kai kuriose mokyklose, progimnazijose ar pradinėse, nubyrėjimas būna nuo pusės iki dviejų trečdalių. Tiek vaikų per ketverius metus išsivaikšto. Vadinasi, lygis tose mokyklose joks, ta mokykla per kokius trejus ketverius metus ir numirs, bet tegul ji ir užsidaro, jeigu taip elgiasi ir toks tikslas“, – silpnoms švietimo įstaigoms užsidaryti linki G. Sarafinas.

Kartu jis siūlo ne baisėtis, o ieškoti priežasčių ir išeičių. Štai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia, kad už tokius rezultatus atsakingos mokyklų steigėjos – savivaldybės. Tačiau merai sako, kad dėl vaikų stengiasi, mokyklas renovavo, planšetes nupirko. Jie atremia, kad moko ne merai.

„Tuo metu mokyklų direktoriai ir mokytojai neprisiima atsakomybės už mokinių pasiekimus. Kad ir kaip tai būtų keista. Kad ir kaip mokinys mokosi, mokytojui, mokyklos direktoriui nuo to nei šilta, nei šalta, jam tai negresia nei finansiškai, nei kitaip. Kol tos atsakomybės nebus, toliau leisimės“, – tvirtino „Reitingų“ vyr. redaktorius.

Jo nuomone, taip pat svarbu, kad atsakomybę prisiimtų ŠMM pavaldus Ugdymo plėtotės centras. Šis centras atsakingas už mokymo programų turinį, mokytojų kvalifikacijos kėlimą bei vadovėlių, pratybų turinį, kokybę ir lygį. G. Sarafino vertinimu, visose šiose srityse pilna problemų – Ugdymo plėtotės centras su tenkančia atsakomybe nesusitvarko.

Pagal ką vertino

Gimnazijos sureitinguotos įvertinus visų 2017 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat, remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, vertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2017 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.

Remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, „Reitingai“ vertino, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba gavo studijų stipendijas (8 taškų svoris).

Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios daugiausia 2017 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus, gavo 5 taškus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Šimašiaus kabineto paslaptys, Butkevičiaus skambučiai ir „dyki pinigai“ (14)

Didžiojoje politinės korupcijos byloje dažnai minimas garsiajam Liberalų Sąjūdžio...

Dukart per mėnesį Lietuvoje apsiperkanti latvė: čia viskas pigiau, išskyrus vieną dalyką (24)

Daugeliui lietuvių jau įprastos tapo kelionės į Lenkiją apsipirkti. Kiek keisčiau galėtų...

Apie savo ateitį prabilęs Šaras: „Žalgiris“ – elitinis Europos klubas (110)

„Sveikiname visus su čempionų titulu, sveikiname mūsų fanus. Sveikinu savo žaidėjus, kuriems...

Orai: džiūstantiems lietaus dar teks palaukti (9)

Pavargę nuo karščių šiomis dienomis atsikvėps šiek tiek lengviau – temperatūra sumažės....

10 kokybiškų išmaniųjų telefonų, kurių kaina nesiekia 150 eurų (1)

Šiais laikais nebūtina išleisti daug pinigų, jei norite įsigyti kokybišką išmanųjį...

Ką svarbu žinoti norint įstiklinti balkoną? (5)

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru...

Kaip teisingai auginti raudongūžius, baltagūžius ir briuselio kopūstus (1)

Rau­don­gū­žiai ko­pūs­tai pa­na­šūs į bal­ta­gū­žius iš­vaiz­da ir...

Kane'as paskutinę akimirką išplėšė Anglijos rinktinei pergalę dvikovoje su Tunisu (163)

Anglijos futbolo rinktinė vos nepaslydo pasaulio čempionato starte. Garetho Southgate'o treniruojama...

Nutylėta tiesa apie „gražiausią pasaulio mergaitę“: skandalą sukėlusi 10-metė užaugo ir planuoja sudrebinti Holivudą (18)

Sulaukusi vos ketverių Thylane Blondeau (17) tapo veidu, kuriuo kone akimirksniu susižavėjo visas...

Žmogus, pakeitęs Lady Gagos gyvenimą iš esmės: kodėl 17 metų jaunesnis vyras dainininkei toks svarbus? (5)

Vestuvių varpai Lady Gagai skambės ateityje, ir veikiausiai tai bus panašu į robotizuotą telefono...