Įvardijo didžiausią egzamino problemą
Po matematikos egzamino kilusi diskusijų audra nerimsta iki šiol. Vieni dvyliktokai skundžiasi, kad užduotys buvo neįveikiamos, kiti teigia, kad gauti teigiamą įvertinimą nebuvo sunku, tačiau aukštų balų nesitiki.
DELFI kalbintas VU mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta teigia, kad diskusijų po egzamino kiltų mažiau, jei būtų laikomi dviejų lygių egzaminai: A ir B lygio mokiniams.
„Kaip ir kiekvienais metais, didžiausia problema yra tai, kad egzaminą laiko ir A lygio mokiniai, kurie mokėsi išplėstinį kursą, ir tie, kurie mokėsi mažiau, B lygio mokiniai. Jie sprendžia to pačio lygio uždavinius. Yra sakoma, kad B lygio mokiniams nereikia visko išspręsti, kad reikia išspręsti tik pažymėtus uždavinius, bet natūralu, kad jie nori išspręsti viską ir išėję iš egzamino sako, kad pamatė tokių formulių ir uždavinių, kurių nėra gyvenime matę, nes to nesimokė“, – teigė D. Dzindzalieta.
Specialisto teigimu, kol egzaminas bus vieno lygio visiems mokiniams, tol ir kils įvairių diskusijų. „Visada atsiras tokių, kurie šauks, kad egzaminas buvo labai sunkus, o tie, kurie mokėsi išplėstinį kursą, sakys, kad buvo labai lengva, – teigė pašnekovas. – Tai yra egzaminų programos klausimas.“
Nemažai diskusijų sulaukė paskutinis egzamino uždavinys. Jame reikėjo apskaičiuoti, keliais skirtingais būdais 8 automobiliai gali būti pastatyti 12 vietų stovėjimo aikštelėje vienoje eilėje, taip pat apskaičiuoti tikimybę vairuotojai Gretai šioje aikštelėje pasistatyti savo automobilį taip, kad ši galėtų plačiai atverti dureles. Atsirado tokių, kurie šį uždavinį įvardijo kaip olimpiadinį.
„Kasmet egzamine būna vienas sunkesnis uždavinys, – kalbėjo matematikas ir pridūrė, kad toks uždavinys kaip olimpiadinis galėtų būti pateiktas nebent aštuntokams ar devintokams. – Yra tokių olimpiadinių uždavinių, pavyzdžiui „Kengūroje“ (tarptautinis matematikos konkursas – DELFI), kuriame reikia tiesiog du skaičius sudėti. Bet koks uždavinys gali tapti olimpiadiniu, jei jį kažkas įtraukia. Bet šiame uždavinyje kažko netradicinio nėra, tai tradicinis uždavinys. Tik tiek, kad jis yra sunkus, jį išspręsti nelengva, bet kiekvienais metais būna uždavinys, kuris skirtas šimtukininkams.“
D. Dzindzalieta įvardijo, kad tiems mokiniams, kuriems nepavyko išspręsti viso uždavinio, nereiktų nusivilti – taškai skiriami už atskiras sąlygos dalis, tad tikėtina, kad jei uždavinys pradėtas spręsti teisingai – į bendrą taškų krepšelį keli taškai tikrai įkris.
Paskutinis matematikos egzamino uždavinys atrodė taip:
Automobilių stovėjimo aikštelėje iš viso yra 12 stovėjimo vietų vienoje eilėje. Į šią aikštelę atvyko 8 automobiliai. Aikštelėje vienas automobilis užima vieną vietą.
1) Apskaičiuokite, keliais skirtingais būdais 8 automobiliai gali būti pastatyti šiose stovėjimo vietose. (1 taškas)
2) Automobiliai atsitiktini buvo pastatyti stovėjimo vietose. Apskaičiuokite tikimybę, kad automobiliai buvo pastatyti iš eilės vienas prie kito, nepaliekant tarp jų tuščių stovėjimo vietų. (2 taškai)
3) 8 automobilius atsitiktinai pastačius stovėjimo vietose, į stovėjimo aikštelę atvyko Greta. Ji mėgsta plačiai atverti vairuotojo pusės duris , todėl jos automobiliui pastatyti reikia dviejų vietų. Apskaičiuokite tikimybę, kad Greta galės šioje aikštelėje pastatyti savo automobilį ir plačiai atverti duris. (3 taškai)
Daugiausia diskusijų kėlė trečioji uždavinio dalis. „Jei tris taškus praras dėl sunkesnio uždavinio, lieka 57 taškai, už kuriuos iš egzamino įmanoma ir šimtuką gauti“, – skaičiavo D. Dzindzalieta.
Visi matematikos egzamino uždaviniai:
Pašnekovo nuomone, šis egzaminas sukėlė tiek daug diskusijų greičiausiai ir dėl to, kad pernai metais abiturientai laikė itin lengvą egzaminą. „Visi mokytojai pernai skundėsi, kad buvo per lengva. Buvo rašomi raštai ir skundai, kad užduotys buvo per lengvos, – kalbėjo VU mokslo darbuotojas. – Greičiausiai, visi ruošėsi pagal tai, koks egzaminas buvo pernai, o buvo toks, koks būdavo anksčiau. Tai tikrai nėra sunkiausia užduotis, kokia yra buvusi. Yra buvę daug sunkesnių užduočių.“
Ragina nepasitikėti išankstiniais rezultatais
Norint išlaikyti egzaminą reikėjo surinkti mažiausiai 10 iš 60. Šįmet taip pat buvo pakelta kartelė tiems, kurie ketina pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas tiksliuose moksluose - jiems iš egzamino reikia surinkti 25 balus, kitiems - 16, pretenduojantiems į meno studijas matematikos egzamino rezultato neprireiks. Tačiau specialistas įspėja, kad nereikia painioti šių taškų.
„Norint gauti 25 reikiamus egzamino balus, reikėjo surinkti 16 iš 60 egzamino taškų – mažiau nei trečdalį“, – įvardijo pašnekovas.
Egzaminas buvo suskirstytas į tris dalis. Anot pašnekovo, dvi pirmos dalys buvo lengvai įveikiamos.
„Trečia dalis buvo panaši į tai, kas būdavo prieš 2017-uosius metus“, – teigė D. Dzindzalieta.
Jo teigimu, kylančios diskusijos ir baimės – natūrali visuomenės reakcija. „Visi bijo, nori aukštų rezultatų, tačiau manau, kad rezultatai bus tokie, kokie ir būdavo“, – apie įvairius įvertinimus kalbėjo pašnekovas.
Dauguma abiturientų po egzamino su savo mokytojais išsprendė visas užduotis ir apsiskaičiavo, kokio rezultato vertėtų tikėtis. Ar tai teisinga nuomonė, ar vis dėlto reiktų palaukti oficialių rezultatų?
„Mokyklose dažniausiai vertinama taip, kad arba uždavinys išspręstas, arba ne, – kalbėjo D. Dzindzalieta. – Egzamine vertinami visi žingsniai. Reikia atsižvelgti į tai, kad vertinamas kiekvienas žingsnis.“
D. Dzindzalieta teigia, kad tikėtis stebuklo neverta – neišlaikiusiųjų tikrai bus. „Pernai buvo dešimt procentų, buvo ir anksčiau, – įvardijo pašnekovas. – Bus ir šiemet. Nemanau, kad kažkas labai pasikeis.“
NEC ramina abiturientus
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI teigė, kad abiturientams vertėtų palaukti oficialių įvertinimų ir aklai netikėti tais preliminariais rezultatais, kuriuos apsiskaičiavo patys.
„Reikia palaukti oficialios vertinimo instrukcijos, palaukti vertinimo komiteto. Vertinimo komitetas gali pakoreguoti ribas pagal tai, kaip atrodo rezultatai, užduoties statistika. Vertinimo komitetui palikta ši teisė – pakoreguoti ribas, – kalbėjo NEC direktorė ir ramino abiturientus. – Mokiniai tikrai ramiai gali laukti rezultatų.“
Paskutiniai egzaminų rezultatai paaiškės liepos 12-ąją, tačiau pirmuosius anksčiausiai vykusių egzaminų rezultatus abiturientai sužinos jau netrukus.
Skundai nesibaigia
Nors po egzamino jau praėjo penkios dienos, abiturientų skundai nesibaigia.
Tačiau yra ir tokių abiturientų, kurie teigia egzamine radę užduočių – „dovanų“. „Negalima peikti NEC – o už mission impossible (liet. Neįmanomą misiją). Buvo ir užduočių – „dovanų“, kuriose reikėjo tik žinoti sprendimo algoritmą. Juk apskaičiuoti dviejų funkcijų grafikų ribojamos figūros plotą nėra sudėtinga, jei maždaug gruodžio mėnesį mokinys atidžiai perskaitė 82 – ą, 120 – ą bei 122 – ą puslapius plačiai Lietuvos gimnazijose naudojamame vadovėlyje „Matematika tau+“ (išplėstinis kursas, 12 klasė, I dalis) ir šią teoriją suprato bei įsiminė“, įvardijo abiturientas.
Vis dėlto didžioji dauguma abiturientų, rašiusių laiškus DELFI redakcijai, skundėsi per sunkiomis užduotimis ir tikino jau planuojantys emigruoti.
„Matematika man sekėsi neblogai, iš bandomųjų egzaminų gaudavau ne mažiau nei 60 balų, tačiau šis matematikos egzaminas buvo kažkas baisaus. Esu sprendusi visus buvusius egzaminus, kurie yra įkelti į NEC tinklapį, tačiau tokio sunkaus dar nesu mačiusi, – egzamino sunkumu stebėjosi abiturientė. – Iš egzamino išėjau nusivylusi ir sutrikusi. Labai tikiuosi surinkti bent 25 balus.“
„Buvau įsitikinusi, kad surinksiu 16 taškų – juk lankiau A lygio pamokas, maždaug pusmetį mokiausi papildomai, buvau išsprendusi visų metų matematikos egzaminus. Atrodo, nerimauti nebuvo pagrindo, – rašė abiturientė. – Klydau. Nuostabios švietimo sistemos dėka, stoti ten, kur daug metų planavau ir norėjau, paprasčiausiai negalėsiu. Patikrinusi preliminarius atsakymus supratau, kad surinkau viso labo 11-12 taškų.“
