Dėstytojas iš Kanados įvertino atlyginimus Lietuvoje: situacija gėdinga

Dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra gėdingi, o siūlymas absolventams po studijų atidirbti Lietuvoje – normalus, tokią nuomonę kalbėdamas apie aukštojo mokslo padėtį išreiškė Lietuvoje dirbantis dėstytojas iš Kanados dr. Jonathanas Boydas.

J. Boydas ISM universiteto studentams dėsto tarptautinius santykius, užsienio politiką ir politikos mokslus. Lietuvoje jis atsidūrė prieš porą metų, įsimylėjęs lietuvę daug nedvejojo ir nusprendė apsistoti Vilniuje.

„Man labai patiko tai, kiek kainuoja pragyvenimas Lietuvoje. Tai puiki vieta auginti šeimą, gavau darbą ISM universitete, todėl esame labai laimingi dėl šio sprendimo“, – tikina J. Boydas.

Padės studentams apsispręsti

Šį savaitgalį vyksiančioje Litexpo mugėje „Studijos 2017“ J. Boydas pasakos jaunuoliams, kaip pasirinkti tinkamą universitetą.

„Aš pasakosiu apie du dalykus. Visų pirma, jauni žmonės turi suprasti, ko jie patys nori, kas jiems patinka, ką jie sugeba, ką norėtų mokytis, kokie jų pažymiai, ar jie pakankamai gabūs studijuoti.
Tada reiktų domėtis universitetais, jų kokybe. Tai du komponentai, reikia pažinti save ir žinoti viską apie universitetą, kuriame planuojate mokytis“, – atskleidžia J. Boydas.

Pašnekovas pastebėjo, kad pasirinkti tinkamą universitetą šiais laikais tampa gana sudėtinga, nes kai kuriuose teikiamas išsilavinimo lygis yra žemas. Lietuvoje daug kalbama apie aukštojo mokslo kokybės kėlimą, tačiau J. Boydo teigimu, tai nėra tik Lietuvos problema.

„Prasta aukštojo mokslo kokybė – ne unikali problema. Ta pati problema yra Kanadoje. Ta pati Britanija turi daug daugiau universitetų nei jų reikia. Daug universitetų yra prastos kokybės, jie tiesiog dirba kaip fabrikai, dalina studentams diplomus. Tai nėra problema, kuri kamuoja tik Lietuvą. Visos valstybės susiduria su šia problema, diplomai tampa nebe tokie vertingi, kokie buvo anksčiau“, – sako J. Boydas.

Tačiau dėstytojo teigimu, ši situacija nebūtinai yra bloga. Tiesiog studentai turi atidžiai rinktis, į kokius universitetus stoja, o darbdaviai atkreipti dėmesį, kokio universiteto išsilavinimą turi pas juos kandidatuojantis darbą norintis gauti žmogus.

„Todėl studentams labai svarbu suprasti, kad jie stotų į geriausią universitetą į kurį tik gali patekti. Šiandieniame klimate kokybė yra svarbi.

O darbdaviai turėtų žinoti skirtumus tarp universitetų. Reiktų suprasti, jei kažkas išvažiavo į užsienį, tai tikrai nereiškia, kad jie gavo geresnį išsilavinimą nei Lietuvos absolventai. Ir užsienyje yra daug prastų universitetų“, – tikina J. Boydas.

Atlyginimai – gėdingi

Kalbėdamas su DELFI J. Boydas sutiko pakomentuoti aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Pašnekovas teigė, kad nėra kompetentingas kalbėti apie visus universitetus, tačiau ISM jis įvardino kaip pasaulinio lygio aukštąją mokyklą.

„Aš mokiau studentus Kanados, Škotijos, Anglijos universitetuose ir lyginant su jais, ISM yra aukščiausias lygis, studentai čia gauna puikų išsilavinimą“, – tikino J. Boydas.

Tačiau paklaustas apie akademikų atlyginimus Lietuvoje, J. Boydas buvo kategoriškas – dabartinė situacija tikrai nėra normali.

„Manau, situacija – gėdinga. Akademikams reikia mokėti tokius atlyginimus, kurie leistų jiems jaustis viduriniosios klasės atstovais. Jei lietuviai nori turėti kokybišką aukštojo mokslo sistemą, jie turi turėti gerus dėstytojus ir mokslininkus, o šie žmonės turi uždirbti orius atlyginimus. Antraip jie tiesiog išvažiuos kitur“, – konstatuoja J. Boydas.

DELFI anksčiau yra rašę apie geologijos mokslų daktarą, kuris priverstas dirbti taksistu, nes iš akademiko algos išgyventi neįmanoma. J. Boydas teigia, kad esant tokiai situacijai kokybiško aukštojo mokslo tikėtis nereikėtų ir universitetų sujungimas čia gali ir nepadėti.

„Jei universiteto daktaras priverstas vairuoti taksi, jis negali skirti laiko savo pagrindiniam darbui. Kaip dėstytojai esame įsipareigoję studentams atiduoti visą save, įdėti maksimalias pastangas, o jei negalime to padaryti, nes atlyginimai per maži, tai yra problema.

Nežinau, kodėl situacija tokia. Britanijoje lektoriams mokama nemažai. Jie ten nėra turtingi, nieks netampa akademiku norėdamas praturtėti, bet tu turi pragyventi, turi išlaikyti šeimą. O dabar situacija Lietuvoje nėra teisinga“, – tikina J. Boydas.

Negrįžtame į SSRS, gręžiamės į Kanadą

Paprašytas pakomentuoti dabartinės valdžios planus po studijų studentus priverstinai siųsti dirbti ten, kur trūksta darbuotojų, J. Boydas tikino, kad tai – normali praktika.

„Kanadoje medicinos studentai daro tą patį. Jei studentas pats negali susimokėti už mokslus ir studijų kainą jam padengia valstybė, tada jie turi važiuoti į bendruomenes, kur dauguma daktarų nenori dirbti“, – pasakoja dėstytojas.

Pašnekovo teigimu, situacija Kanadoje panaši, nes, ypač šios šalies šiaurėje, yra nemažai regionų, kur niekas netrykšta noru apsigyventi, todėl ten trūksta kvalifikuotų medikų.

„Tų regionų gyventojai neturėtų priėjimo prie kvalifikuotos medicinos pagalbos, jei ne ši sistema. Kanadoje tai veikia, žmonės palaiko tokią sistemą. Tai nėra komunizmas, tame yra praktinės naudos.

Žmonėms, kurie kritikuoja tokį pasiūlymą, reiktų pasakyti, kad jūs negrįžtate į SSRS, jūs keliaujate į Kanadą. Tokia politiką taiko labai liberalios, kapitalistinės valstybės“, – sako J. Boydas.