Moteris informacinių technologijų industrijoje tebelaikoma tikra retenybe – daugeliui atrodo savaime suprantama, kad programuoti labiau priimtina programuotojams, o ne programuotojoms. Kas lėmė tokią drastišką lyčių persvarą profesijoje, kuri šiandien laikoma viena pelningiausių?
Dirbanti moteris
© Shutterstock

Nekalbame apie programuotojas, į kurias moterys norėtų lygiuotis

Esame įpratę girdėti, kad įmonėse absoliučią daugumą kolektyvo programuotojų sudaro vyrai. O kokia iš tiesų šiandien stebima programuotojų lyčių persvara? Pavyzdžiui, JAV programavimo paslaugų įmonėje „Devbridge Group“ moterys sudaro 22 proc. viso kolektyvo.

Įmonės Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Raimonda Alonderienė mano, kad dėl šio atotrūkio kalčiausi yra visuomenėje atgyvenę stereotipai ir įkvepiančių autoritetų trūkumas.

Specialistės teigimu, ankstyvame amžiuje mergaičių ir berniukų susidomėjimas tiksliaisiais mokslais yra labai panašus. Situacija keičiasi, kai vyresniame amžiuje jie susiduria su visuomenės stereotipais, kurie viską skirsto į „mergaičių“ ir „berniukų“ reikalus.

„Pokytis įvyksta, kai tėvai, visuomenė (ne)sąmoningai suorientuoja mergaites į neva labiau moteriškus būrelius ir užsiėmimus – šokius, baletą, dailę. Natūralu, kad įdirbis ir susidomėjimas mažėja, kai nėra skatinamas ar jį bandoma sumenkinti sakant, jog „mergaitėms čia – ne vieta“, – sako R. Alonderienė.

Kita priežastis, pasak jos, yra įkvepiančių IT pasaulio moterų pavyzdžių trūkumas.

Raimonda Alonderienė
Raimonda Alonderienė
© Įmonės archyvas

„Renkantis profesiją, natūraliai į kažką lygiuojiesi, ieškai mentorių. Kai dauguma IT žmonių vyrai, moterims lieka mažiau į ką lygiuotis. Juk atrankose dažniausiai nesąmoningai renkamės į save panašius. Vadinasi, vyrai labiau nesąmoningai linkę rinktis vyrus ir atvirkščiai“, – priduria specialistė.

Programuoti nusprendusi moteris sulaukė pašaipių vyrų replikų

Tuo metu „Devbridge Group“ Testavimo direktorė Rasa Mažutienė primena, kad pirmoji programuotoja, Ada Lovelace, buvo moteris. Todėl klausimą, kada programavimas nebus laikomas vyriška specialybe, reikėtų perfrazuoti į „kada moterys grįš į programavimą?“

Ji primena ir tai, kad prieš daugmaž 50 metų beveik pusė programuotojų buvo moterys. Vis dėlto, nuo to laiko tendencijos nėra džiuginančios, moterų procentas IT mažėja. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka minėtas aplinkos poveikis.

Specialistė klausia – kiek pastaruoju metu moterims skirtame televizijos, radijo, žurnalų turinyje teko girdėti temų apie technologijas? Jos yra mūsų gyvenime, bet moterys skatinamos jomis naudotis, o ne kurti ar domėtis, kaip jos yra kuriamos.

Verta pastebėti, kad stereotipai yra paplitę ne tik išorėje, bet yra gajūs ir pačioje IT industrijoje. Pavyzdžiui, programinės įrangos testuotojo rolė buvo laikoma išimtinai „moteriška“, nes reikalavo mažiau techninių žinių, daug kruopštumo ir atidumo.

Daugmaž prieš 10 metų Lietuvoje vyrų-testuotojų buvo mažuma. Situacija pradėjo keistis, kai ši rolė tapo techniškesnė, t.y. pradėjo reikalauti daugiau programavimo žinių. Šiuo metu „Devbridge Group“ testuotojų komandoje moterys sudaro 57 proc.

Prisimindama savo kelią į IT, R. Mažutienė sako, kad iš pradžių turėjo išmokti nebegirdėti įvairių komentarų.

Rasa Mažutienė
Rasa Mažutienė
© Įmonės archyvas

„Aš pati rugsėjo pirmą dieną universitete iš ką tik sutikto bendrakursio išgirdau kiek sarkastišką klausimą. Jis paklausė: kodėl iš viso merginos stoja į informatiką? Vėliau laboratorinio darbo metu nugirdau kitam bendrakursiui sakomą komentarą: „ar verta investuoti į merginų informatikos studijas – juk vis tiek greitai ištekės, pagimdys vaikus ir nebegrįš į IT?“. Tiesa, tikrai ne visi dėstytojai ir studentai buvo tokių pažiūrų, bet tokie momentai įsirėžė atmintyje“, – sako ji.

Programuojančios mergaitės – stropesnės už berniukus

Nepaisant to, kad programavimas vis dar laikomas vyriška profesija, jaunąją kartą motyvuojančių pavyzdžių galima rasti ne tik šalies universitetuose, bet ir įvairiuose miestuose esančiose mokyklose.

Pavyzdžiui, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje informacinių technologijų besimokantiems mokiniams programavimas neatrodo vien vyriškas užsiėmimas – juk čia pamokas veda stereotipais neleidžianti patikėti mokytoja Ramunė Šimkuvienė.

Ji moko programuoti 5-12 klasių berniukus ir mergaites. Nors su stereotipiniu mąstymu mokytoja susiduria neretai, tačiau programavimo vyriška profesija ji nelaiko.

„Požiūris į šią profesiją pasikeis tada, kai mes atsikratysime stereotipų ir pradėsime ugdyti mergaites ir berniukus logiškai mąstyti nuo mažumės. Dažna mama neleidžia mergaitėms žaisti su konstruktoriais ir mašinytėmis sakydama, kad tai – ne mergaičių žaislai. Taip sukuriamas stereotipas, o juk žaidimas su techniniais žaislais vysto logiką. Jos labai reikia mokantis programavimo“, – pabrėžia mokytoja.

R. Šimkuvienė pastebi, kad programuoti norinčių mergaičių daugėja, o ypač ši tendencija ryški pradinėse klasėse, kuriose, tikėtina, auga būsimoji programuojančių moterų karta.

„Mergaitės yra stropesnės ir žymiai greičiau supranta programavimo medžiagą. Jos nesiblaško ir siekia tikslingai savo užsibrėžto tikslo“, – teigia Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos informacinių technologijų mokytoja.

Kai kurios programavimo specializacijos geriau sekasi moterims

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Mokymo ir projektų skyriaus vadovė ir „Digital girls: rock IT on“ iniciatorė Danguolė Rutkauskienė tvirtina, kad dauguma žmonių programavimą suvokia labai siaurai. Kiekvienas žmogus, kurį dažnas pavadina tiesiog programuotoju, iš tiesų priklauso vienai iš 23 skirtingų specializacijų. Nepaisant to, kad programavimas stereotipiškai vadinamas vyriška profesija, kai kurios iš 23 jo krypčių, D. Rutkauskienės manymu, tinkamos labiau moterims nei vyrams.

Moteris
Moteris
© Shutterstock

„Programavimo merginos nesirenka dėl stereotipų. Tėvai dažnai svajoja, kad jų mergaitė taptų vadybininke, teisininke, nes žiniasklaidoje jos atrodo patrauklios, aplink netrūksta teigiamų pavyzdžių, susijusių su šiomis profesijomis. Programavimo pasaulis nėra toks patrauklus. Akcentuojami tik pasiekimai, galutinis produktas, o kad pats darbas irgi būtų įdomus – to nėra“, – pastebi D. Rutkauskienė.

O koks piešiamas programuotojo paveikslas viešoje erdvėje? Pašnekovės teigimu, stereotipinis šios profesijos atstovas vaizduojamas nepatraukliai. Dažnai įsivaizduojame, kad tai yra žmogus, kuris dieną naktį sėdi prie kompiuterio, nešioja akinius ir nutriušusį megztinį. O juk profesijos suvokimas prasideda dar šeimoje, kurioje tėvų požiūris irgi turi didelės įtakos – juk jokie tėvai savo dukrai tokio įsivaizduojamo programuotojo likimo nenorėtų linkėti.

Moksleivių potraukis vienoms ar kitoms profesijoms formuojamas ir mokykloje. Itin didelės reikšmės pasirinkimams turi mokytojai. D. Rutkauskienė prisipažįsta, kad ir pačios pasirinkimą traukti tiksliųjų mokslų kryptimi lėmė matematikos mokytoja.

Prieš renkantis studijas, būtina save išbandyti

Norint studijuoti programavimą, išbandyti jį reikėtų dar 9-10 klasėje. D. Rutkauskienė įsitikinusi, kad tai geriausias metas apsispręsti, ar jautiesi tam tinkamas ir ar verta toliau investuoti į šią sritį. Vis dėlto, dažnai moksleiviai sprendimą priima neteisingai dėl vienos paprastos klaidos.

„Dažnai jaunuoliai, puikiai žaidžiantys kompiuterinius žaidimus, mano, kad dėl to jiems puikiai seksis ir programavimas. Bet juk žaidimai – ne programavimo pagrindai. Tad kodėl gi trečdalis studentų, įstojusių į informacinių technologijų fakultetus, tuoj pat iš jų iškrenta? Visų pirma, dėl to, nes jie net nežino, kas tas programavimas yra. Jie neišbando savęs iš anksto“, – teigia D. Rutkauskienė.

Anot jos, šiandien Lietuvoje darbdaviai laukia apie 14 tūkst. programuotojų. D. Rutkauskienės teigimu, daugybė merginų galėtų puikiai programuoti, tik to nežino.

„Situacija gerėja, tačiau iš lėto. Stipresnio proveržio ir lyčių pusiausvyros programavime turėsime laukti dar maždaug 20 metų. O poreikis programuotojams auga kur kas sparčiau nei pačių specialistų skaičius. Todėl ir merginų motyvavimas turėtų vykti nacionaliniu mastu, kad stereotipų būtų atsikratyta. Pavyzdžiui, teigiamos istorijos, pasirodančios viena po kitos, turėtų grandininę reakciją ir greitai paskleistų pozityvą, tačiau to masiškumo dar trūksta“, – teigia D. Rutkauskienė.

Moteris atstumia monotoniškas ir nekūrybiškas darbas

Tuo metu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė Valentina Dagienė mano, kad programavimas laikomas vyriška profesija dėl to, nes nuo seno šioje srityje dominuoja techninis darbas, kuriam visiškai nereikėdavo kūrybiškumo.

„Programavimo istorija ne tokia ir ilga – juo pradėta užsiimti XX a. viduryje. Anuomet programuotojams reikėjo dirbti nuobodų, monotonišką darbą, todėl nuo pat pradžių programuoti labiau skatino vaikinus. Pradėjusi tai daryti pati, taip pat įsitikinau, kad tai yra nuobodokas, įtemptas darbas, kuriame reikia mažai kūrybos ir daug techninių detalių išmanymo. Kaip ir visos inžinerinės specialybės, natūraliai programavimas tapo vyriška profesija“, – aiškina V. Dagienė.

Laikui bėgant, programavimo terminas plečiasi, jame atsiranda daugiau vietos kūrybai. Anksčiau tai tebuvo skaičiavimai, o pastaraisiais metais funkcijų daugėja.

„Blogai, kad šiandien programuoja tik vyrai. Juk programuotojai kuria produktus visuomenei – tiek vyrams, tiek moterims. Kai tuo užsiima vien vyrai, kuriami vienpusiški produktai, kuriais galbūt plačioji visuomenė nelieka visiškai patenkinta. O juk turėtume siekti, kad būtų patenkinama visa visuomenė“, – aiškina V. Dagienė.

Moteris dirba kompiuteriu
Moteris dirba kompiuteriu
© Shutterstock

Darbas suderinamas su motinyste ir kelionėmis

Profesorė įžvelgia programuotojo profesijos privalumus moterims, pavyzdžiui, mamoms, norinčioms daugiau laiko praleisti namuose su vaikais ar pakeliauti, galima programuoti iš bet kur, nes šis darbas nereikalauja sėdėti biure.

„Kai pati keliauju, visada pasiimu kompiuterį. Dažnai sakau – kad ir kur eitum, svarbiausia nepalikti galvos ir kompiuterio. Ypač patogu mamoms, auginančioms vaikus. Galima patogiai planuoti laiką ir programuoti tuo metu, kai vaikas užmiega“, – privalumus vardina ji.

V. Dagienė pastebi, kad moterims itin gerai sekasi vadovauti projektams ir reguliuoti komandinio darbo efektyvumą.

„Sėdint vienam neįmanoma parašyti programos – tam yra komandos ir projektų vadovai. Komandos narių ryšius valdyti geriau sekasi moterims, jos geriau jaučia ir aprėpia visumą. Moterys gali komandinį darbą padaryti žymiai geresnį ir produktyvesnį. O paties kodinimo programavime reikia vis mažiau ir mažiau – juk tai, kas labai tiksliai apibrėžiama, gali daryti robotai, o žmogui lieka kūrybiškoji pusė“, – aiškina profesorė.

Anot V. Dagienės, įveikti stereotipus nėra lengva. Vis dėlto, lankydamasi pradinėse klasėse, profesorė pastebi, kad tiek berniukams, tiek mergaitėms programavimas atrodo įdomus, tačiau vaikams ūgtelėjus, mergaičių susidomėjimas kažkur dingsta.

„Visi penktokai ir šeštokai programavimu domisi panašiai. Lūžis įvyksta paauglystėje, sulaukus 13-14 metų – galbūt dėl to, nes mokykloje akcentuojamos visai kitos „moteriškos“ profesijos, o dėl vyraujančių stereotipų merginos nusprendžia, kad programavimui yra netinkamos. O ir patys programavimo dėstytojai, kurie dažniau orientuojasi į dėstymą vaikinams, tuo atstumia merginas“, – teigia pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (23)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (842)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (40)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (135)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kosmetologė apie mitus, kuriais vis dar tikima: nutįsta rankos iki žemės paklausius tokių kalbų (5)

Kokia kosmetika yra iš tiesų saugi ir ar galime beatodairiškai griebti pirmą pasitaikiusi...

Vyras dantų protezų eilėje laukė 4 metus, tačiau nieko negavo: pasijaučiau kaip asocialus (23)

Kas nutinka, jeigu negauni pranešimo apie atsiųstą registruotą laišką, kuriame svarbus...

Baigiasi registracija į kitokią Lietuvą parodžiusį projektą „Bendruomenės 2018“: kviečiame balsuoti (1)

Baigėsi registracija į 133 aktyvių žmonių grupes subūrusį konkursą „Bendruomenės 2018“....

Naktį namo važiavusi mergina patyrė siaubą: jis mane persekiojo lyg pamišęs (30)

DELFI skaitytoja pasidalijo labai ją išgąsdinusiu įvykiu, kai vidurį nakties automobiliu...

Įtūžį sukėlusią žinią Sigitas Martinavičius iš žmonos išgirdo gulėdamas su ja lovoje (72)

Žiniasklaidoje pasirodžius publikacijoms apie pareikštus įtarimus smurtu artimoje aplinkoje,...

Už grasinimus susidoroti su DELFI žurnalistu Vitai Jakutienei skirta kardomoji priemonė (423)

Po straipsnio „ Pravieniškių mafija. Kruvina Kauno nusikaltėlių kova: „pupytės“ mylimasis...