Stojantiems į valstybės finansuojamas vietas būtini ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir užsienio kalbos ir matematikos egzaminų rezultatai.
Nuo šių metų abiturientai, ketinantys studijuoti biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslus, šiame egzamine turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus.
Pretenduojantiems į humanitarines studijas, meno pedagogikos ir humanitarinių dalykų pedagogikos studijas šio egzamino kartelė nepakilo – kaip ir anksčiau, iš matematikos egzamino jie turi surinkti bent 16 balų.
Tiesa, absoliuti išimtis – meno studijos. Stojantiesiems į šias studijų kryptis matematikos egzaminas nėra privalomas, tačiau jiems būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros ir užsienio kalbos egzaminus.
Nuo 16 iki 25 balų pakelta kartelė tiems, kas ketina pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, kelia nemenką stresą. Kai kurie abiturientai dar nė neprasidėjus egzaminui beveik nuleidžia rankas ir jau kone kraunasi lagaminus ketindami emigruoti.
„Jei nesurinksime 25 balų, būsime pasmerkti“
„Su dideliu nerimu ir baime laukiu matematikos egzamino, kuris vyks šeštadienį. Niekada nebuvau ir nebūsiu gabi matematikai. 12 metų bandžiau ją suprasti, sąžiningai lankiau pamokas, sprendžiau uždavinius, įdėjau daug darbo ir pastangų. Tačiau man matematika ir liko neįminta mįslė. Labai svajoju apie studijas universitete, noriu toliau tobulėti ir įgyti žinių, bet visas svajones gali sugriauti matematikos egzaminas“, – neviltį liejo mergina.
„Jei nesurinksime 25 balų, būsime pasmerkti, negausime valstybės finansuojamos vietos universitete ar kolegijoje. Aš nekalbu apie menų studijas, kuriuose nereikia matematikos egzamino. Norėčiau studijuoti socialinius mokslus, bet labai bijau, kad egzaminas bus sunkus ir nepavyks surinkti tų 25 balų, – tęsė dvyliktokė. – Ar tai yra normalu, kad vienas egzaminas gali nulemti mokinio ateitį? Tik maža dalis mokinių yra gabūs matematikai. O ką daryti mums, kuriems matematika yra nesuprantamas dalykas? Aš matau tik vieną išeitį – emigraciją.“
Abiturientai kasmet vis silpnesni
„Abiturientai jaudinasi ir egzamino tikrai bijo, – DELFI kalbėjo matematikos mokytoja metodininkė Loreta Dragančukienė iš Anykščių. – Ši karta nėra labai stipri, tačiau vaikai nebijo rizikuoti. Jų požiūris toks, kad kaip bus, taip bus.“
Mokytojos teigimu, tie, kurie dar nespėjo pasikartoti, tai padaryti turėtų šiandien. Penktadienį, paskutinę dieną prieš egzaminą, reiktų ilsėtis, o ne bandyti išmokti tai, ko neišmoko per dvylika metų.
„Tie mokiniai, kurie mokėsi, žinių turi, pagrindai yra. Jie bandys spręsti ir tuos uždavinius, kurie atrodo neišsprendžiami, reikia tiesiog įsiskaityti sąlygą ir pasitikėti savimi, – teigė mokytoja ir pridūrė, kad egzaminas neturėtų būti kur kas sunkesnis nei pernai. – Gali būti sunkesnių uždavinių, bet nenoriu tikėti, kad visas egzaminas bus labai sunkus. Noriu tikėti, kad uždaviniai mokiniams bus palankūs ir visi juos išspręs. Taip, gal vienas kitas uždavinys bus sunkesnis, bet tai nenulems galimybių įstoti į universitetus.“
Ketinantys studijuoti tiksliuosius mokslus ir pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas šįmet iš matematikos egzamino turės surinkti ne 16, o 25 balus. Mokiniai dėl to nuogąstauja, tačiau mokytoja teigia, kad apie tai jie turėjo pagalvoti iš anksto ir tiesiog geriau pasiruošti.
„Mano supratimu, mokinių žinių lygis kasmet tikrai nestiprėja, švelniai tariant. Todėl tas kartelės kėlimas nebuvo reikalingas, tačiau mokiniai apie tai žinojo ir tikiu, kad tie, kurie siekia geresnių rezultatų, labiau ruošėsi, – nuomone dalijosi L. Dragančukienė. – Nors šiais laikais jaunimas nebijo pralaimėti ir yra nusiteikę įvairiems atvejams, bent jau didžioji jų dalis.“
Matematikos žinių trūkumas ir spragos
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė DELFI teigė, kad abiturientų pasiekimų mažėjimo tendencija aiškiai matoma.
„Pradžiai norėčiau pasakyti, kad turime labai stiprių mokinių ir turime silpnų, tad apibendrinimas, kurį pasakysiu toliau, neturėtų užgauti nei vienų, nei kitų. O statistika, deja, rodo tendencijas ne mūsų mokinių matematinio išsilavinimo naudai, – kalbėjo B. Narkevičienė. – Pavyzdžiui, 15-mečių mokinių, kurių matematikos pasiekimai OECD PISA tyrime įvertinti aukščiausiais 5 ir 6 lygiais, 2006-2015 m. sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 6,9 proc., o nepasiekusių net 2 lygio, t.y. faktiškai matematiškai neraštingų, padaugėjo nuo 23 proc. iki 25,4 proc. Žinant, kad tuometiniai, 2015 – ųjų metų, penkiolikmečiai yra šiandieniniai abiturientai, tendencija matoma.“
Anot dekanės, matematikos žinių trūkumas išryškina spragas ir kitose srityse. „Mano galva, didžiausias nuostolis patiems jaunuoliams, o ir visai visuomenei yra tai, kad nepakankamai mokydamiesi matematikos kaip pasekmę jauni žmonės gauna nepakankamai išlavintą savo loginį-analitinį, kritinį mąstymą. Mokiniai mokyklose praktiškai nesimoko įrodinėti teiginių, o tai reiškia, kad neišmoksta ir girdėti bei vertinti, ar jam sakoma informacija yra pagrįsta, argumentuota. Mano patirtis rodo, kad ir abitūros egzaminuose daugiausia sunkumų abiturientams kelia tie uždaviniai, kuriuose reikia pagrįsti, pastebėti dėsningumą ir apibendrinti, sukurti nesudėtingą matematinį modelį žodiniam uždaviniui spręsti“, – įvardijo B. Narkevičienė.
Matematikos egzamino laukiantiems abiturientams dekanė vis dėlto palinkėjo sulaužyti vyraujančią nuomonę ir savo žiniomis įrodyti, kad statistika gali kisti.
„Norėčiau, kad aukščiau paminėti duomenys apie šiandienos abiturientų, buvusių penkiolikmečių, matematinius sugebėjimus ir žinias būtų kitokie, bet jie tokie, tad sakyti, kad žinių lygis kyla, nesiryžtu, – kalbėjo D. Narkevičienė ir palinkėjo abiturientams sėkmės. – Tad iš visos širdies visiems abiturientams linkiu egzamino metu pademonstruoti savo geriausią „formą“ ir paneigti statistiką.“
Tikisi lengvo egzamino
Matematikos mokytoja Violeta DELFI teigė, kad abiturientai tikisi lengvo egzamino, nors viešoje erdvėje dažnai pasigirsta prognozių, kad šįmet egzaminas turėtų būti kietas riešutėlis, nes pernai buvo ganėtinai lengvas.
„Visi lygina su kitais šįmet vykdytais egzaminais ir tikisi, kad bus lengvas, – tikino mokytoja. – Nesureikšmina to, kad kartelė pakelta. Tiesiog stebi dabar laikomus egzaminus.“
Sostinėje dirbanti mokytoja teigia, kad abiturientai ir anksčiau, ir šįmet yra panašiai pasiruošę egzaminui.
Korepetitorė Dalia iš mokyklos „Pasimokome“ dalijosi panašia nuomone – abiturientai yra pasiruošę, o jų žinios priklauso nuo to, kiek pastangų patys įdeda.
„Abiturientai jaučiasi skirtingai, nes jų pasiruošimo lygis yra skirtingas, tačiau tarp mūsų paruoštų abiturientų yra tikrai pasiruošusių ir į egzaminą eisiančių ramiai. Nors yra ir tokių, kurie galvoja tik apie tai, kaip išlaikyti“, – vardijo mokytoja.
Jos teigimu, tie, kurie pradėjo ruoštis laiku, į egzaminą eis ramiai. „Tų, kurie intensyviai mokosi bent pusmetį, rezultatai matosi“, – teigė Dalia.
Tad kokios nuotaikos vyrauja laukiant matematikos egzamino? „Stabilios“, – nusijuokė korepetitorė.
Egzaminą sudarys trys dalys
Valstybinį matematikos egzaminą birželio 9 d. laikys 18 214 kandidatų. Egzaminas bus vykdomas 179 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.
Atliekant egzamino užduotį, kurią sudarys trys dalys, bus galima surinkti 60 taškų. Egzamino programoje nurodoma, kad pirmą užduoties dalį sudarys 10 uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką).
Antrą dalį sudarys trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Jų gali būti nuo 4 iki 10. Už antros dalies uždavinius skiriama 12 taškų.
Trečioje užduoties dalyje gali būti nuo 6 iki 8 uždavinių. Atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai vertinami ne mažiau kaip 2 taškais. Iš viso ši užduoties dalis vertinama 38 taškais.
Dvyliktokai, pasidalinkite savo nuomone ir patirtimi – ar jums kelia stresą artėjantis matematikos egzaminas? Kokių užduočių labiausiai bijote? Kaip manote, ar teisinga, kad šįmet kai kuriems padidinta egzamino išlaikymo kartelė? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Matematikos egzaminas“.
