aA
Vieniems vertėtų pasiklausyti raminančios muzikos, o kiti dar gali nusibraižyti specialias lenteles – tokius patarimus abiturientams, jau birželio 2 dieną laikysiantiems lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, dalija pedagogai.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas
© DELFI / Karolina Pansevič

Šis egzaminas – privalomas, tad šeštadienį su jauduliu į egzaminą keliaus daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų, pasirinkusių laikyti arba mokyklinį, arba valstybinį brandos egzaminą.

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną temą iš siūlomų keturių: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių. Pasirinkę valstybinį egzaminą turės parašyti 500 žodžių apimties rašinį, mokyklinį – 400.

Kai kuriems abiturientams liko tik susirasti gerai rašantį juodą rašiklį ir puikiai išsimiegoti prieš egzaminą, tačiau kitiems šis egzaminas vis dar yra didelis baubas.

Lietuvių kalbos mokytoja Vilma Kardelytė DELFI pasakojo, kad didžiausia abiturientų baimė – prastas rezultatas. „Jie bijo neišlaikyti arba išlaikyti mažesniu rezultatu nei tikėjosi. Svarbiausia balas, kuris reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas“, – pastebi V. Kardelytė.

Didžiausia klaida – abejingumas literatūrai

Baimių, anot V. Kardelytės, atsiranda tuomet, kai moksleivis jaučia žinių spragas. O didžiausios lietuvių kalbos žinių spragos, mokytojos teigimu, atsiranda nesidomint literatūra. „Jie neskaito knygų, perskaito tik santraukas internete, todėl visiškai nesupranta reikšmių lauko. Kiekvienas kūrinys turi savo reikšmių lauką, žodyną ir pasaulį, kurio abiturientai iš tos santraukos nepajaučia. Tikisi greito vartojimo, tačiau gero literatūrinio kūrinio neįmanoma skaityti greitai, jei nori kokybiškai suprasti ir kokybiškai parašyti rašinį“, – įžvalgomis, kurias pastebi savo mokiniuose, dalijosi mokytoja.

Egzamino metu, rašant rašinį, privaloma remtis bent vienu autoriumi. Jei abiturientas rašinyje nepasirems nė vienu autoriumi, egzaminas bus įvertintas neigiamai. Tačiau šįmet abiturientų laukia naujovė – prie temų pateikti autoriai bus tik rekomenduotini, kiekvienas galės pasirinkti tą autorių, kuris atspindės nagrinėjamą temą ir kurį puikiai žinos pats abiturientas. Ar tokia sistema reiškia, kad egzaminas tapo lengvesnis?

„Jei moksleivis perskaitė tik pora knygų, tai jos tikrai netiks visoms temoms. Vienas autorius tinka kalbant apie tėvynę, patriotiškumą, tėvynės laisvę ir meilę, o kitame kūrinyje gali būti kur kas ryškesnė meilės linija, – pasakojo mokytoja V. Kardelytė. – Perskaitęs vos pora kūrinių negali tikėtis, kad gerai išlaikysi valstybinį egzaminą.“

Anot mokytojos, literatūros kūrinių neskaitantys moksleiviai turi mažesnį žodyną, dažniau daro rašybos ir skyrybos klaidas, jiems taip pat sunku parašyti 500 žodžių apimties rašinį, dažnam ir 400 žodžių rašinys tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu.

Tėvai irgi daro klaidų

Jaudulys, anot lietuvių kalbos mokytojos V. Kardelytės, taip pat itin kiša koją net ir puikiai pasirengusiems abiturientams.

„Tėvai labai spaudžia, gal net per daug. Kartais jie nepadeda vaikui nusiraminti, priešingai – kelia stresą, – vardijo mokytoja. – Reiktų nekelti didesnio streso nei jis yra.“

Mokytoja pasakojo, kad prieš egzaminą abiturientams vertėtų pasirūpinti savimi ir atsipalaiduoti: pasportuoti, pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti raminančios muzikos, pasikalbėti su artimais asmenimis apie savijautą, o jei stresas sunkiai suvaldomas – pasvarstyti apie apsilankymą pas psichologą.

„Svarbiausia pasirūpinti vidine ramybe ir negalvoti, kad mažesnis balas reiškia pasaulio pabaigą. Gyvenime tikrai yra daug svarbesnių dalykų nei lietuvių kalbos egzaminas“, – šyptelėjo V. Kardelytė.

Žinutės draugams ir egzaminas – skirtingi dalykai

V. Kardelytė teigia, kad nėra tokių žmonių, kurie gali draugams rašyti netaisyklingai, o vos paėmę tušinuką į rankas pradėti rašyti be klaidų. Esą internete populiarus netaisyklingas rašymas suformuoja įgūdžius, kurių sunku atsikratyti.

„Jei moksleivis taisyklingai rašo ne tik tada, kai reikalauja mokytoja, bet ir siųsdamas žinutes ar laiškus, tai atsispindi jo raštingume, – įsitikinusi mokytoja. – Neįmanoma atskirti, kad štai rašinį rašysiu taisyklingai, žinutes – ne. Arba visur žmogus rašo taisyklingai, arba niekur, žmogus neskyla į du gabalus.“

Ar įmanoma pasiruošti per dvi savaites?

„Yra tokių mokinių, kurių mamos paskambina iki egzamino likus dviem savaitėm ir klausia, ar galiu jos vaiką paruošti dvyliktos klasės egzaminui. Būnu lengvai šokiruota, – nusijuokė V. Kardelytė. – Jei dvylika metų leidai sau nedirbti ar dėl kitokių priežasčių nedirbai, tai dviejų savaičių per mažai, neįmanoma. Žinios sluoksniuojasi, yra kalbos lygmenys, gramatika, skyryba, rašyba, kabos kultūra ir stilius – pats aukščiausias kalbos raiškos lygmuo.“

Mokytoja ir vėl pakartojo, kad norint gerai išmanyti lietuvių kalbą, privalu domėtis literatūra. „Tų žinių kasmet į save įdedi po grūdelį“, – teigė pašnekovė.

Vis dėlto V. Kardelytė pastebėjo, kad jei vaikas gabus – dvi savaitės yra pakankamas laikas pažangai.

Korepetitorė pataria braižyti lenteles

Lietuvių kalbos korepetitorė Meida Keršytė DELFI pasakojo, kad abiturientus egzamino metu dažnai įklampina argumentavimo žinių trūkumas. „Kai kuriose mokyklose mokiniai neišmokomi argumentavimo. Tokių mokinių rašiniai būna labai banalūs, – kalbėjo korepetitorė. – Jie negeba pritaikyti struktūros ir pasirengti kontekstui.“

Tačiau tai ne vienintelis abiturientų trūkumas. Ji taip pat patvirtino ir lietuvių kalbos mokytojos V. Kardelytės įžvalgą – abiturientams trūksta literatūrinių žinių. Anot korepetitorės, tokie mokiniai, kurie jaučia literatūros autorių žinių spragą, dar gali spėti šio to išmokti.

„Galima pildyti autorių lenteles – jose žymimi kūriniai, temos, epocha“, – vardijo korepetitorė. Taip esą mokiniui lengviau atsiminti ir suprasti kontekstą.

Kaip išvengti didžiausių klaidų?

Nacionalinio egzamino centro direktorė Saulė Vingelienė DELFI teigė, kad dažnas abiturientas susipainioja tarp autorių ir veikėjų, tačiau ramina, kad šįmet bus lengviau nepasiklysti – egzamino metu faktus pasitikslinti galės skaitmenine forma pateiktuose kūriniuose.

Brandos egzamino metu kompiuteriu galima naudotis 20 minučių (šį laiką išnaudojant vienu prisėdimu arba du kartus po 10 minučių), o iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu galima naudotis tik 10 minučių, jei laukia kiti mokiniai.

Vienu kompiuteriu naudosis ne daugiau kaip septyni mokiniai. Jei, pavyzdžiui, jie visi vienu metu sumanys pasinaudoti kompiuteriu likus pusvalandžiui iki egzamino pabaigos, tą padaryti galės tik trys, o keturiems laiko nebeužteks. Tokiu atveju eilė naudotis kompiuteriu bus sudaroma pagal mokinių sėdėjimo vietų numerius didėjimo tvarka.

Pernai metų rezultatai

2017-aisiais valstybinį lietuvių kalbos egzaminą buvo leista laikyti 19 414 kandidatams, tačiau 277 neatvyko.

Merginos gavo geresnius įvertinimus už vaikinus. Merginos vidutiniškai surinko 53,2 užduoties procentinio taško, o vaikinai – 43,3.

Egzamino neišlaikė 756 merginos ir 1235 vaikinai.

2017 m. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduotis

Samprotavimo rašinio užduotys

1. Kas žmogui teikia ramybę?

Autoriai pasirinkti: Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Aistis

2. Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?

Autoriai pasirinkti: Jonas Radvanas, Šatrijos Ragana, Česlovas Milošas

Literatūros rašinio užduotys

1. Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje

Autoriai pasirinkti: Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Marcelijus Martinaitis

2. Vilnius lietuvių literatūroje

Autoriai pasirinkti: Maironis, Judita Vaičiūnaitė, Jurgis Kunčinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų balsavimas (27)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

Kuo baigėsi Jakeliūno „pažintis“ su Žalimu: sako, tokių precedentų nėra buvę (89)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė tik...

Ušackas prašo TS-LKD Prezidiumą įvertinti Pavilionio pasisakymus

Buvęs diplimatas Vygaudas Ušackas prašo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų...

Įtariamieji Skripalių apnuodijimu pripasakojo tiek neįtikėtinų dalykų, kad Rusijai teko skubiai reaguoti (233)

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pamėgino diskredituoti nepriklausomą tyrėjų konsorciumą...

Adatų skandalas: po pranešimo apie adatas braškėse – nerimas dėl bananų ir obuolių (6)

Australijos policija teigia aptikusi adatų obuolyje ir banane. Paaiškėjus, kad braškėse kažkas...

Sunku tuo ir patikėti: Seimas vienu klausimu sutaria bene vieningai atnaujinta 16.56 (157)

Antradienį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seime pateikė Notariato įstatymo ir...

Sudarytas geriausias visų laikų „Žalgirio“ penketas su Saboniu, Jasikevičius pateko į „Maccabi“ sudėtį (13)

Eurolygos parnteris Eurohoops.net portalas sudarė visų turnyro klubų starto penketus, kuriuose –...

Grįžusi emigrantė medikės išpuoliui nebuvo pasiruošusi – pasijuto kvailelės vietoje (53)

Ar jums pažįstamas jausmas, kada gydytojas ima nei iš šio, nei iš to rėkti, o jūs pasijaučiate...

Žiauri avarija Trakuose: nuo viaduko nukrito „Toyota“, baisiai sumaitotame automobilyje žuvo žmogus (46)

Antradienį, 14.40 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Olandai atėjo gelbėti Klaipėdos: „įdarbino“ celiuliozę ir krakmolą (13)

Vasarą kilus pasipiktinimo bangai dėl pajuodusios Klaipėdos, jūrų krovinių kompanijai „ Klasco...