Kaip šiandien atrodo programuotojas? Jūsų vaizduotėje turbūt iškilo jaunas diplomuotas vaikinas, prilipęs prie kompiuterio ekrano ir sėdintis tarp sienų, nukabintų matematikos olimpiadų diplomais ir kompiuterinių žaidimų plakatais. Jeigu jūs tikrai taip manote, niekam nesakykite to garsiai ir nedarykite sau gėdos: trijų programuotojus rengiančių ir samdančių įmonių atstovai vardina šios srities specialistus gaubiančius mitus, kuriais nežinia kodėl, bet vis dar tikime.
Programavimas
© DELFI / Andrius Ufartas

Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo vadovas Darius Dužinskas:

1. Programavimas – vyriškas užsiėmimas. Vienas dažniausių visuomenėje sutinkamų mitų, susijusių su IT specialybėmis, yra nuostata, jog šioje srityje stipriai dominuoja ir karjeros dažniausiai siekia vyrai.

Pavyzdžiui, įmonėje „Baltic Amadeus“ moterys sudaro 26 proc. visų darbuotojų. Jos užima įvairias pozicijas, pradedant programuotojo, testuotojo, grafikos dizainerio ir baigiant projektų vadovo.
Iš savo patirties galime teigti, jog IT srityje karjerą darantys specialistai pasižymi universaliomis savybėmis, kurios nepriklauso nuo lyties. Tiek vyrai, tiek moterys turi analitinį, kūrybinį mąstymą, gebėjimą ieškoti tinkamų sprendimų ir bendrauti su suinteresuotomis šalimis.

IT specialybes renkasi vis daugiau merginų, taip pat aktyviai veikia visuomeninės organizacijos, skatinančios moteris rinktis karjerą IT sektoriuje. Ši tendencija leidžia manyti, jog moterų, dirbančių IT įmonėse, tik daugės.

2. Programuotojo darbo diena – nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio. Tai – dar vienas plačiai paplitęs mitas. Tiesa yra visiškai kitokia – kodo rašymas vidutiniškai užima tik apie 40 proc. programuotojo darbo dienos. Visas likęs laikas skiriamas komunikacijai su savo komanda, klientu, analizuojami klientų verslo poreikiai ir ieškoma tinkamiausių sprendimų jiems patenkinti.

Nors dažnai manoma, kad IT specialistams būdingas techninis darbo pobūdis, visgi, tai kūrybingumo reikalaujanti profesija, o programuotojai daugiausiai laiko praleidžia kūrybiškai spręsdami įvairias problemas.

3. Programuotojai net ir laisvalaikiu „gyvena“ kompiuteriuose. Populiarioji kultūra yra sukūrusi vieną populiariausių mitų apie programuotojus. Anot šio stereotipo, IT žmonės ne tik darbe, bet ir po darbo gyvena virtualiame pasaulyje ir smagiausiai laiką leidžia priešais kompiuterio ekraną.

Šį stereotipą galima sugriauti vien paminėjus faktą, jog statistiškai daugiausiai sporto klubų lankytojų Lietuvoje yra IT specialybių žmonės. Pavyzdžiui, „Baltic Amadeus“ darbuotojai daug laisvo laiko praleidžia ne tik keliaudami, bet ir užsiimdami aktyvia fizine veikla: kopdami į kalnus, bėgdami maratonus, eidami į žygius.

Sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą bei laisvalaikį skatiname ir patys, ne tik norėdami griauti stereotipus, bet ir tikėdami, kad kokybiškas poilsis tiesiogiai susijęs ir su puikiais darbo rezultatais.

Kelionės
Kelionės
© Shutterstock

„Code Academy“ techninis vadovas Vytautas Gudinevičius:

4. Programavimas – tik jauniems. Programavimo akademijoje dažniausiai pirmi klausimai būna tokie: ar aš ne per senas programuoti? Ar ne per vėlu man mokytis programuoti, ar aš dar tinkamas?

Dažnai manoma, kad jaunesni asmenys yra tam gabesni. Šį mitą noriu kategoriškai sugriauti, nes iš patirties matome, kad gabumai ir mokymosi galimybės nuo amžiaus nepriklauso. Dažniausiai tas atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių mokinių atsiranda ne dėl gabumų, o dėl bazinių žinių. Išmokti programavimo logikos nėra problema, kad ir kokio amžiaus būtumėte.

5. Programavimui reikalingi stiprūs matematiniai gebėjimai. Kompiuteriai yra sukurti tam, kad padėtų žmonėms spręsti matematines problemas, o programavimo kalbos skirtos tam, kad žmogus galėtų bendrauti su kompiuteriu.

Programavimas dalinamas į dvi atskiras šakas: tai priekinio vaizdo programavimas (front-end) ir galinio vaizdo programavimas (back-end). Priekinio vaizdo programavimas yra skirtas ne matematikams, o kūrybingiems žmonėms. Jame matematikos visai nėra – faktiškai tereikia pasiskaičiuoti elementarius atstumus. Šie programuotojai dažniausiai turi daugiau meninių gebėjimų, yra geresnės vaizduotės.

Giliajame programavime matematikos reikia šiek tiek daugiau. Pats save priskiriu šio tipo programuotojams, tačiau matematika mano gyvenime tikrai nebuvo stiprioji pusė. Tam, kad pradėtumėte programuoti, matematiniai gebėjimai didelės reikšmės tikrai neturi. Reikia loginio mąstymo, tačiau tai nėra tas pats, kas yra matematika.

6. Programavimo kalbą išmokti taip pat sunku kaip bet kurią kitą kalbą. Programavimo kalbų esmė yra visai kitokia ir tai neužtrunka taip ilgai, kiek užtrunka išmokti kalbėtis su kitataučiais. Realiai išmokus vieną programavimo kalbą, kitos pasidaro kaip ant delno.

Taip yra todėl, nes visos programavimo kalbos yra vienodo loginio pagrindo. Žodžiai – tie patys, tad pačios kalbos skirtis gali labai minimaliai.

Daug kas įsivaizduoja, kad norėdami išmokti programuoti turės išmokti visą atskirą žodyną, leksikoną. Programavimas iš esmės yra loginis mąstymas ir gebėjimas ieškoti informacijos internete. Pagrindą sudaro mums jau pažįstamos kalbos. Žinoma, tiems, kurie moka anglų kalbą, yra žymiai paprasčiau.

Programavimas
Programavimas
© Shutterstock

Tieto Lietuva“ direktorius Tomas Vitkus:

7. Programuotojui būtinas IT mokslų diplomas. Tai, kad darbui IT bendrovėje būtinas šios srities diplomas – mitas. Darbo rinkos dinamika lemia ir specialistų prisitaikymą prie esamos situacijos. Daugybė žmonių nusprendžia keisti profilį ir, pavyzdžiui, buvę vadybininkai tampa programuotojais.

Tokiam pokyčiui tikrai nėra būtinas IT diplomas – galima rinktis kursus, mokytis iš kolegų ar savarankiškai. O anksčiau turėtos kompetencijos tikrai pravers dirbant IT bendrovėje, nes šioje srityje reikalingos ne tik programavimo žinios, bet ir tokios savybės kaip strateginis mąstymas, gebėjimas vadovauti komandai ir noras tobulėti.

8. Kūrybiškiems žmonėms ne vieta IT bendrovėje. Klaidinga manyti, kad IT specialistų darbas – vien kodų rašymas. Tai, žinoma, svarbi veiklos dalis, tačiau inovatyvių, pažangių sprendimų įgyvendinimui reikia kūrybiškumo.

Tikslas – pranokti kliento lūkesčius, todėl nuolatos ieškoma, ką dar galima padaryti geriau, naujoviškiau, patogiau vartotojui. Čia būtinas kūrybiškumas, vartotojo patyrimo, sprendimų dizaino išmanymas.

9. Darbui IT bendrovėje būtini komunikaciniai įgūdžiai. Gebėjimas bendrauti su įvairiais žmonėmis – labai svarbus ir tikrai reikalingas įgūdis net ir programuotojams. Tuo labiau, kad pakankamai dažnai reikia dirbti komandoje, tartis, diskutuoti, kartu su kolegomis ieškoti sprendimų. Tačiau IT sfera – labai plati, gebėjimų reikia labai įvairių, todėl praktiškai kiekvienas gali atrasti IT bendrovėje sau tinkamą darbo vietą. Jeigu sunkiai sekasi bendrauti, galbūt puikiai pavyks analizuoti duomenis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po smūgio Karbauskiui – „valstiečių“ kirtis konservatoriams: minimos Langaičio, Kernagio ir Navickienės pavardės išlindo ir nauji LVŽS „skeletai“ (7)

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ištyrė ir nustatė, kad rinkimų kampanijos metu...

Pravieniškių audite – skandalinga informacija apie nuteistųjų gyvenimą žiemą (2)

Staiga kone perpus išaugusios komunalinio ūkio išlaikymo išlaidos, direktoriaus pavaduotojo...

Orai: artėja nauja šilumos banga (6)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (96)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Taline puikiais įvarčiais pažymėtame Supertaurės finale triumfavo „Atletico“ (29)

Istorinis futbolo vakaras Estijoje neprisvilo: trečiadienį vakare Taline UEFA Supertaurės finale...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (233)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (238)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (506)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Sostinėje pareigūnai per Žolinių reidą ne tik baudė, bet ir teikė pirmąją pagalbą (10)

Trečiadienį, Žolinių dieną, pareigūnai Vilniuje vos spėjo suktis – baudė neblaivius,...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (30)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...