Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?

Iš ko susideda stojamasis balas?

Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose taikomas mažiausias slenkstinis konkursinis balas – 5,4. Bet tai nėra vienintelė sąlyga – norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas universitete reikia išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Svarbus bus ir bendras dalykų vidurkis“, – atkreipia dėmesį S. Bugailiškis.

Šiais metais stojant į valstybės finansuojamą vietą atsižvelgiama į geriausių 5 mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Pretenduojant į universitetus 5 privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7.

Konkursiniam balui apskaičiuoti reikalingų mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi ir priklauso nuo studijų programos, į kurią norima stoti. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį.

Tiesa, tokie reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą, bet vis tiek reikia atitikti visuose universitetuose taikomą slenkstinį konkursinį balą – 5,4.

Ką svarbu atlikti iki liepos 25 d.?

Jau nuo birželio 1 d. bendrojo priėmimo į bakalauro studijas prašymai pildomi, teikiami ir koreguojami tik internetu – per LAMA BPO sistemą. Pildant prašymą būtina atkreipti dėmesį į studijų finansavimo būdus: valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą (VNF) ir valstybės nefinansuojamą su stipendija (VNF/ST).

„Abiturientai gali teikti devynis prašymus į pageidaujamas studijų programas. Svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas – nuo labiausiai norimos iki mažiau pageidaujamos. Jei abiturientas yra apsisprendęs ir per pagrindinį priėmimo etapą nepateks į norimą programą, rekomenduoju išnaudoti papildomo priėmimo galimybes. Taip pat galima kitais metais perlaikyti valstybinius egzaminus, pagerinti konkursinį balą ir tada drąsiai pretenduoti į išsvajotą programą. MRU kviečia bendrojo lavinimo mokyklas baigusius moksleivius dalyvauti jau penkerius metus vykdomame projekte „4 mm. Pasistiebk“, kuriame galima pasiruošti valstybinių egzaminų perlaikymui“, – pataria S. Bugailiškis.

MRU studentai

Jei norima stoti tik į valstybės finansuojamas vietas, aukščiau reikėtų rašyti pageidavimus su VF ir VNF/ST finansavimu. Jei į norimą programą vykdomas valstybės finansavimas su stipendijos galimybėmis (VNF/ST), reikia žinoti, kad tokiu būdu bus ne šiaip mokama stipendija – ji bus skiriama tokio dydžio, kad padengtų norminę studijų kainą.

Kvietimai studijuoti bus paskelbti liepos 29 dieną. Visi būsimi studentai bus informuoti informacinėje LAMA BPO sistemoje ir elektroniniu paštu. Studijų sutartis daugelyje aukštųjų mokyklų bus galima sudaryti elektroniniu būdu nuo liepos 29 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val.

Ką svarbu žinoti apie papildomą priėmimą?

Jei stojantiesiems pirmojo etapo metu nepavyko įstoti į norimą studijų programą, pasibaigus pagrindiniam priėmimui prasideda papildomas priėmimas į likusias studijų vietas. Prašymai vėl teikiami internetu LAMA BPO sistemoje, tai padaryti reikės nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 5 d.

„Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat į studijų stipendiją“, – aiškina S. Bugailiškis.

Primename, kad papildomo priėmimo metu stojantysis gali teikti iki 6 pageidavimų ir sulauks kvietimo studijuoti tik į vieną vietą. Jei stojantysis jau dalyvavo pagrindiniame priėmime ir jau sudarė VF studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į VNF studijų vietą.

Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti skelbiami rugpjūčio 10 d., sutarčių sudarymas vyks rugpjūčio 12 d.