Pastebi etikos trūkumą
„A. Pitrėnienė, būdama komiteto pirmininke, tikrai vykdė pakankamai gerą ministerijos kontrolę. Visi ministerijoje vykdomi pakeitimai komitete būdavo peržiūrimi, teisingai kritikuojami. Tačiau tai buvo komitetas. Manau, kad kaip asmenybė A. Pitrėnienė nėra tinkamiausia ministro pareigoms, nes, gal kiek negražiai pasakysiu, bet tiesiog kartais trūkdavo paprasčiausios etikos bendraujant su jaunimo organizacijomis, supratimo, kas yra kas.
Esu įsitikinęs, kad A. Pitrėnienė puikiai žino, kokie pakeitimai turi vykti mokyklose, tačiau suabejočiau jos žiniomis apie studijas, universitetus, jaunimo organizacijas, su kuriomis jai vienu ar kitu atveju teks bendrauti – moksleivių, studentų sąjungas, mokytojų profsąjungas, rektorius. Matau tam tikrą nekompetenciją šioje srityje, kuri prasilenkia su etikos trūkumu“, – sakė A. Mikalauskas.
Ministrė iš bėdos?
Jis tikino pastebėjęs, kad ne vieną dėmesio vertą pasiūlymą A. Pitrėnienė atmesdavo tik todėl, kad tai siūlydavo moksleivių ar studentų sąjungų atstovai.
„Galiu pateikti net jos citatą: „Geriau jau kvailas ir paprastas moksleivis, nei suprantantis, ką reikia keisti“. Tai labai aiškiai parodė jos požiūrį į moksleivių organizacijas kaip į galinčias duoti aiškios kritikos, pasiekti aiškių rezultatų, kas iš esmės keistų švietimo sistemą į gerąją pusę“, – patikino buvęs LMS prezidentas.
Anot jo, A. Pitrėnienė tėra „ministrė iš bėdos“ ir tegalima pasidžiaugti tik tuo, kad ji nebedirbs komitete.
Įvardijo studentų skaudulius
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pirmininkas Paulius Baltokas patikino visų pirma norintis pasidžiaugti, kad po mėnesio delsimo ministras vis dėlto atsirado.
„Kol kas neaišku, ką naujoji ministrė ketina nuveikti. Kadangi buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis buvo atstatydintas dėl neįvykdytų tikslų, tikimės, kad A. Pitrėnienė aiškiai įvardins darbus, kuriuos nuveiks per likusius pusantrų metų.
Savo ruožtu ministrei ruošiamės pasufleruoti, kurios sritys šiuo metus skausmingiausios studentams, pavyzdžiui, praktikų kokybė ir socialinė nelygybė atliekant praktiką, studentų diskriminavimas pagal studijų formą – ištęstinių studijų studentai negauna nuolaidų transportui, nors mokosi panašiu grafiku kaip nuolatinių studijų studentai, bendrabučių renovacija ir kiti klausimai.
Tikimės, kad naujoji ministrė toliau vykdys su Vyriausybe pasirašyta studentų paramos didinimo planą. Didžiausias mūsų lūkestis, kad sprendimai dėl studentų ateities nebus priimami be studentų“, – viliasi jis.
A. Pitrėnienės siūlymai ne iki galo teisingi
Trečiadienio rytą LSS išplatino ir pranešimą, kuriame nesutinkama su keturių Seimo narių, tarp jų ir A. Pitrėnienės, Seimui pateiktu projektu dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo.
Projekte siūloma vertinimo skalėje pervadinti septynetą (iki šiol reiškusį „vidutiniškai“) teigiant, kad balas 7-yni nuo šiol reiškia „pakankamai gerai” ir su šiuo balu sieti studentų finansavimą.
LSS tokį kandidatės į Švietimo ir mokslo ministrės pareigas siūlymą kritikuoja, teigdami, kad toks mokslo ir studijų įstatymo keitimas, nekeičiant dabartinio studentų krepšelio skirstymo, sukurs sistemą, kurioje turėsime milžinišką akademinės skolos kainą, keturias studentų kategorijas ir geru balu įstojusių studentų privilegijavimą.
Suskirstytų studentus į kategorijas
Studentų atstovų teigimu, jei studentas sugeba išlaikyti aukštesnį nei 7-eto vidurkį net ir gavęs skolą iš jo krepšelis neturėtų būti atimamas.
„Svarbu įvertinti bendrus studento pasiekimus, tarkime studento vidurkis yra 9 ir jis gauna skolą, ar teisinga iš jo atimti valstybės finansavimą, jei bendras jo žinių lygis vis vien aukštesnis už kitų kolegų? Manome, kad ne šioje vietoje reikėtų prisiminti, kad kiekviena aukštoji mokykla akademinę skolą traktuoja savaip, o ką jau kalbėti apie skirtingas vertinimo sistemas kiekvienoje aukštojoje“, – sako P. Baltokas.
Studentai pastebi, kad šis įstatymo pakeitimas suskirstytų studentus į keturias kategorijas: gerai besimokančius ir nemokančius už studijas, prastai besimokančius ir mokančius už studijas, prastai besimokančius ir nemokančius už studijas ir gerai besimokančius ir mokančius už studijas.
„Didžiausia problema tokioje sistemoje yra su studentais, kurie pakliūtų į gerai besimokančių, bet už studijas mokančių kategoriją. Pavyzdžiui imkime studijų programą, kurioje studijuoja 100 žmonių, dešimt iš jų atsineša valstybės krepšelius. Šie krepšeliai ir liktų studijų programoje, tačiau tikėtina, kad po pirmosios rotacijos gerai besimokančio sampratą atitiktų pvz. 50 studentų. Dešimt šių studentų būtų perrotuoti ir nemokėtų už studijas, o keturiasdešimt, nors ir atitinka gerai besimokančio studento apibrėžimą vis tiek mokėtų už studijas, o tai prieštarauja konstitucinei nuostatai, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas“, – teigia P. Baltokas.
Pakvipo privilegijomis
Studentai mato ir kitą siūlymo trūkumą: geru balu įstojusių studentų privilegijas. Anot studentų atstovų, asmenys, kurie studijų pradžioje gauna valstybės krepšelį dėl gero stojimo balo tam tikra prasme yra saugomi: valstybės krepšelį jie prarastų tik tuo atveju, jei gautų skolą arba jų vidurkis būtų 7.
Tai reiškia, kad studentai įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas gali mokytis 10-ukais, tačiau kol už studijas nemokantis studentas nepraras krepšelio, geriau besimokantis studentas negalės pretenduoti ir į valstybės finansuojamą vietą.
„Mes manome, kad tokie saugikliai nėra tinkami ir sukuria diskriminacines prielaidas gerai besimokančių, bet už studijas mokančių studentų atžvilgiu“, – sako P. Baltokas.
Studentų sąjungos teigimu, šią problemą spręsti būtų galima garantuojant, kad kompensacijos mechanizmas būtų taikomas visiems studentams, kurie pakliūna į gerai besimokančių, bet už studijas mokančių asmenų kategoriją, tačiau Seimo narių pasiūlymas apie kompensacijos mechanizmą nekalba iš viso. Anot studentų, reikia suprasti, kad kompensacija yra bendro finansavimo integrali dalis. Tokiu atveju būtų garantuota, kad visiems gerai besimokantiems studentams būtų suteiktas nemokamas mokslas. Studentai stebisi, kad pateikti siūlymai nebuvo aptarti su akademine bendruomene ir nėra diskutuoti plačiau.
Kandidatūra – pati geriausia
DELFI primena, kad, kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė dekretą dėl A. Pitrėnienės skyrimo į pareigas.
Skirti šią politikę ministre prezidentei siūlęs premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį žurnalistams sakė, kad A. Pitrėnienės kandidatūra iš visų jam „darbiečių“ pateiktų buvo „pati geriausia“, bei patvirtino, jog iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta pažyma apie jos tinkamumą jai yra palanki.
Jis sakė tikintis, kad A. Pitrėnienei užteks kompetencijos dirbti švietimo ir mokslo ministre.
Prezidentė su A.Pitrėniene buvo susitikusi antradienį. Prezidentūra taip pat akcentuoja, kad A. Pitrėnienė turi patirties švietimo srityje.
„A.Pitrėnienė antrą kadenciją dirbo Seime, vadovavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ne vienerius metus yra dirbusi mokyklose, Skuodo rajono savivaldybės Švietimo skyriuje“, - informuojama Prezidentūros pranešime.
Paskirtoji ministrė yra baigusi Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), Klaipėdos universitete įgijo edukologijos magistrės laipsnį. Ji yra Darbo partijos narė nuo 2003 metų.
Švietimo ir mokslo ministrės pareigas A.Pitrėnienė pradės eiti po to, kai prisieks Seime.
