Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, kaupiamasis balas yra tokia sistema, kuomet studento galutinis rezultatas, įvertinimas susideda iš kelių dedamųjų. Dažniausiai tai būna individualaus darbo dedamoji, tarpinio atsiskaitymo dedamoji ir galutinio egzamino dedamoji dalis.
Padeda paskristyti mokslo krūvį
Kaupiamojo balo procentai ir kiekiai skiriasi kiekvienoje aukštojoje mokykloje. Tačiau dažniausiai 50 procentų jo sudaro egzaminas. Kitus likusius – namų darbų įvertinimas, lankomumas, grupinių užsiėmimų metu studento aktyvumas.
P. Baltokas pasakojo, kad pagrindinė jo funkcija yra išlaikyti tam tikrą studento pasiruošimą, darbą viso semestro metu.
„Tai pagalba studentui, nes tolygiai susidėlioja krūvis, nesikaupia visi darbai paskutinei nakčiai, o ir žinios geriau įsisavinamos. Žinios yra įvertinamos ne vieno egzamino metu, kuris gali pasisekti ar nepasisekti. Sesija ir taip studentui nebūna lengva“, – teigė pašnekovas.
Kalbėdamas apie lankomumo vertinimą P. Baltokas sakė, kad tai nėra teisinga. Pašnekovo nuomone, lankomumas nesuteikia jokių žinių, universitete turi būti vertinamos žinios.
„Yra specialybių, pavyzdžiui, kalbų studijų programų, kuriose kaupiamojo balo didžiąją dalį - 70 procentų sudaro pasisakymai auditorijoje, pristatant namų darbus“, – sakė vyras.
P. Baltokas minėjo, kad dar studijų pradžioje dėstytojai supažindina studentus su kaupiamojo balo sistema, kriterijais ir visada atviri ją keisti, koreguoti pagal studentų pageidavimus.
Pasakojo apie studijų programų vadovų naujovę
Apie kaupiamojo balo svarbą kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto Akademinių reikalų centro Studijų skyriaus vedėja (prorektoriaus pavaduotoja) Dr.Barbara Stankevič. Jos teigimu, minėtas balas parodo studento įdirbį ir intensyvumą viso semestro eigoje, jo aktyvumą paskaitų metu, galiausiai, jo atliktų darbų savarankiškumą.
„Kaupiamasis balas skatina reflektyvų mokymąsi ir studentų savo gebėjimų, pastangų įvertinimą, šie dalykai yra svarbūs, nes jeigu būtų studentas vertinamas kartą, egzamino metu, jis realiai nesuprastų, kokia yra jo padaryta pažanga, kaip keitėsi jo žinojimas semestro eigoje“, – teigė B. Stankevič.
MRU atstovė minėjo aukštosios mokyklos naujovę – studijų programų vadovą. Tai asmuo, kuris stebi studentų pažangumą, prižiūri studentų lankomumą,vertina studijų eigą, pataria karjeros planavimo ir valdymo klausimais.
„Tai nėra kažkokia griežta funkcinė priežiūra. Tai yra asmens pagalba studentui susigaudyti, patarti, motyvuoti studijoms ir karjerai, atskleisti, kokios yra jo galimybės, teisės, galiausiai, ateina skirtingų rajonų, miestų ar šeimų asmenys, su skirtingais sugebėjimais, kuriuos turime įvertinti ir kartais suteikti akademinę paramą, kad studentas gebėtų tinkamai įsitraukti į studijų procesą ir tinkamai įsisavinti žinias“ , – informavo B. Stankevič.
Jai pritarė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas. Jo teigimu, Lietuvoje studentams labai trūksta pagalbos, tiesa, ne finansinės, bet akademinės.
„Pradedant studijuoti universitete, iš mokyklos tik ką atėjusiam žmogui daug kas pasikeičia, pirmiausia, jis pasidaro absoliučiai atsakingas pats už save. Tad tokie vadovai gali suteikti pagalbą, padėti susidėlioti studijų planą, tinkamai paskirstant jų krūvį ir kitus dalykus, nuo ko priklauso ir studijų rezultatai ir pats studijų pasitenkinimas“, – teigė P. Baltokas.
