aA
Pripažinkite, su stresu bei įtemptomis situacijomis, kai drėksta delnai ir padažnėja pulsas, susiduriame visi. Kol vieni tai stengiasi įveikti įvairiomis atpalaiduojančiomis procedūromis, kiti, pasirodo, kreipiasi pagalbos į specialistus. „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius DELFI papasakojo, kokie tai klientai, per kiek laiko galima tikėtis rezultatų ir kaip pažinti, kad jūs – streso įkaitas.
© Shutterstock nuotr.

- Šiandieniniam žmogui stresas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau kaip pažinti, kad jo patiriame per daug?

- Stresas iš savęs nėra blogas dalykas, jis mums netgi yra reikalingas, kad būtume pilnaverčiai žemės gyventojai. Kai kalbame apie neigiamas streso pasekmes, žmonės turi suprasti, kad tai yra suakumuliuotas, per ilgą laiko tarpą (gali būti 10, 20, 40 metų) nevaldomo streso pasekmės. Kai stresas apie save garsiai praneša, jis tai daro kaip užviręs virdulys – svildamas ir taškydamasis per visas puses. Kitais žodžiais - mes į stresą pradedame rimtai žiūrėti tik tada, kai jau pajaučiame jo pasekmes.

Dažniausiai tai yra ženkliai per vėlai, nes per ilgą laikotarpį „streso hormonai“ jau būna padarę savo juodą darbą imuninei sistemai ir ženkliai pakenkę mūsų sveikatai. Dažniausiai – negrįžtamai.

Mokslas yra nustatęs, kad daugiau kaip 80% visų baisių (kraujotakos, širdies, skrandžio, alergijos, astmos, t.t.) ligų yra atsiradusios nuo per daug didelio streso. Todėl apie nevaldomo streso pasekmes reika galvoti kaip galima anksčiau. Labai svarbu pastebėti pirmuosius pavojaus ženklus, jie dažniausiai gali būti susiję su mūsų fiziniu komfortu (galvos skausmas, nemiga, širdies ritmo sutrikimas, viduriavimas, svorio priaugimas/numetimas t.t.), psichologinė būsena (suprastėjusi atmintis, perdėtas nerimas, sunku susikaupti, jautrumas) arba pasikeitusiu elgesiu (nesusikalbu su bendradarbiais ar namiškiais, nebepasitikiu žmonėmis, gyvenu tik tam, kad dirbčiau, nebeturiu hobio ir t.t.). Jie gali būti įvairiausi.

Nemokamai žmonės gali atlikti labai paprastą, 3 minučių testą „mano pirmieji streso ženklai“.

- Stresą siūlote valdyti programa „Stress off“. Kas tai?

- „StessOff“ – tai moksliniais tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Jos metu žmonės ne tik leidžia organizmui grįžti į „normalią“ būseną, bet ir išmoksta kaip ateityje neužlipti ant to paties grėblio.

Lukas Mackevicius
Lukas Mackevicius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Programos metu su dalyviais yra dirbama ties pagrindiniais penkiais streso valdymo įgūdžiais. Trys iš jų dažniausiai minimi populiariuose patarimuose: teisinga mityba, atsipalaidavimas ir tinkamas fizinis aktyvumas. Ketvirtasis – tai savo poreikių ir lūkesčių išsiaiškinimas bei kaip sistemingai juos patenkinti kiekvieną dieną. Penktasis įgūdis, kurį reikia lavinti, yra kokybiškas ir pasitikintis bendravimas su aplinkiniais bei savimi.

Tai nėra programa, kuri vadovaujasi principu „vienas dydis tinka visiems“. Programa yra pritaikoma individualiai kiekvienam asmeniui, t.y. programos metu kiekvienas dalyvis su profesionalo pagalba pasiruosia individualų streso valdymo planą, kuris remiasi konkrečia dalyvio situacija, asmenine reakcija i stresą, gyvenimo stilių, kitas individualias savybes.

- Ar pastebite, kad žmonių požiūris į stresą keičiasi?

- Didėja žmonių suvokimas, kad reikia gyventi sveikai. Tačiau kol kas toli gražu ne visi susimąsto apie nevaldomo streso pasekmes. Tiesa, pastebima džiuginanti tendencija, kad kuo tuoliau, tuo labiau verslo įmonės pradeda gilintis į šio reiškinio neigiamas pasekmes verslui – nukritęs darbuotojų darbingumas, efektyvumas. Tai patvirtina ir per pastarąjį pusmetį užklausų iš įmonių gausa su prašymais pravesti trumpus pažintinius seminarus, paruošti specializuotas 4-5 dienų streso valdymo programas pardavimo komandoms, vadovams. Bet vis tiek tai yra labai mažas procentas darbdavių, nes daugelis kol kas į stresą žiūri kaip į nerimtą reiškinį, tiksliau – tai jiems nėra prioritetinė sritis.

Taip pat daug žmonių mieliau renkasi atostogas prie paplūdimio, o ne investiciją į save. Kol atostogaujame, manome, kad pailsime, tačiau grįžtame atgal į darbą, rutiną ir į senus savo įpročius. Ilgai netrunka, kol sau vėl užduodame tą patį klausimą – ką daryti su stresu. Bet esu įsitikinęs, kad greitu laiku tai pasikeis.

- Kokie žmonės kreipiasi į Jus? Kokias streso priežastis jie nurodo?

- Dažniausiai tai yra moterys, nes jos labiau linkusios rūpintis savo ir aplinkinių sveikata. Taip pat tai yra žmonės, kuriems rūpi jų ateitis ir gerovė, kurie supranta, kad sveikata yra esminis turtas ir juo reikia pradėti rūpintis kaip galima anksčiau.

Dažniausiai tai yra profesiniame gyvenime daug pasiekę žmonės, aukšto lygio vadybininkai, direktoriai, verslo savininkai. Juos visus vienija bendras dalykas – už savo pasiekimus jie sumokėjo savo sveikata. Pagrindinė priežastis – noras būti darbingu, išmokti kaip galima greičiau atsigauti po įtemptos dienos, išmokti įgyti „atsparumą“ stresinėms situacijoms.

- Kiek reikia laiko, kad žmogus išmoktų valdyti kasdien patiriamą stresą?

Rado nišą verslui: rezultatus žada po savaitės
© Shutterstock nuotr.

- Mūsų programa trunka 5-6 dienas, po kurių seka 4 savaičių trukmės individualios konsultacijos. Daugelis iš pat pradžių išsigąsta programos trukmės, tačiau ši laiko investicija yra būtina. Susipažinti, sužinoti, kaip valdyti stresą užtenka vienos dienos, tačiau išmokti, t.y. taikyti praktikoje naujus dalykus, yra labai sudėtingas procesas, kuris reikalauja kantrybės ir kryptingo palaikymo. Mūsų programos dalyviai pirmuosius naujų pokyčių rezultatus pajunta jau po pirmos-antros savaitės.

- Kaip to išmokstama?

- O kaip išmokstama plaukti? Imi ir plauki, iš pradžių su „pažastukais“, po to seklumoje, po to baseine, po to eini į ežerą ar upę. Išmokstama per darymą, kai bandai pritaikyti praktikoje tai, ką aptarei su profesionaliu streso valdymo konsultantu.

- Gal galite pasiūlyti keletą triukų, kaip lengvai atsisveikinti su stresu?

- Stengiuosi išvengti duoti bendrų patarimų, nes, kaip minėjau, tai kas tinka jums, gali būti visiškai neveiksminga (o gal net ir papildomo streso šaltinis) jūsų draugei. Kiekvienas esame individualus žmogus. Man asmeniškai padeda autogeninė treniruotė (gilaus atsipalaidavimo pratimas, kurio metu naudojame kvėpavimą, sąmoningą raumenų atpalaidavimą ir tam tikrą savihipnozės formą), joga, grojimas gitara, aiškus savaitės ir konkrečios dienos plano turėjimas. Daugiau kaip dvejus metus negeriu kavos, stengiuosi kaip galima riboti saldumynų ir kitų stimuliantų vartojimą, nes jie nualina antinksčius ir suteikia tik trumpalaikį energijos antplūdį. Galbūt kitam padės vakarinis 10 km prabėgimas ar nuoširdus pokalbis su draugu prie vyno taurės.

„StessOff“ – tai moksliniais tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Šios filosofijos atskaitos taškas yra Hans‘o Selye‘o (1907-1982), vieno žymiausių austrų-kanadiečių endokrinologo, dar žinomo kaip „Streso tėvo“, atradimai. Moksliniais tyrimais, trukusiais 24 metus, mokslininkas atskleidė streso fiziologijos esmę bei jo įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tiriamųjų buvo beveik 100 tūkst. – JAV, Kanados bei Italijos įmonių bei įstaigų darbuotojų. Tyrimo metu buvo nustatyti šie pokyčiai:


Po 4 mėnesių

Po 8 mėnesių

Kūno amžiaus „jaunėjimas“

3,5 metų

11,4 metų

Nedarbingumo sumažėjimas

42%

56%

Vizitų skaičiaus pas gydytojus sumažėjimas

28%

53%

Kraujo spaudimo sumažėjimas

51%

91%

Komforto jausmo padidėjimas

41%

62%

Neadekvačių reakcijų į stresą sumažėjimas

41%

49%

Atsistatymo po streso laiko sumažėjimas

28%

38%

Gebėjimo sąmoningai atsipalaiduoti padidėjimas

17%

37%

Pradingo nerimas/pasitaisė nuotaika

32%

68%

Imunoglobulino (IgG) A padidėjimas*

24%

31%

T ląstelių padidėjimas**

21%

28%


* IgG (dar kitaip žinomų, kaip antikūnų) gamyba – tai imuninė organizmo reakcija į infekcijas. ** T ląstelės (dar kitaip žinomos, kaip T limfocitai) lemia ląstelinį imunitetą t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbios imuniteto reguliacijai

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Atviras Baltarusijos disidentų laiškas Nausėdai: ragina neapsigauti dėl Lukašenkos ir nepadaryti didelės klaidos (44)

Baltarusijos disidentai viešu laišku kreipiasi į išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą su...

Kauno žudynių byla – vėl pareigūnų akiratyje: prašo atsižvelgti į „naują informaciją“ (173)

Beveik prieš 10 metų visą Lietuvą sukrėtusioje Kauno žudynių byloje dėl padėjimo nužudyti du...

Generalinis prokuroras susitiko su Nausėda: pagrindinis klausimas – politikų įtaka papildyta

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda sutarė dėl...

Lietuviai be elektros likusioje Pietų Amerikoje: gyvenimas sustojo, bijojome chaoso ligoninėse dešimtys milijonų liko be elektros

Pirmadienį pranešta, kad Argentinoje ir Urugvajuje dešimtys milijonų žmonių sekmadienį liko...

Gyventojų pamėgtuose paplūdimiuose užterštas vanduo: maudytis nerekomenduojama

Vanduo kai kuriose maudyklose ir rekreacinėse zonose neatitinka higienos normos, rodo BNS pateikti...

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse (18)

Darbo dienomis Vilniaus rajone esančiame Rudaminos kaime vienas po kito važiuoja mokykliniai...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl mažėjant alkoholio vartojimui vis daugiau nusikaltimų padaro neblaivūs asmenys vyksta apklausa (9)

Statistika skelbia, kad Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas, tačiau policija skelbia, kad...

Grybauskaitės turto deklaracijoje – ryškūs pokyčiai (89)

Antradienį Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino naujausias turto deklaracijas už 2018 metus....

Dėl tariamų santykių su Šedžiuviene į posėdį iškviestas Juodsnukis teisme susierzino: iš vėžių išmušė didelis dėmesys (33)

Kiek daugiau nei po mėnesio pertraukos verslininkas Andrius Šedžius bei dainininkė Monika...

Kirkilas įvardijo, kokį siūlymą reikalauja paremti derybose dėl koalicijos (58)

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad vienas iš...