Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys atskleidė šokiruojantį, tačiau teisingą faktą – stresą patiriame visi. Tiesa, dėl to galime kaltinti tris dalykus.
© Shutterstock nuotr.

V. Budrio teigimu, stresą sukelia įvykiai ir situacijos, kurios kelia mums stiprias emocijas, nerimą ir susirūpinimą arba įvairūs įvykiai, kurie turi bendrą požymį – žmogus juos suvokia kaip grėsmingus, sunkius savo jėgų išbandymus.

Kas yra stresas

Valmantas Budrys
Valmantas Budrys
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Nevisuomet stresas yra pavojingas. Jį galima skirstyti į tris grupes: eustresą – motyvuojančią jėgą, kuri padeda susikaupti ir įveikti sunkumus, stresą, kuris suprantamas kaip vidinės įtampos būsena, fizinė ir psichinė organizmo reakcija ir distresą. Pastarasis – pats pavojingiausias. Per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas laviruojantis ties išsekimo būsena priverčia žmogų prarasti kontrolę. Jis žalingas, vargina, menkina pasitikėjimą savimi. Paprastai toks jausmas jaučiamas, kai susikaupia daug stresą keliančių situacijų arba jos yra labai intensyvios“, - pasakojo V. Budrys.

Jis pabrėžė, kad pagrindiniai stresoriai, kurie ir sukelia stresą neretai yra santuokiniai faktoriai, tėvystė, tarpasmeniniai ryšiai, darbas, gyvenimo sąlygos, finansai, teisiniai faktoriai, asmens vystymasis, fizinės ligos ir sužeidimai bei šeimos faktoriai.

„Streso požymiai gali būti emociniai – nerimas, baimė, depresija, kognityviniai - nedėmesingumas, išsiblaškymas, patofiziologiniai – prakaitavimas, širdies permušimai ir elgesio – neproduktyvus darbas, polinkis į alkoholizmą, kofeiną, rūkymą, medikamentus, intensyvi gestikuliacija“, - pasakojo profesorius.

Nemėgstame kaimynų ir oro

Jo teigimu, stresą geriausiai įveikti gali padėti atsipalaidavimas. Šioje vietoje pavyzdį turėtume imti iš pietų šalių gyventojų.

„Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje su streso problema beveik nesusiduriama. Ten yra didžiuliai futbolo stadionai, į kuriuos kviečiami visi gyventojai. Tuo tarpu Vilniuje mes nesugebame pastatyti nei vieno stadiono“, - sporto svarbą pabrėžė profesorius.

Pasak jo, lietuvių savimonę pakeisti yra labai sunku, nes mūsų visuomenė turi nepalankų genofondą. Todėl sunku įsivaizduoti, kad mes kada nors elgsimės ir gyvensime panašiai kaip pietiečiai.

„Visų pirma, taip jau atsinešta, kad skiriamės ir skiriamės nuo pietinių šalių. Be to, mūsų valstybė nėra turtinga. Tai taip pat prisideda prie visuotinio negatyvizmo. Trečia, turime klimatine zoną, kuri nėra itin palanki gerai nuotaikai palaikyti. Be viso to, gauname reikalavimus, kurie nėra adekvatūs situacijai. Todėl su stresu Lietuvoje kovoti yra labai sunku ir išsigydyti nuo to pavyks ne iš karto“, - patikino V. Budrys.

Jis įžvelgė ir dar vieną lietuvių fenomeną – nesutariame su jokiomis kaimyninėmis šalimis.

„Mes visiškai nemėgstame kaimynų. Galime draugauti tik su tomis šalimis, kurios yra už tūkstančių kilometrų. Tokia yra mūsų šalies pozicija, kuri gąsdina“, - pabrėžė V. Budrys.

Stresą daugiau jaučia moterys

Aptardamas šiemet rengto tyrimo, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti streso problematiką Lietuvoje, jis pabrėžė, kad su stresu susiduria 9 iš 10 gyventojų.

„Dažniausiai žmonės skundžiasi suprastėjusia nuotaika, jos svyravimais, padidėjusiu nervingumu, irzlumu, nusilpusiu imunitetu, dažnais galvos skausmais ir miego sutrikimais“, - pasakojo profesorius.

Pasak tyrimo, stresą jaučia 6 proc. daugiau moterų nei vyrų. Joms tai dažniau pasireiškia galvos skausmais ir miego, vyrams – dėmesio koncentracijos sutrikimais. Vertinant statistiką pagal amžių, mažiausiai stresu skundžiasi vaikinai iki 19 metų amžiaus.

„Patiriamas stresas yra tautos, o ne laikmečio problema. Laikmetis tik išryškina tai, ką žmogus turi. Jei jis neturi polinkio stresui, šis negali sukelti jam didelių problemų“, - aptardamas tyrimo rezultatus pasakojo V. Budrys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (57)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (18)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (160)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (979)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Gatvės remonto darbai sustos neprasidėję - kalta žiema

Rekonstruojant Klaipėdos Tilžės gatvės atkarpą nuo geležinkelio pervažos iki žiedinės...

Kaip veiks vienintele likusi Valstybinių miškų urėdija (1)

Lietuvoje nebeliko 42 valstybinius miškus valdžiusių urėdijų – antradienį Registrų centras...

Ekspertas: po „Brexit“ britams reikėtų imtis naujo vaidmens Europoje (6)

Politikos komentatorius Edwardas Lucasas teigia, kad Didžioji Britanija pernelyg ilgai...

Gyvai / Eurolygos mūšis Kaune: „Žalgiris“ – Valensijos „Basket“ (23)

Dar emocijoms po pralaimėjimo Bamberge neatslūgus Kauno „Žalgirio“ (11-7) laukia naujas...

Plinta naujas sukčiavimo būdas – Lietuvoje jau yra nukentėjusiųjų (144)

Pažadais apie lengvai uždirbamus pinigus patikėję ir nepatikimose interneto svetainėse į...

Maskvos reakcija į Ukrainos sprendimą: tai pasiruošimas karui (114)

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujas Ukrainos priimtas įstatymas, pripažįstantis...