aA
Teigiamas streso poveikis skatina veiklumą, išradingumą, stimuliuoja imuninės sistemos funkcijas – tačiau ko per daug, tas nesveika. Stresas naudingas tik tada, kai jo gaunama mažomis porcijomis, konkrečiau – tik prieš didžiąsias varžybas. Žinomi skirtingų sričių sportininkai pasidalino apie tas akimirkas prieš varžybas, ką mano apie tą jaudulį ir ar jis jiems naudingas.
Sportininkai vs stresas
© DELFI koliažas

D. Šemberas: be emocijų sportas būtų miręs

Pasak sporto psichologės Rinaldos Germanienės, streso nauda yra ta, kad žmogui padeda neprarasti ryšio su realybe, padeda matyti ir stengtis suprasti tai, kas yra iš tikrųjų. Įtemptuose emociniuose išgyvenimuose žmonės išsiugdo priklausomybę emocijoms. Todėl daugeliui sportininkų profesionalų yra susiformavęs poreikis jausti sveiką įtampą – stresą prieš varžybas. Be vidinės įtampos dauguma sportininkų profesionalų nepasiektų aukštų rezultatų.

Vilniaus "Žalgirio" spaudos konferencija
Vilniaus "Žalgirio" spaudos konferencija
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tam pritaria ilgametę futbolininko patirtį turintis Deividas Šemberas. Jaudulį prieš didžiąsias varžybas jis apibūdina kaip būtinybę sportininkui. Dėl patiriamo streso D. Šemberas geriau susikaupia, susikoncentruoja ir nedaro tam tikrų klaidų. Įtampa yra dėl atsakomybės ne tik už komandą, save, partnerius, bet ir draugus, artimuosius, šeimą. Pasak D. Šembero, nesinori pralaimėti, nuvilti kitų ar pasirodyti, kad esi niekam tikęs. 

„Man jaudulys yra natūralus jausmas, kiek tu bežaistum, kiek besitreniruotum, tai vis tiek su metais niekur nedingsta. Man to jaudulio reikia, nes jis sukelia atitinkamas emocijas, ryžtą, o be emocijų sportas būtų miręs. Žinoma, didžiausias stresas būna iki pirmo švilpuko, iki rungtynių pradžios, vėliau tai tampa antraeilis dalykas“, – pasakojo futbolininkas. 

Vyras minėjo streso valdymo būdus: mėgstamos muzikos pasiklausymas, bendravimas ne sporto temomis su kitais arba, atvirkščiai, nebendravimas su kitais. Tai, pasak D. Šembero, gali šiek tiek sumažinti stresą, bet visiškai jo užgniaužti nereikėtų. 

„Visiškai atsipalaiduoti ir nesijaudinti nėra gerai, vadinasi, nesusikoncentruosi per varžybas, neužakcentuosi svarbiausių dalykų “, – teigė sportininkas. 

M. Kuzminskas: stengiuosi išlikti pozityvus

Nepriklausomai nuo to, kaip gerai sekėsi treniruotėse ir kaip sunkiai dirbai, vis tiek tai reikia įrodyti kitiems. Tai padaryti, pasak krepšininko Mindaugo Kuzminsko, tenka didžiųjų varžybų metu, per kurias gali nutikti visko. Sporto varžybas vyras vadina ganėtinai nenuspėjamu dalyku. Ir dieną prieš didžiąsias rungtynes jam sunkiai sekasi užmigti pietų miego, galvoti apie kitus dalykus. Tačiau jis ypač stengiasi valgyti maistą tuo pačiu metu kaip įprastai, kitaip tariant, laikytis dienos režimo. Tačiau tai pavyksta ne visada.

Mindaugas Kuzminskas
Mindaugas Kuzminskas
© AFP/Scanpix

„Stresas gali tiek atnešti naudos, tiek pakenkti. Natūralu, kad dėl nerimo būna sunku užmigti, nes galvoje kirba visokios mintys. Šiaip stengiuosi visada išlikti pozityvus. Esu matęs, kai komandos draugas, vykdamas į varžybų vietą, nerimavo, ar pasiėmė sportbačius ir per 15 minučių savąją kuprinę patikrino keturis kartus. Aš nesu iš tų, kurie turi kategoriškus nusistatymus, kad paskutinėmis minutėmis iki pradžios reikia bendrauti su kitais, nukreipti mintis arba būti vienam. Stengiuosi elgtis natūraliai ir, kad kiti nejaustų įtampos ar blogų emocijų iš manęs, stengiuosi išlikti pozityvus“,– atvirai pasakojo M. Kuzminskas. 

R. Germanienė užsiminė, kad stresas trukdo tinkamai nusiteikti varžyboms. O vidinis nusiteikimas – tai yra konkretaus žmogaus nuotaika, psichinė emocinė būsena, veikianti visą žmogaus laikyseną.

„Jei kalbėtume apie komandą, tai yra bendra emocinė būsena, kuri veikia visą komandos įvaizdį ir pasirodymą. Emocijos yra užkrečiamos. Nuotaikos perdavimas yra nepaprastai galingas ginklas. Nuotaikos, ar tai būtų prieš ar po treniruotės, varžybų, kuriomis sportininkai užsikrečia vienas nuo kitų dažnai yra lemiamos, tačiau nepastebimos produktyvaus darbo sudėtinės dalys. Jeigu sportininkas piktas, suirzęs, užsiknisęs, svarbu to neperduoti visiems aplinkiniams“, – kalbėjo sporto psichologė.

Toks emocijų demonstravimas išderina sportininką ir komandą, ypač jei tai daro lyderiai. Stiprus tas, kuris valdo charakterį, o ne tas, kurį valdo charakteris.

G. Titenis: stresas padeda susikaupti

Stresas yra naudingas, kai jį gali valdyti – tuo įsitikinęs vienas žymiausių šalies plaukikų Giedrius Titenis. Jo teigimu, stresą valdyti prieš didžiąsias varžybas nėra sunku, nes joms dažniausiai būni ypač gerai pasirengęs. Sportininkas yra iš tų, kurie tas kelias minutes iki varžybų pradžios būna ypač nekalbūs. Toks metodas paprasčiausiai padeda tinkamai atsiminti visas reikalingas treniruočių metu įsimintinas smulkmenas. Patiriamą jaudulį prieš didžiąsias varžybas vyras vadina sveiku jauduliu.

Giedrius Titenis
Giedrius Titenis
© Vida Press

Tačiau visiškai kitokia situacija yra tada, kai suvaldyti streso visgi nepavyksta. Per mažas treniruočių skaičius, ne iki galo išbaigta plaukimo technika – tai, pasak žymaus šalies plaukiko, gali sukelti tokį stresą, kuris gali pakišti koją varžybų metu. 

„Jeigu nesu užtikrintas savo forma ir gerai pasiruošęs, tada labai jaudinuosi ir sunkiai valdau tą jaudulį, kuris padaro savo. Kartą startavęs per greitai plaukiau, tad tinkamai finišuoti nebeužteko jėgų, tai lėmė atitinkamus rezultatus. Jeigu nesi tinkamai pasirengęs, dvejoji, kaip plaukti, išsidėstyti, tada gali sudegti “, – pasakojo G. Titenis. 

Sporto psichologės R. Germanienės teigimu, streso valdymo metodai iš esmės nesiskiria. Vienas ir pagrindinis visoms sporto šakoms yra juodas darbas iki varžybų ir juodžiausias per varžybas. Tam, kad pasiektum maksimalų meistriškumą varžybose, turi būti išpildytos keturios esminės atletinio meistriškumo sritys: fizinis, techninis, taktinis ir psichologinis pasirengimas. 

„Įtampą sportininkas gali jausti, jei yra neatidirbta viena iš šių meistriškumo sričių. Vidinė ramybė arba reikalinga įtampa, be kurios sportininkas taip pat negali pasiekti gerų rezultatų, yra nesuskaičiuojamų praktikavimo ir treniravimo, kartojimo valandų rezultatas, “ – pasakojo sporto psichologė. 

Benediktas Vanagas: tai laikas pabūti su savimi

Daugiau negu 20 metų profesionaliu automobilių sportu užsiimantis lenktynininkas Benediktas Vanagas yra iš tų, kurie paskutines minutes iki varžybų pradžios linkę pabūti vieni, neblaškyti dėmesio į aplinkinius. Tai, jo nuomone, yra laikas pabūti su savimi.

B. Vanagas
B. Vanagas
© G.Kropio nuotr.

„Iš tiesų yra du pagrindiniai streso tipai: tai stresas, kuris yra per didelis ir žudantis elementas ir tas stresas, kuris veda į priekį. Man nuoširdžiai gaila tų sportininkų, kurie keletą dienų ypač nervinasi, negali susikaupti dėl būsimų varžybų, toks stresas yra iš tiesų destruktyvus. Tokiu atveju reikia rasti metodiką, kuri padėtų su juo susitvarkyti. Jei stresą panaudoju tam, kad galėčiau prieš startą pasinerti į pasąmoninį meditacinį lygmenį, varžybų metu galiu tikėtis išties neblogų rezultatų “, – teigė lenktyninkas.

Sporto psichologės teigimu, sportininkų elgesiui prieš įtemptas svarbias varžybas įtaką daro žmonės, kurie žaidėjams yra svarbūs. Psichologinį palaikymą arba nepalaikymą sportininkai pirmiausia gauna iš tų, kuriuos jie myli labiausiai arba tų, kurie myli juos. Atliekant įvairias apklausas išaiškėjo, jog problema yra ta, jog surasti būtent tokius žmones, kurie sportininką tik išklausytų ir palaikytų, leistų jam tiesiog būti prieš pat svarbias varžybas, yra sunkiausia. Tai suprantama, nes aukščiausio lygio sporte yra stipriausios asmenybės dėl savo praktinio sporto šakos supratimo – intelekto (krepšinio, futbolo, golfo, bėgimo ir kt.), dėl pasitikėjimo ir tikėjimo savimi, valios, tikslo siekimo. Šiuo atžvilgiu jie pranoksta daugelį šalia savęs esančių. Ir jeigu šių sportininkų paklaustum, kur jie gauna tos stiprybės ir jėgos įveikti stresą – daugelis atsakytų – savyje.

Treneriai sąmoningai gali padidinti įtampą

R. Germanienės teigimu, už įtampos gali slėptis daug kitų jausmų, kuriuos sportininkui, treneriui reiktų atpažinti, jei norima su jais susitvarkyti. Tai gali būti nepasitikėjimo savimi, nepilnavertiškumo, per didelio reiklumo sau, neatsakingumo, lengvabūdiškumo jausmas, įvairios pykčio formos ir kt. Žmoguje gali vykti daug emocinių dalykų, panašių į įtampą, ir žmogus visus juos gali apibrėžti kaip įtampą. Neretai būtent „šioje jausmų košėje“ tos sveikos įtampos ir trūksta, nes be jos nebus sportinio pykčio. 

Kaip su stresu kovoja tie, kurie jo patiria daugiausiai
© DELFI (D.Lauručio nuotr.)

„Įtampa ir sportas yra neatsiejami dalykai ir sporte yra suprantami įvairiai. Pavyzdžiui, anglų treneris John‘as Patterson‘as pasakytų, kad „kai sportininkas pasijaučia nepakeičiamas ir visagalis, užtenka jį išgąsdinti“. Kažkuriais metais anglų tauta buvo šokiruota kai jų gražiausias ir talentingiausias futbolininkas David‘as Beckham‘as išėjo iš savo namų su mėlyne po kairia akimi, kurią po pralaimėjimo jam įstatė Alex‘sas Ferguson‘as, futbolo komandos Manchester United vadybininkas. Harvardo biznio mokyklos dėstytojas Scott‘as Snook‘as teigia, jog įtampa gali būti kliūtis prisiimant riziką, bet gali duoti būtiną emocinį spyrį, reikalingą priimti iššūkiui, “– įvairius pavyzdžius pateikė sporto psichologė. 

Pasak R. Germanienės, kai kurie treneriai sąmoningai padidina įtampos lygį savo sportininkams, kad šie pasiektų geresnių rezultatų. Viena iš trenerio užduočių prieš varžybas yra sukurti sveiką įtampą ir ja balansuoti, atsižvelgiant į visą komandą ir į kiekvieną komandos narį atskirai. Nuo to labai priklauso komandos sėkmė ir stabilumas. Treneriui reiktų būti ne diktatoriumi, bet autoritetu, kad sukelti įtampą. Bet koks trenerio vadovavimo stilius gali ir privalo būti autoritetingas. Dėl šios priežasties, sporto psichologės teigimu, vienas iš svarbiausių metodų su sportininkais, taip pat ir įveikiant stresą, parinkti tinkamus žodžius bendraujant. 

„Nieko nėra taip žmogų stipriai psichologiškai veikiančio, kaip žodis. Jis gali sportininkui suteikti jėgų arba atvirkščiai – atimti. Dėl šios priežasties svarbu, kad treneriai ypač prieš startą kalbėtų ne bet ką, „kas ant liežuvio galo“, bet būtų pasiruošę tam, žinodami labai aiškiai ir konkrečiai ką nori pasakyti ir kokią žinią nori perduoti sportininkui “, – teigė sporto psichologė.

Tinkamai parinkti žodžiai daro didelę įtaką sportininko ar komandos nusiteikimui, nuotaikai, bendrai emocinei laikysenai, tikslumui, aiškumui. Tikslumas ir aiškumas sportininkui suteikia pasitikėjimo, dėl to taip pat sumažėja įtampa.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darželinukų mamos pyksta: vaikai grįžta alkani, o kainos šoktelėjo be jokio įspėjimo (68)

Kone pusantro šimto eurų – tokią sumą marijampolietė mama pamatė atėjusi pasiimti įmokos...

Statistikos piniginėje nejaučia: labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems (24)

Oficiali statistika skelbia, kad lietuvių piniginės pilnėja – atlyginimai auga sparčiausiai per...

Tragiškai žuvusios manekenės agentas Italijoje šokiruotas: tiesą apie jos mirtį žino visi, bet bijo sakyti garsiai (7)

Vos už keletos mėnesių sueis metai po modelio Dovilės Didžiunaitytės žūties, tačiau...

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (235)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (683)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Orai: šaltis po truputį įsigalės (6)

Savaitė, prasidėjusi šalčiu, nelepins ir toliau. Artimiausiomis dienomis žadama daugiau...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (60)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (52)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

Nekaltas pirkinys oro uosto užkandinėje baigėsi tragedija (36)

Viena mergina mirė nuo stiprios alergijos sezamams, kai oro uosto kavinėje „Pret a Manger“,...

FIFA metų geriausiu futbolininku išrinktas ne Ronaldo – triumfavo Modričius lietuvių balsai rinkimuose (16)

Šių metų sensacija Kroatijos rinktinės ir Madrido „Real“ variklis 33 metų Luka Modričius...