aA
Pinigų asmeniniams poreikiams, svajonėms ar planams įgyvendinti pritrūkę gyventojai svarsto įvairias galimybes: pasiskolinti iš artimųjų, susiveržti diržus ir taupyti ar kreiptis dėl vartojimo paskolos į kredito bendrovę. Pasiskolinti iš kredito įstaigos svarstantys gyventojai turėtų tam bent minimaliai pasiruošti. Portalas DELFI aiškinasi, ką reikėtų žinoti prieš einant į banką ar kitą paskolas teikiančią įmonę imti vartojimo paskolos.

Sostinėje apklausti vilniečiai dažniausiai minėjo, kad prieš skolinantis pirmiausiai reikėtų pasidomėti, kokias palūkanas siūlo kredito įstaiga.

„Reikėtų pasidomėti kredito įstaigą, į kurią kreipsiesi, pasidomėti sąlygomis, vartojimo kredito teisiniu reguliavimu“, – kalbėjo gatvėje užkalbinti Dalia. Pašnekovė svarstė, kad, pavyzdžiui, kreipiantis į greitųjų kreditų bendrovę, o ne į banką, paskolos, tikriausiai reikės mokėti gerokai didesnes palūkanas.

Tiki, kad sąlygas diktuoja paskolos davėja

Visgi moteris kartu svarstė, kad dėl vartojimo paskolos sąlygų galima bandytis derėtis su kredito bendrove: „Bet kokiu atveju tai yra susitarimas tarp dviejų pusių ir derėtis visada reikia. O tai, koks rezultatas bus ir kiek juo žmogus bus patenkintas, nėra aišku. Tačiau savo interesus reikia būtinai stengtis atspindėti sutartyje“.

Pasiteiravus, kokius namų darbus reikėtų padaryti prieš einant į kredito įstaigą paskolos, sostinės gyventoja Janina taip pat pirmiausiai įvardijo vartojimo kredito sąlygas, kokios siūlomos palūkanos, terminas. Taip pat prieš skolindamasi ji įsivertintų savo gaunamas pajamas, išlaidas ir pasiskaičiuotų, ar paskola jai nebūtų per didelė našta. Į klausimą, kuo, jos manymu, skiriasi vartojimo paskola, suteikiama banko ar greitųjų kreditų bendrovės, Janina svarstė apie patikimumą.

„Manau, kad skiriasi patikimumu, nes greitųjų paskolų bendrovėse aukštesnės palūkanos, trumpesni terminai. Ir gal patikimumas, kad nebankrutuotų bendrovė, kad žmogus nuostolių neturėtų svarbu“, – atsakė ji.

Vilnietė atsargiai vertino galimybę su kredito bendrove derėtis dėl vartojimo paskolos sąlygų: „Sunku atsakyti, nes pati nesu ėmusi paskolos. Tiesiog kiek teko girdėti iš atsiliepimų, fizinis asmuo sunkiai gali derėtis dėl standartinių, banko paruoštų sąlygų. Visgi, manau, kad viskas priklauso ir nuo paties žmogaus, kiek jis iniciatyviai, imliai bando derėtis. Manau, kad galimybė yra, bet kelias sudėtingas“.

Kaip derėtis prašant paskolos: gudrybė, kurią svarbu žinoti

Gatvėje sutiktas Vygintas mąsto, kad prieš imant paskolą reikėtų pagalvoti apie savo perspektyvą, galimus pajamų pokyčius.

„Bet tai, ką žmogus planuoja, nereiškia, kad nutiks. Gali prasidėti krizė, o gal prarasi darbą. Tačiau iš kitos pusės gali žmogus ir geresnį darbą susirasti ir pajamos padidėti, o tada ir vartojimo paskola neapribotų gyvenimo sąlygų“, – svarstė jis.

Vygintas taip pat kaip Janina mano, kad dėl vartojimo paskolos sąlygų sunkiai pavyktų pasiderėti su kreditą teikiančia bendrove: „Nebent esate labai svarbus klientas ir skolinatės labai didelę sumą“. Sostinės gyventoja Vaida pasakojo, kad prieš skolindamasi pasidomėtų, kokios paskolos sąlygos ir kokios būtų pasekmės, jei grąžinti paskolos nepavyktų.

„Manau, žmonės nelabai skaito sutartis, galvoja, kad pasiskolins, grąžins, bet jei kas nutinka, nelabai ir žino, kas bus“, – kalbėjo ji. Paklausta, kaip, jos manymu, skiriasi vartojimo paskola, imama iš banko ar greitųjų kreditų bendrovės, vilnietė svarstė, kad gal iš banko skolintis sudėtingiau, bet saugiau.

Ko dažniausiai klausia klientai?

Specializuoto banko „Mano.bank“ Privačių klientų kreditavimo vadovė Giedrė Kandrotaitė pastebėjo, kad į banką vartojimo paskolos užsukę klientai dažniausiai domisi dėl išankstinio dengimo: ar gali grąžinti paskolą anksčiau, ar bus perskaičiuotos palūkanos, ar reikės mokėti už grąžinimą.

„Taip pat pasiteirauja apie mokesčius, ar taikomi mėnesiniai mokesčiai. Anksčiau tokių klausimų nesulaukdavome, tačiau dabar jau visi pasiteirauja, ar taikoma sutarties mokesčiai“, – pasakojo pašnekovė.

Specialistė taip pat patarė prieš imant vartojimo paskolą būtinai palyginti skirtingų kredito bendrovių pasiūlymus.

„Palyginus tipinius vartojimo kredito pasiūlymų pavyzdžius internetinėse svetainėse, matyti, jog bankų vartojimo kreditų BVKKMN (bendra paskolos kaina) būna apie 15–25 proc., kitų kredito įstaigų – apie 25–35 proc., o greitųjų kreditų gali siekti iki 99 proc. Todėl pasiūlymus palyginti būtina. Geriausiai būtų lyginti 2–3 bendrovių pasiūlymus. Taip pat būtų gerai palyginti skirtingo tipo bendrovių (pavyzdžiui, banko ir greitųjų kreditų bendrovės) pasiūlymus ir, aišku, pirmiausiai kredito kreiptis ten, kur palūkanos mažiausios“, – pasakojo ji.

Pasiteiravus, kokią informaciją apie save reikia pateikti kredito įstaigai, norint pasiimti paskolą, G. Kandrotaitė pirmiausiai įvardijo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pildant paraišką internetu dažnai užtenka skenuotos dokumento kopijos ir patvirtinimo mobiliuoju parašu ar per internetinę bankininkystę.

„Neturint galimybės patvirtinti tapatybės per internetinę bankininkystę ar mobiliuoju parašu, galima fotografuoti dokumentus ir pasidaryti asmenukę. Taip dokumentas priimamas ir patvirtinamas internetu, – toliau pasakojo specialistė. – Jei asmens pajamos gaunamos pagal darbo sutartį, reikia tik banko sąskaitos numerio, kur nukreipti pinigus. Jei užsiimama individualia veikla, gyventojas turi pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus. Jei norima refinansavimo – sutartis su kredito bendrovėmis, likučius“.

Kokio dydžio vartojimo paskolą galima gauti?

G. Kandrotaitė nuramino, kad kreipiantis vartojimo paskolos nebūtina labai tiksliai įvardyti, kokiam tikslui bus naudojama paskola. Vis dėlto nusistovėjo geroji praktika, kai imamas didesnis nei 5 tūkst. eur kreditas, kliento paprašoma patikslinti, kas bus daroma su paskola. To užklausiama vien tam, kad vartotojas pats žinotų, ką daro, ir skolintųsi atsakingai.

„Pagal įstatymus imant vartojimo kreditą nereikia pateikti dokumentų įrodančių būsimas išlaidas, nereikia už jas atsiskaityti“, – akcentavo ji.

Money
Money
© DELFI / Domantas Pipas

Gyventojai taip pat turėtų žinoti, kokio dydžio vartojimo paskolos jie gali tikėtis iš kredito bendrovių. Kaip aiškino, G. Kandrotaitė, tai priklauso nuo žmogaus pajamų ir įsipareigojimų santykio. Didžiausia mėnesinė kredito įmoka negali viršyti 40 proc. į rankas gaunamų mėnesinių pajamų.

„Pavyzdžiui, jei per mėnesį į rankas gaunate 1 tūkst. eur, bendra visų mokamų kreditų įmokų mėnesinė suma negali viršyti 400 eur“, – konkrečiu pavyzdžiu pasidalijo pašnekovė.



Be to, yra tam tikrų apribojimų su minimaliomis mėnesinėmis pajamomis į rankas paskolai gauti: jei žmogus turi vaikų, minimali reikalaujama pajamų suma didesnė. O dirbant pagal darbo sutartį reikia būti išdirbus bendrovėje ne mažiau 4 mėnesius, su individualia veikla – ne mažiau 6 mėnesius.

Pasiteiravus, ar gyventojai su kreditus teikiančiomis įstaigomis gali derėtis dėl kredito sutarties sąlygų, pašnekovė teigė, kad geriausias derybų metodas – kreiptis su gautu pasiūlymu iš kitos įstaigos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
1.3636

Top naujienos

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (41)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (22)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (51)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (1)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (16)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...

Oželytė: aš negirdžiu nė žodžio apie juodžiausią Lietuvos problemą (484)

„Mūsų Parlamentas atspindi mūsų veidą. Pasižiūrėję atidžiai į tokį veidą, daug kas...

Lietuvos kultūristas – absoliutus „Arnold Classic Europe“ čempionas

Penktadienį Ispanijoje prasidėjusiose kultūrizmo ir fitneso varžybose „Arnold Classic Europe“...

Palangiškės socialdemokratės išradimas: už bendravimą socialiniuose tinkluose – sąskaitos mokesčių mokėtojams (204)

Socialdemokratė Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Grigorian, savivaldos rinkimuose pretendavusi...

Keisčiausi dalykai, kuriuos turite išbandyti Lietuvoje (1)

Tiems, kas ieško naujų potyrių, siūlome keletą dalykų, kuriuos verta išbandyti keliaujant po...

Kraujo liga serganti Janina: iš pradžių jaučiau tik sunkų nuovargį (4)

Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš...