Per dvidešimt metų pasienio tarnyboje dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kriminalinės tarnybos viršininkas Donatas Škarnulis sako, kad turi galimybę palyginti, kaip kito kontrabandinių prekių paklausa. Vos atgavusioje nepriklausomybę Lietuvoje kontrabandininkai darbavosi net maisto pramonės srityje, o pastaruoju metu geriausiai uždirbama iš cigarečių prekybos.
Pragyvenimo šaltiniu kontrabandą pasirinkę nusikalstamo pasaulio atstovai dažnai turi ilgametę patirtį – toks nelegalus amatas perduodamas iš kartos į kartą. Iš žvalgybinių duomenų galima numatyti, kad jei jau kartą įkliuvo kontrabandos tiekėjas, tai didelė tikimybė, jog tokia pat veikla užsiima ir kas nors iš jo šeimos narių.
„Esame atsakingi už išorės sienos apsaugą ir kol kas matome tą pačią situaciją – ekonominė padėtis dar nėra iš esmės paveikta. Ar didės kontrabandos kiekiai, priklausys nuo bendros ekonominės padėties. Stebime, sekame situaciją. Jau daug kur teritorijos stebimos kameromis, pakeliame dronus ir žvalgome teritorijas. Turime visos apimties žvalgybinius įgaliojimus, stebime tuos žmones, kurie yra mums žinomi kontrabandininkai, jų tikrai ne vienas, ne du ir ne keli, o dešimtys žmonių tame versle. Įkliūva netgi šeimomis, tėvai į nusikaltimus įtraukia ir savo vaikus. Pamenu net ir šešiasdešimtmetį, kuris įkliuvo su kontrabanda. Jauniausieji būna nepilnamečiai, kurie dar tiesiogiai šiame procese nedalyvauja, bet stebi teritoriją“, – sako D. Škarnulis.
Anot pašnekovo, nepilnamečius suvilioja greiti ir lengvi pinigai, o jei paauglys yra kontrabandininkų šeimos narys, didelė tikimybė, kad jis jau ruošiamas perimti veiklą. Kad apsaugotų savo nusikalstamą verslą, kontrabandininkai nevengia rizikuoti ir savo, ir pasienio pareigūnų turtu bei sveikata. Kai kurie rizikuoja šalti upėse net ir žiemą, kad tik atgabentų krovinį, kai kurie veikia itin įžūliai ir net naudoja savadarbius „ežius“.
Kriminalinės tarnybos viršininkas sako, kad savadarbius „ežius“ nusikaltėliai išmėto ant kelių, jog pradurtų persekiojančių pareigūnų automobilių padangas ir šie negalėtų pasivyti bėglių. D. Škarnulis atvirauja, kad tai – itin bjaurus nusikaltėlių sprendimas, mat iš valstybės žmonės visuomet tikisi pagalbos, nedarbingumo išmokų ar reikalauja didesnių atlyginimų, o į nusikaltėlių pusę perėję žmonės daro žalą valstybei vengdami mokėti mokesčius, be to, gadina valstybės tarnybos automobilius.
Tie, kurie stengiasi veikti tyliai, pasitelkia kur kas subtilesnius būdus.
„Kartais ir su dronais skraidina kokį ketvirtį dėžės, tokie kiekiai sisteminio poveikio bendrame kontekste nedaro, tai yra maždaug 100 pakelių. Žmonės bando rasti išeičių, kad nereikėtų tempti upe“, – sako D. Škarnulis.
Nusikaltimų kelius analizuojantis pareigūnas teigia, kad kai tik vienas ar kitas kontrabandininkų sprendimas išaiškinamas, vis atsiranda naujų.
„Įdomesnis atvejis buvo, kai kontrabandininkai sumanė krovinį gabenti net per kelis ežerus, tai buvo šiaurės rytų Lietuvoje. Išties mūsų praktikoje tokie atvejai – ne dažni. Tik tiems kontrabandininkams nepavyko likti nepastebėtiems, krovinys buvo sulaikytas ties Puškų užkarda“, – sako pareigūnas.
Įkliuvę kontrabandininkai itin gerai buvo pasiruošę, tačiau nesitikėjo, kad jų pareigūnai jau laukia pasaloje: pastarieji pastebėjo iš Baltarusijos pusės Lietuvos teritorijos link gumine valtimi plaukiantį asmenį. Tuo pat metu sausuma į pakrantę atvažiavo automobilis „Ford Focus“ su priekaba. Joje buvo gabenta kita guminė valtis. Pareigūnams įtarimų sukėlė tai, kad atplaukęs asmuo tiesiog valtimis pasikeitė su prie ežero atvykusiu „Ford Focus“ vairuotoju ir vėl nusiyrė į Baltarusiją.
Sulaikius automobilį pareigūnams teko supjaustyti valtį, mat krovinys buvo labai gerai paslėptas nuo pašalinių akių.
Dar vienas būdas „gainioti“ pasienio pareigūnus – kontrabandininkų žvalgų organizuojami patikrinimai, kurios pasienio vietos stebimos kameromis. Tokių vietų jau yra labai daug.
„Dieną ir naktį matome per kameras, kas vyksta prie sienos, kameros identifikuoja judėjimo kryptis ir objektus, ar tai yra transportas, ar žmogus, ar gyvūnas. Turime mobilių daviklių, mobilių termovizorių, naktinių priemonių, bepiločių orlaivių. Stebime situaciją įvairiomis priemonėmis. Naudojame ir žvalgybinę informaciją, stebime planuojamus kontrabandininkų veiksmus. Kontrabandininkai žino, kad yra stebimi, todėl naudoja savo metodus. Jie taip pat stebi, kada greit galime reaguoti. Būna, kad stebi, iš kur atvažiuojam, permeta dėžę, kurioje – tik šienas ir šiaudai. Jie mato, kad sistema veikia, tada ieško kitų vietų, kur nėra įdiegtos stebėjimo sistemos. Mes turime ir mobilią stebėjimo įrangą, be to, pareigūnai patruliuoja, vertiname riziką, žiūrime, kokie dar keliai gali būti išnaudojami“, – pasakoja D. Škarnulis.
Pasitelkus stebėjimo įrangą situacija labai pasikeitė, ir kontrabandininkai priversti ieškoti naujų kelių. Rusijos Federacijos pasienyje anksčiau buvo sulaikoma kone didžioji dauguma kontrabandininkų, tačiau skirtingos šalių rinkos diktuoja savo sąlygas, tad tenka kur kas rimčiau stebėti pasienį su Baltarusija. Tai, anot pašnekovo, stipriai lemia cigarečių kaina ir noras kuo daugiau uždirbti.
