Remiantis 2019 m. duomenimis, čia gerokai iš kitų išsiskyrė didžiulį projektą įgyvendinanti Klaipėdos miesto savivaldybė, o šalyje labiausiai finansuotos dvi panašiai lėšų sulaukusios sporto šakos.
Lyderis – uostamiestis
|
Remiantis projekto „Sporto pinigai“ duomenimis, iš viso sportui remti 2019 m. atseikėta net 55,646 mln. eurų. Tokią informaciją pateikė 55-ios iš 60-ies šalies savivaldybių. Beveik ketvirtadalį bendros sumos – 12,94 mln. eurų – sportininkams skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė, kurios sporto biudžete ypač didelė finansų dalis buvo numatyta 3,78 mln. eurų įvertintai futbolo mokyklos ir baseino pastato konversijai.
Uostamiestyje sporto pinigai dosniai skirstyti ne tik radikaliam infrastruktūros pagerinimui, bet ir geresnėms miesto gyventojų galimybėms užsiimti mėgstama veikla: 1,6 mln. eurų gavo „Viesulo“ sporto centras, gausiai remtos būsimus irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo ir futbolo čempionus ugdančios įstaigos.
„Esame sporto uostas, kuriame prieplaukų užtenka visoms sporto šakoms. Geriausias to įrodymas – konkretūs darbai, lėšos, skirtos sportui, kaip vienai svarbiausių miesto gyvenimo sričių. Prieš keletą metų Klaipėda buvo pripažinta Europos sporto miestu, o tai yra didžiulis sporto stiprybės uostamiestyje įvertinimas. Po jo sekė gausybė tam skirtų iniciatyvų, didžioji jų dalis įgijo tęstinumą. Nemažai infrastruktūros, į kurią buvo investuota tada, vystoma ir toliau“, – kalba Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
V. Grubliauskas įsitikinęs, jog nuolatinė parama sporto bendruomenei ir infrastruktūros plėtojimui uostamiestyje yra nesibaigiantis procesas, kuriam reikia daug politinės valios, administracinių bei finansinių galimybių, kurių, miesto vadovo teigimu, nepritrūks ir ateityje.
Dukart mažesnę sumą nei klaipėdiečiai sportui pernai skyrė Šiaulių miesto savivaldybė – 6,388 mln. eurų. Čia taip pat neprisirišta prie vienos sporto šakos: gausiai remtos futbolo (622,6 tūkst. eurų) ir krepšinio akademijos (490,2 tūkst. eurų), už 610 tūkst. eurų atlikti svarbūs irklavimui skirti infrastruktūros darbai. Kiti didieji šalies miestai, remiantis projekto „Sporto pinigai“ duomenimis, gerokai atsiliko nuo lyderių – Panevėžio miesto savivaldybė sportui atseikėjo 3,636 mln. eurų, Kauno – 3,283 mln. eurų, o Vilniaus – 3,137 mln. eurų.
Pinigų sportui negailėjo ir mažesni miestai
Pagal sporto finansavimą nuo didžiųjų Lietuvos miestų nedaug atsiliko ir kai kuriuos jų aplenkė mažesnieji. Tiesa, čia didelę dalį finansavimo sudarė infrastruktūros projektai. Štai Elektrėnų savivaldybės, jos pateiktais duomenimis, sporto biudžetas 2019 m. sudarė 3,69 mln. eurų, iš kurių su Europos Sąjungos (ES) ir valstybės pagalba infrastruktūros projektams skirta net 2,23 mln. eurų.
Tauragės rajono savivaldybė net 1,21 mln. eurų iš 2,09 mln. eurų sporto biudžeto pernai numatė miesto baseino modernizavimui ir plėtrai, Prienuose už 0,83 mln. eurų vykdytos baseino statybos, už 0,69 mln. eurų – stadiono rekonstrukcija.
„Elektrėnų ir kitų savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad sportui skirti statiniai kyla ar yra rekonstruojami ne tik didžiuosiuose miestuose. Tiek mes, tiek kolegos iš kitų savivaldybių su valstybės ir ES pagalba kiek įmanoma stengiamės gerinti vietinių gyventojų kasdienybę, jų galimybes kiekvieną dieną užsiimti kokybiška fizine veikla.
Jau nekalbu apie sporto šakų gausybę, kurioms pernai buvo skiriamas finansavimas. Šios bendros tendencijos visoje šalyje išties džiugina“, – sporto padėtį įvertina Elektrėnų rajono savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.
Labiausiai remti – futbolas ir krepšinis
Projekto „Sporto pinigai“ duomenimis, pernai labiausiai šalyje finansuoti ne tik infrastruktūros projektai, bet ir dvi sporto šakos – futbolas ir antrąja Lietuvos religija vadinamas krepšinis. Bendrai joms savivaldybės 2019 m. skyrė apie 14 mln. eurų, tai – maždaug ketvirtadalis visų sporto pinigų.
Didelę dalį šių sumų sudarė parama vietos krepšinio ir futbolo klubams – štai Klaipėdos krepšinio vėliavnešiui KK „Neptūnas“ skirta 1,01 mln. eurų, Vilniaus „Rytui“ – 1,2 mln. eurų, KK „Šiauliai“ – 0,37 mln. eurų. Futbolo klubai sulaukė kiek mažesnių sumų – šalies vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“ iš savivaldybės gavo 0,85 mln. eurų, o A lygos čempionė Marijampolės „Sūduva“ – 0,18 mln. eurų.
„Kone kiekvienoje savivaldybėje krepšiniui ir futbolui skiriamas išskirtinis dėmesys, tačiau nepamirštamos ir kitos sporto šakos. Čia išsiskiria daugiau nei milijono biudžetą šalies mastu renkanti lengvoji atletika, plaukimas ir irklavimas. Tiesa, reikia atsižvelgti ir į tai, kad visos minėtos sporto šakos finansuojamos ir per vietinius sporto centrus, tad jų indelis į vietos gyvenimą gali būti dar didesnis.
Tokia tendencija pastebima jau daugybę metų, o galutinai išryškėjo nagrinėjant ne tik praėjusių, bet ir dar ankstesnių metų rezultatus“, – atskleistas tendencijas apibendrina iniciatyvos „Sporto pinigai“ partnerės, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Su išsamiais duomenimis, kaip paramą Lietuvos sportui skirstė savivaldybės, galite susipažinti čia.
