aA
Antrąja Lietuvos religija vadinamas krepšinis pagal sporto šakoms skirtą finansavimą užleido lyderio poziciją futbolui, paaiškėjo apibendrinus galutinius 2017–2019 metų projekto „Sporto pinigai“ duomenis. Kitų sporto šakų plėtrai stiprų impulsą suteikė šalies sportininkų pasiekimai.
Vilniaus "Žalgiris" tapo Lietuvos čempionu
Vilniaus "Žalgiris" tapo Lietuvos čempionu
© DELFI / Tomas Vinickas

Futbolui skirtos lėšos išaugo dukart

Savivaldybių ir sportą remiančių organizacijų pateiktais duomenimis, daugiausiai lėšų 2019 metais gavo su futbolu susijusios veiklos, projektai ir organizacijos – iš viso tam skirta beveik 8,75 mln. eurų. Kone visa ši suma – iš savivaldybių biudžetų. Sporto pinigus taip pat skirstantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) bei Sporto rėmimo fondas (SRF) futbolą 2019 metais bendrai finansavo 0,46 mln. eurų.

Didelė dalis paramos – 3,78 mln. eurų – skirta sporto bazės Klaipėdoje modernizavimui. Futbolui daugiau nei po pusę milijono atseikėjo ir Vilniaus, Šiaulių bei Panevėžio miestų savivaldybės – čia išsiskyrė 0,85 mln. eurų parama praėjusių metų sezone čempionų titulą susigrąžinusiam Vilniaus „Žalgiriui“, atitinkamai Šiaulių ir Panevėžio futbolo akademijoms bei futbolo klubui „Panevėžys“ skirti 0,71, 0,34 ir 0,2 mln. eurų.

Sportui lėšas skirstančių savivaldybių ir kitų sportą remiančių organizacijų indėlis į su futbolu susijusius projektus anksčiau buvo kur kas kuklesnis – bendra šiai sporto šakai skirta parama 2017 metais siekė 3,9 mln. eurų, 2018 metais – 4,27 mln. eurų. Kaip ir 2019 metais, daugiausiai buvo remti sporto klubai. KKSD, LTOK ir prieš atsirandant SRF veikusio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) bendras indėlis tuomet siekė kiek daugiau nei 0,2 mln. eurų kasmet.

Nemenka savivaldybių parama – ir krepšinio klubams

Nors ir vadinamas antrąja šalies religija, krepšinis 2019 metais sulaukė maždaug puse milijono eurų mažesnio finansavimo nei futbolas. Kad Lietuva pelnytai galėtų vadintis krepšinio šalimi, prie šios sporto šakos plėtros nemažai prisidėta LTOK, KKSD ir SRF lėšomis – jos bendrai sudarė 1,78 mln. eurų.

Arnas Butkevičius
Arnas Butkevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij


Daugiausiai lėšų krepšiniui skyrė šalies savivaldybės. 2019 metų „Sporto pinigų“ duomenimis, šios sporto šakos plėtrai skirta 6,426 mln. eurų. Nemaža dalis minėtos sumos atiteko didžiuosiuose šalies miestuose veikiantiems krepšinio klubams: Vilniuje – „Rytui“ (1,2 mln. eurų) ir „Sostinės moterų krepšinio klubui“ (0,2 mln. eurų); Klaipėdoje – „Neptūnui“ (1,01 mln. eurų); Šiauliuose – „Šiauliams“ (0,373 mln. eurų); Panevėžyje – „Lietkabeliui“ (0,31 mln. eurų).

2017–2018 metais krepšinis buvo daugiausiai finansuota sporto šaka Lietuvoje. Iš šalies savivaldybių, LTOK, KKSD ir KKSRF biudžetų 2017 metais su krepšiniu susijusiems projektams buvo skirta 6,2 mln. eurų, 2018 metais – 7,88 mln. eurų.

Prie infrastruktūros gerėjimo prisidėjo medaliai

Kitų į penketuką patekusių sporto šakų išaugusį finansavimą galėjo lemti ne tik jų populiarumas, bet ir Lietuvos sportininkų iškovotos pergalės. Štai trečią vietą daugiausiai remtų sporto šakų penketuke užėmė plaukimas, kurio atstovai puikiai pasirodė tarptautinėse varžybose.

Aukso medaliu įvertintas Rūtos Meilutytės pasirodymas 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse motyvavo daugybę žmonių šokti į plaukimo baseinus, o valdininkus – juos statyti. Pagreitį infrastruktūros gerinimui ir projektų finansavimui įvairiuose šalies miestuose suteikė ir sėkmingi Simono Bilio, Giedriaus Titenio ir Dano Rapšio startai pasaulio bei Europos čempionatuose.

Iš viso 2019 metais su plaukimu susijusioms veikloms ir projektams bendrai skirta 5,38 mln. eurų, iš kurių savivaldybių finansavimas – 3,97 mln. eurų. Atitinkamai 1,2 mln. ir 0,825 mln. eurų skirta, kad nauji baseinai iškiltų Tauragėje ir Prienuose. Su plaukimu susiję projektai buvo dosniai finansuoti ir anksčiau: 2017 metais ši sporto šaka sulaukė 4,6 mln. eurų finansavimo; 2018 metais – 5,6 mln. eurų.

Prie didėjančio dėmesio ir tuo pačiu finansavimo baidarių ir kanojų irklavimo sportui – ši sporto šaka atsidūrė ketvirtoje 2019 metais daugiausiai finansuotų sporto šakų vietoje – prisidėjo medaliais pažymėti Artūro Sejos, Henriko Žustauto ir Jevgenijaus Šuklino startai, bronzinis Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko pasirodymas 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Baidarių ir kanojų irklavimą į daugiausiai 2019 metais finansuotų sporto šakų penketuką pakėlė didžiulis sporto infrastruktūros projektas Klaipėdoje. Uostamiestyje pradėtiems irklavimo bazės modernizavimo darbams skirta 1,2 mln. eurų, o šią sporto šaką šalies savivaldybės, LTOK, KKSD ir SRF bendrai finansavo 3,19 mln. eurų. 2017 ir 2018 metais su šia sporto šaka susiję projektai sulaukė atitinkamai 1,1 ir 1,6 mln. eurų bendros savivaldybių, LTOK, KKSD ir KKSRF paramos.

Kasmet – daugiau nei tūkstantis finansuotų projektų

Didžiausio finansavimo 2019 metais sulaukusių sporto šakų penketuką užbaigia lengvoji atletika, kurioje pastaruosius kelerius metus ryškiai spindi Airinės Palšytės, Andriaus Gudžiaus, Livetos Jasiūnaitės ir kitų lengvaatlečių žvaigždės. Šiai sporto šakai tuomet iš viso skirta 2,69 mln. eurų, kiek daugiau nei pusė šios sumos – iš šalies savivaldybių biudžetų. 2017 ir 2018 metais – su lengvąja atletika susiję projektai sulaukė atitinkamai 1,39 ir 1,28 mln. eurų paramos.

Didžiausio finansavimo 2019 metais sulaukusioms penkioms sporto šakoms skirta maždaug trečdalis LTOK, KKSD, SRF ir šalies savivaldybių bendrai skirtų lėšų. Likusi dalis paskirstyta daugiau nei tūkstančiui su kitomis sporto šakomis susijusiems projektams ir veikloms vykdyti. Panašios tendencijos buvo stebimos ir anksčiau.

„Jau ne vienerius metus vykdomas projektas „Sporto pinigai“ leidžia susidaryti bendrą vaizdą, kaip kasmet finansuojamos su sportu susijusios veiklos, projektai ir organizacijos. Vienoje vietoje apibendrinta informacija padeda ne tik susiorientuoti sudėtingoje sporto finansavimo sistemoje, bet ir didina skaidrumą ir institucijų atvirumą. Toks viešumas ilgainiui prisideda ir prie stiprios sporto bendruomenės kūrimo“, – įsitikinęs Delfi direktorius Vytautas Benokraitis.

Apie tai, kaip buvo skirstyta parama Lietuvos sportui, plačiau galima susipažinti čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Diskusiją esminiais Europos klausimais įžiebusiai Lietuvai – aštri kritika: tai turi baigtis (69)

Lietuvoje politikai viliasi, kad Lukašenkos režimo suorganizuota migrantų krizė pastūmės visą...

Brangęs šildymas – ne vien gyventojų galvos skausmas: viešbučiai sako tokių sumų dar nematę (23)

„Katastrofiška“, – taip dabartinę padėtį viešbučių sektoriuje apibūdina Lietuvos...

Įsisiautėjęs vėjas vėl gąsdins smarkiais gūsiais: daug kur pustys, vietomis kils pūga (6)

Ketvirtadienį kartu su giliu ciklono slėniu per šalį keliaus šaltasis atmosferos frontas. Vyraus...

Bidenas įspėja: Putinas veršis į Ukrainą jo komentaras sulaukė griežtos kritikos: Putinui uždegta žalia šviesa (93)

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė manantis, kad Rusija veršis į Ukrainą, bet...

D+Ieva Jazavitienė

Norite išėję į pensiją gyventi komfortabiliai? Kokią sumą turite sukaupti ir kaip tą padaryti (1)

Kiekvienų metų pradžioje „Sodra“ įtraukia į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius....

Linas Adomaitis su žmona Irma pakrikštijo sūnų: papasakojo apie šventę bei atskleidė, kodėl antrosios atžalos vardas ypatingas

Praėjusių metų gegužę gimęs dainininko Lino Adomaičio ir jo žmonos Irmos antragimis Jokūbas...

Be intrigos: Berankis neprilygo 6-ai planetos raketei (1)

Ričardo Berankio pasirodymas „ Australian Open “ baigtas antrame rate: lietuvis (ATP 93) 4:6,...

Jamesas davė pamokų Saboniui, tačiau galiausiai šypsojosi trigubą dublį fiksavęs lietuvis

NBA čempionate Indianos „Pacers“ (16/29) svečiavosi Los Andžele bei metė iššūkį...

D+Šarūnas Meškys

Marso paviršių tyrinėjantis marsaeigis uolienose aptiko neįprastus cheminių elementų kiekius: Žemėje tai būtų gyvybės įrodymas

Anglis – vienas iš pagrindinių gyvybę sudarančių elementų Žemėje, tad jo atradimas kitose...

„Bitcoin“ dominavimas kriptovaliutų mokėjimuose mažėja: populiarėja kitos rūšys

Pasak „BitPay Inc.“, vieno didžiausių kriptovaliutų mokėjimų procesorių pasaulyje,...