Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučinskas dar prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes interviu DELFI teigė, kad dėl Lietuvos sporto sistemos ypatumų federacija iš esmės nedalyvavo 7-ąją vietą užėmusios Rūtos Meilutytės treniruočių ir pasirengimo žaidynėms procese. LPF vadovas iki smulkmenų atskleidė visą organizacijos biudžetą ir papasakojo apie mūsų šalies sporto finansavimo problemas.
Rūta Meilutytė
© Reuters/Scanpix

Sportininkų bendruomenių užkulisiuose dažnai vyksta dviprasmiškos kalbos apie federacijoms skiriamų pinigų panaudojimą. Žmonėms iš šalies, o dažnai ir sportininkams bei treneriams, yra neaiškios federacijų funkcijos, manoma, kad gauti pinigai „sporto šakos plėtrai“ yra leidžiami laisvai vadovų nuožiūra.

Tačiau situacija yra kitokia – kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) lėšos skiriamos iš anksto suplanuotiems konkretiems projektams ir galimybių pinigus panaudoti kitur tiesiog nėra.

Sąskaitoje turės savus 150 tūkst. eurų

Plaukikų bendruomenėje jau senokai panašių kalbų nėra, nes federacijos vadovai pristato itin išsamias ataskaitas, o kiekvienų metų pradžioje nepriklausomas auditorius pateikia išvadas apie pasibaigusių metų finansines operacijas. Tai yra viena LPF prezidento Tomo Kučinsko ir generalinio sekretoriaus Emilio Vaitkaičio iniciatyvų.

„Manau, kad federacijos prezidentas yra atsakingas už minkštąją dalį federacijos valdyme – žmones, vertybes, etiką, skaidrumą. Pasakėme, kad neturime ko slėpti, visiems turi būti absoliučiai aišku, kaip skirstomi pinigai. Turi būti aiški logika ir kriterijai, kaip mes pinigus investuojame į sporto šaką ar konkrečius sportininkus ir trenerius. Todėl ir rengiame tokias ataskaitas, – savo veiklos principus pristatė T. Kučinskas. – LPF vykdomojo komiteto nariai ataskaitas gauna kiekvieną ketvirtį, o visiems LPF nariams jos pristatomos kartą per metus federacijos konferencijoje. Detalią ataskaitą skelbiame ir savo tinklalapyje, ją gali pasižiūrėti bet kas.“

Pamatę, kur buvo panaudoti pinigai, plaukikai priekaištų federacijai dėl finansų tvarkymo taip pat nepradėjo reikšti. Federacijos finansų tvarkymas netgi tapo bendruomenės pamiršta tema.

„Vykdomajame komitete sutariame dėl projektų, juos pasitvirtiname, todėl viską paviešinus ir priekaištų nekyla. Plaukikų bendruomenėje yra bendras susitarimas, ką ir kaip mes turime daryti, – dėstė LPF prezidentas. – Man pasisekė su bendruomene. Joje nebuvo jokių povandeninių srovių, LPF finansai visada buvo tvarkingi. Gal tik jie nebuvo tokie aiškūs, nebuvo tiek kriterijų ir lėšų skirstymo principų, kurie dabar yra atsiradę. Nebuvo jokio blogo kvapelio, todėl žmonės sutiko ir su sekančiu žingsniu, kurį atlikome – sistemos išskaidrinimu ir išviešinimu.“

Visą informaciją LPF pateikė ir projektui „Sporto pinigai“. LPF duomenimis, 2015 metais iš KKSD plaukikai gavo 244 845 eurus, iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) – 165 591 eurą, iš rėmėjų - 69 875 eurus, surinko 62 785 eurus įvairių mokesčių (narystė, varžybų, seminarų dalyviai, tarptautinių federacijų subsidijos ir pan.), dar 172 399 eurai pritraukti per programą „Moku plaukti“.

Anksčiau pinigai keliaudavo per federaciją, o dabar vienašališkai yra nuspręsta, kad jie iš LTOK keliauja tiesiai į Plimutą, kur ir treniruojasi Rūta. Manau, turėtų būti visų institucijų, kurios dalyvauja sporto šakos vystyme, bendras sutarimas.
Tomas Kučinskas

Tad bendras 2015 metų LPF biudžetas buvo 715 495 eurai.

LPF pernai iš viso išleido 647 210 eurų. Pačios federacijos organizacinės išlaidos buvo 57 733 eurai, iš kurių 46 354 – darbuotojų atlyginimai ir su tuo susiję mokesčiai.

LPF visu etatu šiuo metu dirba tik 2 žmonės – generalinis sekretorius ir projektų vadovė. Puse etato dirba buhalterė, nedidelės lėšos mokamos dar dviems žmonėms, kurie padeda rengiant varžybas ir įgyvendinant mokymo plaukti projektus. Federacijos administravimui tenka 8% viso metinio biudžeto.

LPF išlaidų liūto dalis teko plaukimo programai – dalyvavimui varžybose ir jų rengimui, sportininkų treniruočių stovykloms. Šiai veiklai 2015-aisiais skirta 267 925 eurai.

Pavyzdžiui, dalyvavimas Europos plaukimo 25 metrų baseine čempionate kainavo 14 436,58 eurus. 9 564 eurus atsiėjo pragyvenimas, 4257 eurus – lėktuvo bilietai, 132 eurus - papildomas bagažas, 170,88 eurų – draudimas, 189 eurus – VIP bilietai į varžybas rėmėjams ir 29,94 eurai – LPF generalinio sekretoriaus kuro išlaidos.

O štai Lietuvos plaukimo čempionato surengimas Anykščių baseine kainavo 6314,64 eurus. 2610 eurų skirta baseino nuomai, 1200 – teisėjams, 825,83 – medaliams, 560 – piniginiams prizams ir pan.

LPF lėšos 2015-asiais buvo panaudotos 59 renginiams. Kai kurie jų, pavyzdžiui 2015 metų sausio 9 dieną vykusi Lietuvos plaukimo 90-mečio šventė Kėdainiuose, kainavusi 8837,37 eurus (3 874 eurai – iš 2014-ųjų biudžeto), buvo pilnai apmokėti iš rėmėjų lėšų.

Dar dvi solidžios sumos LPF išlaidų sąmatoje yra skirtos programos „Moku plaukti“ įgyvendinimui (panaudoti visi gauti 172 399 eurai) ir pasirengimui Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms (iš LTOK gauti 103 327 eurai).

„Mokymo plaukti programos pinigai neturėtų būti traktuojami kaip „sporto pinigai“, nes jie skirti rimtoms socialinėms problemoms spręsti, o ne meistriškumui kelti“, – taip šią išlaidų eilutę pakomentavo T. Kučinskas.

Sudėjus visas 2015-ųjų pajamas ir išlaidas matyti, kad iš metų veiklos LPF sąskaitoje liko 68 284 eurai.

„Mes niekada nebuvome deficitiniai, o mūsų metų planai su tikrove visada prasilenkia labai mažai. Tad didelių sunkumų vykdydami užsibrėžtus darbus neturime, esame netgi „pliusinė“ organizacija, – aiškino T. Kučinskas, pats iš LPF negaunantis jokių pajamų ir visur keliaujantis už savo lėšas. – Šių metų pabaigoje LPF sąskaitoje planuojame būti sukaupę jau 150 tūkst. eurų. Esame ne pelno siekianti organizacija, tad tuos pinigus ruošiame investicijai, jei nesutartume su valstybe, LTOK dėl plaukimo olimpinio centro steigimo. Gali būti, kad teks būti tais, kurie jį pradės kurti savo jėgomis. Į centrą surinksime gabiausius, talentingiausius sportininkus, bus savotiškas sporto internatas.“

Susipažinti su išsamia 2015 metų LPF finansine ataskaita galite čia: Lietuvos plaukimo federacijos biudzetas

Nežino, kiek lėšų iš viso skiriama R. Meilutytei

Tomas Kučinskas
Tomas Kučinskas
© LPF nuotr.

Iš verslo pasaulio į sportą atėjęs buvęs plaukikas T. Kučinskas pripažįsta, kad per keletą metų taip ir nesugebėjo iki galo suprasti Lietuvos sporto finansavimo sistemos. Dar įdomiau, kad iki galo nėra aišku, už ką gi atsakingos Lietuvoje sporto šakų federacijos ir kitos sporto organizacijos.

„Taip, aš iki šiol nesuprantu, kas už ką atsakingas, – teigė pašnekovas. – Jei paskaitai dokumentus, kurie yra viešai prieinami, tai panašu, kad federacijos nesupranta, kokią rolę jos turi atlikti. Aukštojo meistriškumo sportininkų ugdymu lyg ir turėtų užsiimti LTOK ir Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC; šios organizacijos nuostatai yra čia). Federacija, esanti lyg ir nuošalyje, daugiau turėtų rūpintis nacionalinių čempionatų rengimu, įvairių taisyklių reglamentavimu, licencijavimu bei dalyvavimu pasaulio ir Europos įvairių amžiaus grupių čempionatuose. Tačiau sprendžiant pagal tai, kas ir kaip vyksta, ką ir kiek mes darome, didžioji dalis darbo, susijusio su aukštu meistriškumu, vis dėlto yra atliekama federacijų.“

Pavyzdžiui, LPF visiškai finansavo Andriaus Šidlausko pasirengimą Europos žaidynėms, kuriose šis sportininkas tapo čempionu. LPF taip pat ilgai vienintelė skyrė lėšų Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms besiruošusiam Simonui Biliui (nuo 2016 m. balandžio sportininkas dar gavo nedidelę KKSD stipendiją). Pastarasis sportininkas net dukart įvykdė olimpinį A lygio normatyvą, tačiau finansavimo iš LTOK ir LOSC negavo. Geresnio gyvenimo S. Bilis gali tikėtis tik nuo 2017-ųjų sausio, kadangi gerai pasirodė Rio de Žaneire.

„LTOK ir LOSC finansuoja sportininkus, pagal įvairiose varžybose pasiektas vietas patekusius į finansuojamųjų sąrašus. Esame susidūrę su tokiomis situacijomis, kai vieno sportininko pasiektas rezultatas yra geresnis, bet kito užimta vieta atitinkamo rango varžybose yra aukštesnė, todėl pinigai yra skiriami pastarajam. Dėl tokių situacijų atsiranda vidiniai nesutarimai tarp sportininkų, trenerių ir visos bendruomenės“, – aiškino plaukikų vadovas.

Nepadeda sporto sistemos aiškumui ir tai, kad LTOK bei LOSC lėšas geriausiems sportininkams ir treneriams skiria tiesiogiai, apeidama federacijas. Tad LPF šiuo metu nežino kiek pinigų iš Lietuvos už savo darbą ir puikius rezultatus iš viso gauna elitiniai sportininkai.

Federacija žino, tik kokią sumą vieno ar kito asmens reikmėms skyrė iš savo biudžeto. Atitinkamai, sporto šakų federacijos neturi ir pakankamai sportininkų bei trenerių kontrolės galimybių.

„Mes programas tvirtiname federacijos viduje, tačiau LOSC yra kita sistema, jie neklausia, ar pateiktą planą patvirtino federacija, ar ne. Todėl jei būtų nuomonių skirtumas tarp federacijos vykdomojo komiteto ir trenerių, pastarieji vis tiek galėtų nueiti į LOSC ir susitarti. Taip federacija lieka be įtakos. Tai yra ne tokios situacijos pavyzdys, tačiau galiu pasakyti, kad LPF iš esmės nedalyvavo Rūtos Meilutytės treniruočių ir pasirengimo olimpinėms žaidynėms procese. Anksčiau pinigai keliaudavo per federaciją, o dabar vienašališkai yra nuspręsta, kad jie iš LTOK keliauja tiesiai į Plimutą, kur ir treniruojasi Rūta. Manau, turėtų būti visų institucijų, kurios dalyvauja sporto šakos vystyme, sutarimas ir bendras vieno plano įgyvendinimas“, – svarstė LPF prezidentas.

Klausia manęs danas, kiek turiu pinigų plaukimo reikalams. Sakau, kad kelis šimtus tūkstančių eurų, iš jų apie 100 tūkst. – privačios lėšos. O jis man sako, kad turi 5 milijonus.
Tomas Kučinskas

Keliagubas finansavimas sukuria situaciją, kai treneriai pajamas gali gauti ir iš LOSC, ir iš federacijų, ir iš savivaldybių. Net gali būti, kad keletas institucijų moka pinigus už tą patį darbą viena apie kitos investicijas nieko nežinodamos.

„Manau, galėtume susirinkti informaciją, jei keltume sau klausimą, kiek iš viso lėšų turi R. Meilutytė pasirengimo procesui, koks yra jos asmeninis finansavimas, – svarstė T. Kučinskas. – Dabar daug kas keliauja ne per federaciją, be federacijos pritarimo, tad galime tik numanyti. Taip pat niekada nekėliau sau užduoties išsiaiškinti kiek uždirba, pavyzdžiui, vyr. treneris Žilvinas Ovsiukas ar kiti Lietuvos plaukimo treneriai. Taip susiklostė, kad geriausi treneriai susirenka pajamas iš keleto šaltinių.

Neturėtų būti taip, kad tokie pasaulinio lygio specialistai turi vargti ir rinktis pinigus iš įvairių vietų. Labai norėtume, kad federacija galėtų sau leisti samdyti rinktinės vyriausiąjį trenerį ir mokėti jam kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą. Geras specialistas užsienietis kainuotų apie 100 tūkst. eurų, tad norėtųsi, kad lietuvis uždirbtų, tarkime, bent pusę tiek ir jam galva dėl nieko daugiau neskaudėtų, galėtų visą dėmesį skirti rinktinei.

Tuomet jis būtų atsakingas prieš federaciją, mes galėtume daryti daugiau įtakos nei šiandien galime. Deja, yra kitaip, federacija tokių lėšų neturi, o Ž. Ovsiukas gali pasitraukti, nes laimėjo konkursą eiti Anykščių sporto centro vadovo pareigas (po nesėkmingo plaukikų pasirodymo Rio de Žaneire Ž. Ovsiukas taip ir padarė, – DELFI). Tokios kompetencijos treneris neturėtų išeiti iš plaukimo.“

Žilvinas Ovsiukas
Žilvinas Ovsiukas
© V.Dranginio nuotr.

Galima prisiminti, kad LPF 2015-aisiais savo sąskaitą papildė beveik 70 tūkst. eurų, kuriuos planuoja skirti ne treneriui samdyti, o plaukimo centrui steigti. T. Kučinskas šioje vietoje pirštu duria į jau minėtas finansavimo taisykles, lemiančias, kad federacijos beveik neturi laisvės spręsti, kokiems tikslams gali skirti valstybės skiriamas lėšas.

„Trenerį galėtume samdyti tik iš savų, surinktų iš rėmėjų, lėšų. Bet kai matai, kiek dar turime įvairiausių projektų, planų ir užduočių, kurios gali būti finanansuojamos tik iš privačių lėšų, pradedi dėlioti prioritetus. Kol kas iš savų lėšų samdyti trenerį mums yra misija neįmanoma“, – tvirtino T. Kučinskas.

Anekdotinės situacijos

Lietuvos sporto sistemos finansavimo išskaidymas sukuria ir anekdotines situacijas, kurios kyla bendraujant su kitų šalių sporto vadovais.

Aš nežinau, kaip koks nors žmogus gali objektyviai nuspręsti kas yra svarbiau – skirti pinigų dviratininkų ratams pirkti ar kokiam nors plaukikų inventoriui įsigyti? Kaip tai palyginti?
Tomas Kučinskas

„Klausia manęs danas, kiek turiu pinigų plaukimo reikalams. Sakau, kad kelis šimtus tūkstančių eurų, iš jų apie 100 tūkst. – privačios lėšos. O jis man sako, kad turi 5 milijonus“, – pasakojo Lietuvos plaukikų vadovas.

Pasirodo, Danijos plaukimo federacijos prezidentas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo beveik visą savo sporto šakos finansavimą iki pat klubų sistemos. 5 mln. eurų yra bendra suma, kuri ateina į plaukimą iš valstybinių ar savivaldos institucijų.

„Ten federacija mato visą paveikslą ir gali daryti įtaką sporto šakos vystymui. O mes kalbame gal apie 40 proc. plaukimo finansavimo, kuris praeina pro mus. Tik tiek mes matome. Todėl kai pasakome tai vakariečiams, jie iš mūsų juokiasi“, – pasakojo T. Kučinskas.

Todėl LPF vadovas Lietuvoje labiausiai pasigenda visų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo.

Visur reikia kriterijų

Paprašytas pateikti konstruktyvius pasiūlymus Lietuvos sporto finansavimo sistemos tobulinimui, verslininkas pirmiausia paminėjo būtinybę visur įvesti aiškius kriterijus.

„Esminis dalykas – finansavimo principai. Domėjausi užsienio praktika, pažangiausiose šalyse yra labai aiškūs kriterijai, todėl žmogaus nuomonės, įvairių myliu-nemyliu ten tiesiog nelieka. Turi būti aiškūs kriterijai (rezultatai, masiškumas ir pan.), jais paremtos formulės ir neliks dėl ko ginčytis. Galima kalbėtis dėl pačių formulių, tačiau kai jos patvirtinamos visam olimpiniam ciklui, diskusijoms tiesiog nelieka erdvės. Šiuo metu mums nesuprantama, kuo remiantis plaukimui kai kurios institucijos skiria tokią, o ne kitokią, sumą. Galime sužinoti, kokia iš viso suma išleista sporto šakai, tačiau gauti paaiškinimą, kodėl būtent tiek, kodėl skirtas būtent toks procentas lyginant su kitomis šakomis – ne“, – savo nuomonę dėstė T. Kučinskas.

Pasak LPF prezidento, arčiausiai to, ko jam norėtųsi, dabar yra KKSD taikomi lėšų skirstymo principai Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) didelio meistriškumo plėtotės kryptyje. Tai yra lėšos, kurios iš karto išimamos iš bendro fondo katilo ir per KKSD išskirstomos federacijoms.

„Ten vis dėlto yra šiokie tokie kriterijai. Gal jie nėra viešinami taip, kaip norėtųsi, bet yra formulė, taškai, viskas susumuojama, sudauginama ir gaunamas rezultatas. Ir visiems viskas aišku. Gal principai dar ir nėra aukščiausio lygio, bet tai artimiausia tam, kaip turėtų būti. Visgi pati meistriškumo taškų skaičiavimo sistema ir gauti rezultatai yra tik patariamieji“, – tvirtino pašnekovas.

Lietuvos plaukimo federacijos meistriškumo taškai už 2014 metus (pagal juos skirtas finansavimas 2015 m.) ir meistriškumo taškų skaičiavimo sistema bei formulės.

Daug kritiškesnės nuomonės T. Kučinskas yra apie KKSRF skirstomas lėšas kitoms sritims (sportui visiems, sporto bazių priežiūrai ir statybai, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui) pagal parengtus projektus. Būtent čia plaukikų vadovui itin norėtųsi eliminuoti žmogiškąjį subjektyvumą.

„Aš nežinau, kaip koks nors žmogus gali objektyviai nuspręsti kas yra svarbiau – skirti pinigų dviratininkų ratams pirkti ar kokiam nors plaukikų inventoriui įsigyti? Kaip tai palyginti? – klausė T. Kučinskas. – Ar mes žinome kriterijus? Deja, šiandien su fondu susijusi diskusija yra labiau apie tai, kas valdys ir spręs, o ne apie tai, kaip spręs? Aš norėčiau eliminuoti sprendžiančiojo subjektyvią nuomonę, kad sprendimai priklausytų nuo objektyvių kriterijų, o ne nuo politiko, visuomenininkų ar dar kieno nors asmeninės pozicijos.“

LPF prezidentas mano, kad reikia pradėti diskusijas apie visos Lietuvos sporto finansavimo sistemos atnaujinimą, galbūt sukurti specialią darbo grupę.

„Dabar veikianti sistema nėra nuoširdžiai orientuota į sportininkus. Kažkas ją sukūrė prieš 20 metų, vyrauja nuomonė, kad yra pakankamai gerai, todėl nieko keisti nereikia, – dėstė T. Kučinskas. – Mano manymu, sistemą reikia keisti, tobulinti. Ir jau seniai. Tai, kad vis dar turime sportininkų, kurie sugeba olimpinėse žaidynėse laimėti medalius, plaukti, bėgti, šokti finaluose, yra ne sistemos, o entuziastų, kurie sugeba atrasti ir išugdyti perliukus, pasiaukojančio darbo ir asmeninio sportininkų talento rezultatas. Deja, tų entuziastų, motyvuotų trenerių kuo toliau tuo yra mažiau, o talentingi vaikai nepasiekia atitinkamų sporto šakų užsiėmimų dėl vis mažėjančios imties ir atrankos sistemos nebuvimo.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniuje šimtai šeimų liko apgautos: vietos vaikams išdalintos neegzistuojančiuose darželiuose (115)

Dar kovą Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad jau rugsėjį duris atvers net 6 moduliniai...

Skandalingo tyrimo duomenys: ką perkame brangiau nei vidutiniai europiečiai (296)

Daugelio ne maisto prekių kainos Lietuvoje yra didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Karbauskis įtaria, kad Grybauskaitė turėjo planą jį pakeisti: žinau, kas buvo daroma (142)

Valstiečių – žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis įtaria, kad rinkimus laimėjus jo partijai...

Neįvertinta Balkanų šalis, kurioje nėra turistų: paplūdimiai nuostabūs, o kainos juokingos (5)

Atsidūręs Albanijoje pasijunti tarsi patekęs ne į kitą šalį, o į kitą žemyną. Didingi...

Vasara baigtis neketina: po trumpos pertraukos vėl grįš +28 (11)

Šeštadienį sulauksime labai šiltų orų, bet popiet aplankysiančios liūtys atneš atvėsimą,...

17-metis australas įsilaužė į „Apple“ kompiuterines sistemas

Vienas australų moksleivis, esą svajojęs dirbti JAV technologijų milžinėje „ Apple “,...

„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: popkultūros sąraše – didžiuliai pokyčiai (307)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Brokerės išvada: Vilniuje visi gali rasti būstą už prieinamą kainą (5)

Artėjant rudeniui Lietuvos didmiesčiuose būsto rinka yra akivaizdžiai aktyvesnė – butų...

Emilio Vėlyvio provokaciją bažnyčioje įvertino ir advokatas: gerai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas (575)

Santykis tarp saviraiškos laisvės ir tikėjimo laisvės turi būti sąžiningas ir adekvatus, LRT...

Poilsiautojai gali džiūgauti: jau netrukus nakvynė populiariausiame pajūrio kurorte gali per pus atpigti (79)

Lietuvos pajūris daugelį vilioja karštomis vasaromis dienomis, tačiau ir rudeniui atėjus galima...