aA
Nuo 1960 m. lietuviškos televizijos virtuvėje gyvenanti laidų redaktorė, žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja Nijolė Baužytė savo akimis galėjo stebėti, kaip keitėsi ir evoliucionavo televizija. Ilgametė Lietuvos televizijos darbuotoja teigia, kad nesupranta komercinių kanalų politikos, ir tikisi, kad televizijos dugnas jau pasiektas.
Nijolė Baužytė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2012 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė N. Baužytė televizijoje atsirado 1960 m. Pirmieji jos prisilietimai prie televizijos buvo literatūros ir dramos redakcijos skyriuje. Pašnekovė prisimena, kad tuomet televizija buvo menas ir „pop'su“ toli gražu nekvepėjo. Nebuvo knygos, spektaklio ar parodos, apie kurias nebūtų žiūrovams pranešta ir papasakota per televizorių.

„Anksčiau televizija buvo menas. Tai nebuvo vien įvykių ar reiškinių retransliacija. Mes statėme spektaklius, darėme literatūrinius vakarus, ruošėme apybraižas apie rašytojus, aktorius, dailininkus“, - prisiminė ilgametė televizijos darbuotoja.

N. Baužytė pasakojo apie sudėtingą darbą eteryje, kai viskas vyko gyvai tiesioginėje transliacijoje: „Pirmoji mano laida buvo įrašyta 1970 m. lapkričio 22 d. Iki tol viskas buvo transliuojama iš studijos. Mūsų režisieriai asistentai grodavo pultais kaip pianistai virtuozai. Jei dabar pasodintum programų leidėją ir jam reikėtų paleisti tokią laidą, jis išprotėtų: nei mokėtų, nei galėtų. Turėdavome tik vieną repeticiją – ryte repetuoji, o vakare eini į eterį“.

Vyrai išsižergę eteryje nesėdėdavo

Nuostabą dokumentinių filmų kūrėjai šiuolaikinėje televizijoje kelia ne tik „akių dūmimas“ su iš anksto įrašyta muzika ar lėkštais šokių ir dainų projektais, bet ir eteryje pasirodančių asmenų išvaizda.

„Televizijos pradžioje kiekvienas žmogus eteryje buvo nugrimuojamas ir pasodinamas taip, kad jo nosis nekyšotų, kad nebūtų akys įgriuvę, pagurklis išryškintas. Stengėmės iš žmonių nesityčioti“, - tikino pašnekovė.

Kritikos N. Baužytė negaili ir televizijos žmonių aprangai: „Visi kaip iš gatvės ateina. Pažiūrėkite, kaip jie sėdi. Beveik visi vyrai – išsižergę. Anksčiau tai būtų buvę neįmanoma. Mes visada įspėdavome žmogų, ar jį rodysime iki pusės, ar visą. Jei vyras užsidėdavo koją ant kojos, tai stengdavomės, kad nesimatytų plikos kojos virš kojinių“.

Pašnekovė teigė, kad prie kelias dešimtis metų eteryje nebūtų drįsę pasirodyti ir vyrai su kelių dienų barzdele. „To visai nesuprantu. Juk vyras save pasendina kokia 20 metų. Tokio vyro nei nugrimuosi nei tinkamai apšviesi“, - įsitikinusi režisierė.

Gėda žiūrėti komercinius kanalus

52 metus televizijoje dirbanti pašnekovė teigė, kad žiūrėti lietuviškus komercinius kanalus jai skaudu.

„Viską išstumia popsas ir beprotiškas hedonizmas. Toks jausmas, kad žmonės nieko daugiau nedaro – tik valgo ir linksminasi. Jausmas, kad artėjame prie pasaulio pabaigos. Ar pamenate kokią laidą apie knygą ar rimtą parodą?“ - retoriškai klausė televizijos laidų kūrėja.

„Negaliu žiūrėti komercinių televizijų, nes man yra didžiulė gėda. Gėda dėl visko – filmų, aprangos, vedėjų kalbos. Todėl dažniausiai persijungiu užsienio kanalus“, - sakė pašnekovė.

Bet gal žiūrovams viena dieną atsibos žiūrėti nekokybišką turinį? „Vieną dieną... Kad labai kažkaip ilgai ta diena neateina. Televizijoje išdirbau daugiau nei 50 metų. Manau, kad televizija pirmus 35 metus ėjo geru keliu, o paskui, deja... Nemanau, kad ta diena ateis. Jau pasiektas visiškas dugnas“.

N. Baužytės nuomone, savo žiūrovą senoji televizijos karta buvo užsiauginusi. Televizijos laidų stebėtojai buvo pratinami prie kultūrinių, meną populiarinančių laidų. „Tai laikėme savo uždavinių – kelti žiūrovo kultūrą. Kultūringas žmogus gali būti laimingas ir be pinigų maišo, nes jam kitos vertybės rūpi“, - filosofavo režisierė.

Paskutinė nespalvota laida – 1974 m.

Nijolė Baužytė
Nijolė Baužytė
© LRT

Lituanistiką baigusi televizijos kūrėja prisiminė, jog yra sukūrusi paskutinę nespalvotą televizijos laidą. Ji eteryje pasirodė 1974 m. pavasarį. Laidoje dalyvavo literatūros vertėjai į lietuvių kalbą iš įvairių šalių.

O štai 1992 m. dokumentinių filmų kūrėja susuko juostą „Kur eini, televizija?“, kuri buvo skirta Lietuvos televizijos 35-mečiui. Ir kur link tuo metu keliavo televizija?

„Tai buvo lūžio metai. Pradėjo jaustis didelė vakarų įtaka. Nors dar nebuvo komercinių televizijų, mes jautėme, kad ateina nauji vėjai, nes pasipylė naujų filmų su smurto scenomis. Televizija pradėjo eiti į verslo, šou pusę. Tuomet ir sukūrėme dokumentinį filmą – kad ji nenukryptų nuo savojo pašaukimo“, - kalbėjo lūžį televizijoje užfiksavusi pašnekovė.

Televizorių pakeitė kompiuteris

N. Baužytė su nuoskauda šneka apie tai, kaip knygas, rimtąją televiziją jaunimo gyvenime pakeitė kompiuteris. Pašnekovė spėja, kad ateityje televizijos gali išvis nelikti arba bus kuriamos specialios laidos, kurios bus stebimos vien kompiuteriu.

„Dabar jaunimo geriausias draugas – kompiuteris. Jiems tik jo ir reikia. Jei dar žmonės pradės dirbti vien iš namų su kompiuteriu, tai išvis bus prarastas sugebėjimas bendrauti“, - įžvalgomis dalijosi televizijos režisierė.

Ilgametė televizijos darbuotoja teigė, kad į gyvenimą įsiskverbusiuose kompiuteriuose ji mato ir pavojų: „Žmogus jau yra suaugęs su kompiuteriu. Jis jau tapo jungtimi. Žmogus darosi, kaip priedėlis prie kompiuterio. Gana greitai televizorius bus nereikalingas: laidos bus gaminamos tik kompiuteriais, atsiras milijonai žmonių, kurie patys gamins vaizdus ir dalysis vieni su kitais“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po šūvių Strasbūre – milžiniškos saugumo pajėgos: yra žuvusių, nukentėjusieji kritinės būklės papildyta 00.30 (280)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

„Liverpool“ ir „Tottenham Hotspur“ išplėšė kelialapius į Čempionų lygos aštuntfinalį

UEFA Čempionų lygos šeštojo turo rungtynėse C grupėje antradienį vicečempionė...

Visai netoli šaudynių vietos Strasbūre esantis lietuvis žurnalistas: neaišku, ar viskas baigėsi (34)

LRT žurnalistas Adomas Šimkus, esantis Strasbūro centre, visai netoli tos vietos, kur buvo...

Dramatiškame trileryje „Rytas“ tik po pratęsimo įveikė Europos taurės autsaiderius (144)

Vilniaus „Ryto“ (4-5) krepšininkai dramatiškai nutraukė trijų iš eilės pralaimėjimų...

Anglijoje išžagintos ir nužudytos 14-metės byloje – motinos liudijimas: ji kėlė labai daug rūpesčių (150)

14-metės iš Lietuvos, kuri buvo nužudyta Vulverhamptone, Jungtinėje Karalystėje, motina...

Ekspertai įvertino Statkevičiaus ir Janus rietenas: kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas (404)

Pirmadienio vakarą viešai skalbinius džiaustę dizaineriai Juozas Statkevičius ir Julija Janus...

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (186)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Geriausią sezoną Kinijoje žaidžiantis Motiejūnas patyrė traumą (24)

Donatas Motiejūnas šios dienos rungtynėse sužaidė vos 12 minučių, o kaip praneša Kinijos...

Valstybės politika žeidžia studentą: kodėl skatinama būti išlaikytiniu? (24)

Esu paskutinio kurso dieninio skyriaus magistrantas. Prieš kelias dienas netekau darbo. Kaip žinia,...