„Sidabrinės gervės“ nominacijų rekordininkas „Nova Lituania“ įgijo globalų naratyvą

Paklausta, kokios nuotaikos dėl šių pasiekimų sklando ore, filmo „Nova Lituania“ prodiuserė Marija Razgutė „Delfi“ patikino, kad labai geros. „Manau, filmas to vertas – tiek dvylikos nominacijų, tiek būti kandidatu „Oskarui“. Iš kitos pusės, tai tarsi įvertinimas iš kolegų, kurie buvo tiek vienose, tiek kitose komisijose. Pripažinimas visų, kurie prisidėjo prie šio filmo. Malonu, tačiau pats kūrinys to vertas – nėra taip, kad tiesiog pasisekė. Daug ir ilgai dirbta, rezultatas parodė – buvo verta“, – sakė ji.

Marija Razgutė

© DELFI / Josvydas Elinskas

Vieniems karjeros pradžia, kitiems – įtvirtinimas: einama teisinga kryptimi

Būti pastebėtam, juolab pelnytai – smagu. Deja, kartais kūrėjai lieka neįvertinti – ar apdovanojimai yra svarbūs, suteikia postūmį?

„Tai turi prasmės ateičiai. Vieniems – tai karjeros pradžia, tad įvertinimas suteiks naujų galimybių, atvers durų. Kažkam galbūt tai nutiks užkopus ant vidurinės karjeros laiptų pakopos, tuomet tarsi įtvirtinimas, kad eini geru keliu, teisinga kryptimi. Tiek emociškai, tiek profesiškai tai yra svarbu. Visapusiškas pripažinimas, parodymas, kad tai yra tikrai verti dėmesio kūrėjai. Kalbant apie komandos narius – nemaža tikimybė būti pakviestiems dirbti prie kitų projektų“, – į ateitį žvelgė filmo prodiuserė.

Filmo „Nova Lituania“ režisieriui Karoliui Kaupiniui tai debiutinis pasirodymas. M. Razgutė pritarė – debiutuojančiam režisieriui ne mažiau svarbu būti pastebėtam bei įvertintam.

„Turi pirmąjį šansą, labai svarbu sužibėti, tada daug lengviau atsivers durys antram ar trečiam filmui. Bet, tai irgi nieko negarantuoja, tiesiog rodo, kad visi tavimi tiki, norėtų, kad darytum kažką toliau. Lygiai taip pat svarbu ir labiau patyrusiems kino kūrėjams. Nacionaliniuose apdovanojimuose turėti dvylika nominacijų arba būti šalies deleguotam pretendentu į „Oskarus“... Manau, tokiu įvertinimu mielai džiaugtųsi, bet kuris kūrėjas. Debiutantui – ekstra džiaugsmas“, – įsitikinusi pašnekovė.

„Sidabrinė gervė“ – ilgiausią ir turtingiausią istoriją turintys lietuviško kino nacionaliniai apdovanojimai. Pernai neįvykusi „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų ceremonija stipriai nuliūdino kino kūrėjus. M. Razgutė taip pat pažymėjo, kad šie apdovanojimai yra reikalingi – metų darbus įvertina plati kino bendruomenė.

„Svarbu, kaip kolegos mato tavo darbą, rezultatus. Žinoma, čia yra daug loterijos, priklauso nuo to, kaip sukrenta žvaigždės. Visgi, bet kokiu atveju, – darbo metų vainikavimas“, – konstatavo ji.

Karolis Kaupinis

© DELFI / Josvydas Elinskas

Nominuoti geriausi metų darbai

M. Razgutė nesistebėjo, kad „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai asocijuojasi su geru kinu. Juk paskelbtose nominacijose – geriausi metų darbai. Ji pabrėžė, kad nominacijos svarbios pačios iš savęs, priešingai nei balsavimas, kuris, kaip pašnekovė dar kartą pažymėjo – dalis loterijos ir žaidimo.

„Svarbus įvertinimas – pati nominacija, kurią skiria komisija, atrenkanti nominantus. Bet, džiugu už visus, kas gaus apdovanojimą. Norėtųsi, kad tai būtų kino bendruomenę vienijanti šventė, kad galėtume pasidžiaugti vieni kitų nominacijomis, laimėjimais – būtų toks gražus metų užbaigimas, kad galėtume pradėti darbingai naujus metus“, – sakė ji.

Vyriausybės nutarimu visoje Lietuvoje nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Nuspręsta, kad mažiausiai tris savaites bus draudžiami visi tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse organizuojami kultūros renginiai, taip pat ir kultūros įstaigų lankymas. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai taip pat vyks be publikos, tik su dalyviais, renginį tiesiogiai transliuos TV3 televizija.

Karantinas – jaukia kino kūrėjų planus? „Kaip ir visus sektorius – stipriai apriboja. Kino teatrai šiuo metu uždaryti, filmų rodyti negalime. Tai yra pagrindinis mūsų pajamų, komunikacijos su auditorija šaltinis. Dauguma filmų persikelia į virtualią erdvę, vėlgi – tai nėra tas pats“, – pažymėjo M. Razgutė.

Kino filmai, anot jos, kuriami pirmiausia dideliam ekranui. „Paslauga, kurią tu gauni žiūrėdamas filmą per kompiuterį – jau kitokia. Ir kokybinė vertė – visai kitas malonumas. Be to, nėra galimybės susitikti su žiūrovais, išgirsti jų klausimus, atsakyti į juos. Tai yra kitoks filmų žiūrėjimas... Iš tikrųjų, labai laukiame karantino pabaigos“, – nuoširdžiai kalbėjo pašnekovė.

Nova Lituania

© Organizatorių archyvas

Atsarginės Lietuvos idėja įgijo globalų naratyvą

„Nova Lituania“ scenarijus – vaizduotę audrinanti istorija, kuri išties galėjo būti: geografijos profesorius nerimauja dėl valstybės ateities ir sugalvoja beprotišką planą. Jis pasiūlo Vyriausybei sukurti atsarginę Lietuvą Afrikos žemyne – čia esą galėtų persikelti visi šalies gyventojai.

Atsarginės Lietuvos vizija gan toliaregiška, galbūt būtų galima sakyti – atitinkanti šiuolaikinę situaciją: kaip tik dabar seną valdžią keičia nauja.

Tačiau M. Razgutė nenorėjo lyginti filme atvaizduojamo ir dabartinio laiko. „Šiandiena vyko demokratiniai rinkimai, nieko panašaus su tuo, kai šaliai gresia okupacija. Bet apskritai, kalbant plačiau – ne tik Lietuvos kontekste, pasaulyje yra daugybė konfliktų, ginčų dėl teritorijų, politinių įtakų. Ši tema aktuali šiuo metu – ne tik mūsų šalyje, bet globaliai“, – įsitikinusi ji.

Galbūt todėl, filmas sulaukė tiek daug pasaulinio dėmesio. M. Razgutė pasidžiaugė, kad „Nova Lituania“ apkeliavo dešimtis tarptautinių festivalių. O vasarą vykusiame prestižiniame Karlovi Varų (Čekija) kino festivalyje įvyko pasaulinė K. Kaupinio režisuoto debiutinio filmo „Nova Lituania“ premjera. Viena prestižiškiausių kino mugių įsigijo teisę rodyti šią kino juostą visame pasaulyje.

Filmas „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius K. Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje.

Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.