Su augintiniu keliaujantys vairuotojai daro pražūtingą klaidą

Vaiko kėdutė automobilio salone prieš 15-20 metų lietuviams atrodė tarsi didelė naujovė. Dabar ši saugumo priemonė niekam nekelia nuostabos, nes tapo visiškai įprasta. Tačiau pasirūpinę savo artimųjų saugumu automobilyje vairuotojai dažnai neatkreipia dėmesio, kad judriausias šeimos numylėtinis – šuo arba katė – salone turi nevaržomą laisvę. Tai gali sukelti didelį pavojų, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkai klysta, nes pernelyg pasikliauna keturkojų savisaugos instinktais. „Pavojų lauke pajutusi katė žaibiškai įsliuogia į medį. Tačiau tai nereiškia, kad per eismo įvykį gyvūnas staiga automobilio salone ras pačią saugiausią vietą ir stebuklingai išvengs sužeidimų“, – teigia kinologė Agnė Jazukevičiūtė.

Reaguoja skirtingai

Šešerius metus su geriausiais žmonių draugais – šunimis – dirbanti A. Jazukevičiūtė pasakoja, kad pagal augintinių reakciją į kelionę automobiliu šiuos galima skirti į dvi grupes: negaluojančius ir nepatiriančius jokių problemų.

„Tai, kaip šuo jaučiasi keliaudamas automobiliu, yra labai individualu – vienas gali patirti stresą, jaustis blogai, o kitam kelionė nesukels jokių nemalonumų, priešingai – džiaugsmą. Dalis augintinių pasižymi silpnais skrandžiais, todėl automobiliuose juos užsupa ir supykina. Ilgainiui automobiliai jiems ima kelti stresą dėl blogos patirties, net jei vėliau bloga ir nebesidaro. Ypač dažnai su tokia problema susiduria jauni šuniukai, tačiau ilgainiui tai „išauga“. Visgi jei ši problema nepraeina, kelionių automobiliais reikėtų vengti“, – pasakoja gyvūnų priežiūros specialistė A. Jazukevičiūtė.

Jei šuo automobilyje negaluoja ar tampa neramus, kinologė rekomenduoja problemą spręsti konsultuojantis su veterinarais.

Užtat kita dalis augintinių į keliones automobiliu reaguoja itin džiugiai, nes kelyje patiria teigiamų emocijų ir važiavimą sieja su maloniais rezultatais: pasivaikščiojimu miške, žaidimais atviroje erdvėje ir susitikimais su kitais šunimis.

Gyvūnų traumos – ir skausmas, ir išlaidos

Kinologės A. Jazukevičiūtės teigimu, nors automobiliu savo augintinius vežioja daugelis šeimininkų, pagal taisykles tą daro retas. Didelė dalis šeimininkų gyvūnams automobilio salone leidžia jaustis ir elgtis laisvai: gulinėti ar vaikštinėti po automobilio saloną, užsiropšti ant vairuotojo kelių. Nors šitaip keliauti augintiniui smagu ir patogu, tačiau pavojinga.

„Pagal įstatymus, augintinis automobilyje turėtų būti vežamas užtikrinus jo saugumą. Jei kalbame apie šunis, jie turėtų būti vežami bagažinėje, geriausia – specialiai tam pritaikytam narve, vadinamame bokse. Tokie narvai pasižymi pakankamai stipriomis konstrukcijomis, todėl avarijos atveju tikimybė nukentėti šuniui yra žymiai mažesnė. Jei šuo bagažinėje paliktas laisvas, ištikus eismo įvykiui išauga rizika jam nukentėti. Avarijos metu patiriamas smūgis, staigiai stabdoma, taigi šuo gali išlėkti į automobilio priekį – susižeisti, sužeisti žmogų ar net žūti“, – sako A. Jazukevičiūtė. Augintinių traumos ir sužeidimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių gyvūno sveikatai ir neretai reikalauja brangių gydymo procedūrų veterinarijos klinikose.

Augintiniams – ypatingas saugos diržas ir specialus draudimas

Kad keturkojo kelionė automobiliu nesibaigtų vizitu pas veterinarą, būtina laikytis paprastų taisyklių.

„Jei šuo keliauja automobilio salone, jis turi būti prisegtas specialiu diržu, kuris segasi lygiai taip pat, kaip ir skirtas žmonėms. Be to, šuo būtinai turi būti apvilktas petnešomis. Jei jis segės antkaklį, avarijos atveju šuo gali pasismaugti“, – dėsto A. Jazukevičiūtė. Anot kinologės, automobilyje tinkamai įrengtos saugos priemonės rodo šeimininko sąmoningumą ir rūpestį visais ekipažo nariais.

„Vis daugiau vairuotojų supranta, kad saugumas automobilyje priklauso nuo kiekvieno keliautojo elgesio. Šunys ir katės yra tokie patys keleiviai – dažnai aktyvūs ir nenustygstantys, užtat beveik visose šeimose – pilnaverčiai šeimos nariai. „Lietuvos draudimas“ pagalvojo apie tai ir nuo šiol siūlo kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdrausti ir visą kartu keliaujančią šeimą, neišskiriant ir keturkojų jos narių. Šis draudimas galioja bet kuriam iš automobiliu keliaujančių susižeidus eismo įvykyje. Taip pat ir šunims bei katėms“, – pranešime spaudai pažymi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Rūpinasi visais keleiviais

„Lietuvos draudimo“ atstovas atkreipia dėmesį, kad draudimo apsauga galioja šunims ir katėms su kilmės dokumentais, pasais arba skiepų knygelėmis, vieną kartą per Vairuotojo ir keleivių draudimo (prie TPVCA) poliso galiojimo laikotarpį. Augintiniams skirta draudimo išmoka – fiksuota 100 eurų suma, kuri yra vienoda nepriklausomai nuo fizinio sužeidimo pobūdžio bei gyvūnų skaičiaus transporto priemonėje.

Tuo tarpu maksimali vairuotojo ir kartu keliaujančių žmonių draudimo suma siekia 6000 eurų. Suma proporcingai dalinama iš eismo įvykio metu automobilyje buvusių žmonių skaičiaus. Šią papildomą paslaugą „Lietuvos draudimas“ savo klientams, apsidraudusiems Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA), siūlo vos už 1 eurą per mėnesį.

„Lietuvos draudimas“ į asmeninėms reikmėms naudojamų lengvųjų automobilių TPVCA draudimo sutartį įtraukia nemokamos techninės pagalbos kelyje paslaugas – vien praėjusiais metais tokia paslauga pasinaudojo beveik 8 tūkst. vairuotojų.