aA
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų pradžia keliuose kur kas avaringesnė nei praėjusių metų. Šie metai lenkia praėjusius ne tik eismo įvykių, bet ir sužeistųjų ir žuvusiųjų eismo dalyvių skaičiumi. DELFI domisi, kas iš tiesų vyksta mūsų keliuose.
Avarija Vilniuje, O. Milašiaus g.
© DELFI / Ainis Gurevičius

Statistika krypsta į blogąją pusę

Šią liūdną tendenciją patvirtina pastarojo meto eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, palyginimas. Dar 2017 m. sausio-vasario mėnesiais šalies keliuose viso buvo užfiksuoti 359 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 429, o žuvo – 28 eismo dalyviai.

2018 m. sausio-vasario mėnesiai šalies keliuose baigėsi dar liūdniau. Šiuo laikotarpiu šalies keliuose viso užfiksuoti 426 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 482, o žuvo 34 eismo dalyviai.

Taigi, šiemet per pirmuosius du mėnesius įvyko 67 eismo įvykiais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sužeistųjų – 53 eismo dalyviais daugiau. Žuvusiųjų taip pat daugiau – per šių metų pirmuosius du mėnesius žuvo 6 eismo dalyviais daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Išlieka ta pati paros meto, kuriuo fiksuojami eismo įvykiai, tendencija. Šių metų sausio-vasario mėnesiais tamsiuoju paros metu keliuose suskaičiuojama 68 proc. žuvusiųjų, tuo metu 32 proc. žuvusiųjų tenka šviesiajam paros metui. Tiesa, sužeistųjų pasiskirstymas paros meto atžvilgiu yra priešingas – šviesiuoju paros metu sužeistųjų buvo 62 proc., tamsiuoju paros metu – 38 proc.

Pačia jautriausia eismo dalyvių kategorija tebeišlieka pėstieji. Šių metų sausio-vasario mėnesiais pėstieji sudarė net 61,8 proc. žuvusiųjų. Tuo metu keleiviai sudarė 20,6 proc., o vairuotojai – 17,6 proc. žuvusių eismo dalyvių.

Avarija Antakalnyje
Avarija Antakalnyje
© DELFI / Domantas Pipas

Šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausiai sužeistųjų fiksuojama Kauno apskrities keliuose – 124. Praėjusių metų pradžioje Kauno apskritis sužeistųjų skaičiumi, kuris siekė 155, taip pat lenkė visas kitas apskritis.

Antroje vietoje pagal sužeistųjų keliuose skaičių taip pat abiejų metų sausio-vasario mėnesiais išlieka Vilniaus apskritis. Šių metų pradžioje čia būta 119 sužeistųjų, pernai metų pradžioje – 140.
Vis dėlto, šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausiai žūčių fiksuojama Vilniaus apskrities keliuose – 11, kuomet Kaune suskaičiuojamos 9 žūtys.

Dažniausios eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios

Lietuvos kelių policijos tarnybos skelbiamoje eismo įvykių suvestinėje galima pastebėti, kurios eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys kartojasi dažniausiai. Anot Lietuvos policijos atstovės Marijos Kazanovič, šių ir praėjusių metų pradžios avaringumo priežastis lyginti dar ankstoka.

„Dar tikrai nedaug laiko praėjo, kad būtų aiškios tendencijos ir skirtumai. Vis dėlto, pagrindinės eismo įvykių priežastys išlieka panašios“, – pastebi M. Kazanovič.

2018 m. sausio–vasario mėnesiais dažniausiai fiksuotas pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (22 proc. eismo įvykių) bei pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama (taip pat 22 proc. eismo įvykių).

Didelę dalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, lėmė pėsčiųjų atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas (19 proc. eismo įvykių).

15 proc. žūčių šių metų pradžioje įvyko dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimo, 9 proc. – dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo, 7 proc. dėl galimai sutrikusios sveikatos.

Stebisi, kad imamasi pavienių akcijų, o ne realių veiksmų

O kaip šiuos pokyčius vertina saugaus eismo ekspertai? Artūras Pakėnas pastebi, kad spaudoje dažniau matomi policijos ir Susisiekimo ministerijos pranešimai apie vykdomas akcijas ir gerėjančią vairavimo kultūrą, o apie problemas kalbama tyliau.

„Neretai bandoma pasidžiaugti ir žuvusių skaičiaus sumažėjimu, kuris realiai įvyko 2016 m., lyginant su 2015 m. Tas kritimas pradžiugino valdžią ir galimai buvo pagalvota, kad viskas vyksta gerai. Bet, matyt, ne visai gerai, nes šis skaičius vėl didėja“, – teigia saugaus eismo ekspertas.

A. Pakėnas pabrėžia, kad 2017 m. atsirado naujasis ANK (administracinių nusižengimų kodeksas), kuris tarsi turėjo pagerinti situaciją – tik gal dar nespėjo?

„O realiai, ar jūs matote kokius realius veiksmus, ne akcijas? Iki šiol „testuojami ir bandomi“ naujausi greičio matuokliai. Tie sektoriniai, kurie matuoja ne momentinį, o atstumo pravažiavimo greitį. Gal bus rimta priemonė, bet ji dar neveikia“, – svarsto pašnekovas.

Saugaus eismo ekspertas pastebi, kad jau seniai tose šalyse, kuriose eismo įvykių ir juose nukentėjusių eismo dalyvių skaičiai sumažėjo, taikoma mažesnė greičio viršijimo tolerancija.

Taip pat jis mano, kad padėtį keliuose galėtų padėti pataisyti baudos balų grąžinimo sistema, apie kurią šiuo metu politikai nenori kalbėti. Ekspertas mano, kad ši priemonė turėtų stiprų efektą ir būtų labai naudinga.

„Aš net nedrįstu sakyti, kokia ji pas mus, nes visi tyli kaip vandens prisėmę į burną. Bet garsiai įvardinti nedrįsta. Galbūt gali padėti ir baudos balų sistema. Tačiau pasigendame kažkokios sistemos – bendros valstybės vizijos“, – teigia jis.

Yra numatytos dvi institucijos šiai nemaloniai statistikai gerinti – Eismo saugumo Taryba ir Valstybinė eismo saugumo komisija. Vis dėlto, A. Pakėnas apgailestauja, kad jų veiklų rezultatų nesigirdi ir nesimato.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kas atsitiko? „Valstiečiai“ bambalių klausimą bando įkišti į stalčių (431)

Dar pernai valdantieji „valstiečiai“ žadėjo imtis vadinamųjų „bambalių“ klausimo....

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (141)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Kaip tvarkyti savo pinigus, kad užtektų ne tik duonai: keli būdai, kurie tinka daugeliui (11)

Demografinė Lietuvos padėtis verčia vis daugiau gyventojų susimąstyti, kad orios senatvės tik...

Mokytoja Rusijoje įsiuto dėl užrašo ant lentos (255)

Krasnodaro krašto Bogučiansko rajono Tajožnyj gyvenvietėje 20-osios mokyklos istorijos ir...

„Lietkabeliui“ į kompaniją: išsinerti iš senos odos panoro ir Prienų klubas

Panevėžio „Lietkabelis“ nėra vienintelis klubas, siekiantis perkelti veiklą į naują...

Unikauskas patarė, kaip atsikratyti pilvo

Atsikišęs pilvas erzina daugelį, tačiau jei to priežastis visceraliniai riebalai, tikėtina, kad...

Didžiausios pasaulio kompanijos planuoja užsikrėsti „WeWork“ efektu (27)

Didžiausi planetos darbdaviai regi ateitį, kurioje laisvai liejasi nemokamas alus, o sienos...

4 rūšių toksiški indai, kurių reikia kuo greičiau atsisakyti (111)

Šiais laikais daug kas stengiasi laikytis sveikos mitybos taisyklių. Bet ne visi žino, kad indai,...

Orai: ypač šals Rytų Lietuva (25)

Ketvirtadienio dieną šalyje bus dar ganėtinai šilta, tačiau artėjanti žiema apie save mums...

NBA naktis: rezultatyviausias LeBrono mačas, prisvilęs Butlerio debiutas ir „Jazz“ košmaras

LeBronas Jamesas sužaidė rezultatyviausią šio sezono mačą, pelnė 44 taškus, atkovojo 10...