Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų pradžia keliuose kur kas avaringesnė nei praėjusių metų. Šie metai lenkia praėjusius ne tik eismo įvykių, bet ir sužeistųjų ir žuvusiųjų eismo dalyvių skaičiumi. DELFI domisi, kas iš tiesų vyksta mūsų keliuose.
Avarija Vilniuje, O. Milašiaus g.
© DELFI / Ainis Gurevičius

Statistika krypsta į blogąją pusę

Šią liūdną tendenciją patvirtina pastarojo meto eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, palyginimas. Dar 2017 m. sausio-vasario mėnesiais šalies keliuose viso buvo užfiksuoti 359 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 429, o žuvo – 28 eismo dalyviai.

2018 m. sausio-vasario mėnesiai šalies keliuose baigėsi dar liūdniau. Šiuo laikotarpiu šalies keliuose viso užfiksuoti 426 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 482, o žuvo 34 eismo dalyviai.

Taigi, šiemet per pirmuosius du mėnesius įvyko 67 eismo įvykiais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sužeistųjų – 53 eismo dalyviais daugiau. Žuvusiųjų taip pat daugiau – per šių metų pirmuosius du mėnesius žuvo 6 eismo dalyviais daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Išlieka ta pati paros meto, kuriuo fiksuojami eismo įvykiai, tendencija. Šių metų sausio-vasario mėnesiais tamsiuoju paros metu keliuose suskaičiuojama 68 proc. žuvusiųjų, tuo metu 32 proc. žuvusiųjų tenka šviesiajam paros metui. Tiesa, sužeistųjų pasiskirstymas paros meto atžvilgiu yra priešingas – šviesiuoju paros metu sužeistųjų buvo 62 proc., tamsiuoju paros metu – 38 proc.

Pačia jautriausia eismo dalyvių kategorija tebeišlieka pėstieji. Šių metų sausio-vasario mėnesiais pėstieji sudarė net 61,8 proc. žuvusiųjų. Tuo metu keleiviai sudarė 20,6 proc., o vairuotojai – 17,6 proc. žuvusių eismo dalyvių.

Avarija Antakalnyje
Avarija Antakalnyje
© DELFI / Domantas Pipas

Šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausiai sužeistųjų fiksuojama Kauno apskrities keliuose – 124. Praėjusių metų pradžioje Kauno apskritis sužeistųjų skaičiumi, kuris siekė 155, taip pat lenkė visas kitas apskritis.

Antroje vietoje pagal sužeistųjų keliuose skaičių taip pat abiejų metų sausio-vasario mėnesiais išlieka Vilniaus apskritis. Šių metų pradžioje čia būta 119 sužeistųjų, pernai metų pradžioje – 140.
Vis dėlto, šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausiai žūčių fiksuojama Vilniaus apskrities keliuose – 11, kuomet Kaune suskaičiuojamos 9 žūtys.

Dažniausios eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios

Lietuvos kelių policijos tarnybos skelbiamoje eismo įvykių suvestinėje galima pastebėti, kurios eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys kartojasi dažniausiai. Anot Lietuvos policijos atstovės Marijos Kazanovič, šių ir praėjusių metų pradžios avaringumo priežastis lyginti dar ankstoka.

„Dar tikrai nedaug laiko praėjo, kad būtų aiškios tendencijos ir skirtumai. Vis dėlto, pagrindinės eismo įvykių priežastys išlieka panašios“, – pastebi M. Kazanovič.

2018 m. sausio–vasario mėnesiais dažniausiai fiksuotas pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (22 proc. eismo įvykių) bei pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama (taip pat 22 proc. eismo įvykių).

Didelę dalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, lėmė pėsčiųjų atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas (19 proc. eismo įvykių).

15 proc. žūčių šių metų pradžioje įvyko dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimo, 9 proc. – dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo, 7 proc. dėl galimai sutrikusios sveikatos.

Stebisi, kad imamasi pavienių akcijų, o ne realių veiksmų

O kaip šiuos pokyčius vertina saugaus eismo ekspertai? Artūras Pakėnas pastebi, kad spaudoje dažniau matomi policijos ir Susisiekimo ministerijos pranešimai apie vykdomas akcijas ir gerėjančią vairavimo kultūrą, o apie problemas kalbama tyliau.

„Neretai bandoma pasidžiaugti ir žuvusių skaičiaus sumažėjimu, kuris realiai įvyko 2016 m., lyginant su 2015 m. Tas kritimas pradžiugino valdžią ir galimai buvo pagalvota, kad viskas vyksta gerai. Bet, matyt, ne visai gerai, nes šis skaičius vėl didėja“, – teigia saugaus eismo ekspertas.

A. Pakėnas pabrėžia, kad 2017 m. atsirado naujasis ANK (administracinių nusižengimų kodeksas), kuris tarsi turėjo pagerinti situaciją – tik gal dar nespėjo?

„O realiai, ar jūs matote kokius realius veiksmus, ne akcijas? Iki šiol „testuojami ir bandomi“ naujausi greičio matuokliai. Tie sektoriniai, kurie matuoja ne momentinį, o atstumo pravažiavimo greitį. Gal bus rimta priemonė, bet ji dar neveikia“, – svarsto pašnekovas.

Saugaus eismo ekspertas pastebi, kad jau seniai tose šalyse, kuriose eismo įvykių ir juose nukentėjusių eismo dalyvių skaičiai sumažėjo, taikoma mažesnė greičio viršijimo tolerancija.

Taip pat jis mano, kad padėtį keliuose galėtų padėti pataisyti baudos balų grąžinimo sistema, apie kurią šiuo metu politikai nenori kalbėti. Ekspertas mano, kad ši priemonė turėtų stiprų efektą ir būtų labai naudinga.

„Aš net nedrįstu sakyti, kokia ji pas mus, nes visi tyli kaip vandens prisėmę į burną. Bet garsiai įvardinti nedrįsta. Galbūt gali padėti ir baudos balų sistema. Tačiau pasigendame kažkokios sistemos – bendros valstybės vizijos“, – teigia jis.

Yra numatytos dvi institucijos šiai nemaloniai statistikai gerinti – Eismo saugumo Taryba ir Valstybinė eismo saugumo komisija. Vis dėlto, A. Pakėnas apgailestauja, kad jų veiklų rezultatų nesigirdi ir nesimato.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (74)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą aiškūs tolimesni varžovai (282)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (461)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Orai: šiluma sieks ir 30 laipsnių (3)

Trečiadienio naktį Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (91)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (141)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (788)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...

Geriausi būdai, kaip sustiprinti savo libido (5)

Regis, esate visai ne prieš pasimylėti su savo antrąja puse, tačiau atėjus tam skirtam metui...

Vietoje vilniečių pamėgtos legendinės kavinės duris atvėrė nauja vieta: pažiūrėkite, kaip atrodo dabar (37)

Gedimino prospekte esančiame prekybos centre GO9 šešerius metus veikęs restoklubas „Studio 9“...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (87)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...