aA
Nors vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičius Lietuvoje po truputį mažėja, gyventojai vis dar nerimauja dėl savo turto, į kurį kėsinasi ilgapirščiai. Policija dalijasi savo pastebėjimais, kaip nusikaltėliai nusižiūri gyventojų namus ir kokiomis silpnybėmis pasinaudoja, kad apšvarintų gyventojų namus.
© Shutterstock

Vilnietė Dalia gyvena viename iš sostinės daugiabučių rajonų palyginus naujos statybos name. Įėjimas į pastatą apsaugotas kodine spyna, o įvažiuoti į požeminį garažą galima tik atidarius vartus pulteliu.

Tikrino, ar kas yra namuose

„Žiemą kaimynai ėmė skųstis, kad kelis kartus rado išplėštus, garaže esančius sandėliukus. Buvo pavogti dviračiai, automobilių padangos, kiti ten laikyti daiktai“, – su kaimynai informacija socialinio tinklo grupėje besidalijanti vilnietė.

Po kurio laiko kaimynai pradėjo skųstis dar baisesnėmis istorijomis – keli užfiksavo, kad svetimi žmonės klibino butų duris. Taip, tikėtina, piktavaliai tikrino, ar namuose kas nors yra.

„Keletą kartų kaimynai rašė pro durų akutė matę gobtuvais galvas užsidengusius vyrus. Dar vieną kartą akutė buvo uždengta ir bandyta atrakinti buto durų spyną. Kai tie asmenys išgirdo, kad bute kažkas yra, tiesiog pasišalino“, – toliau kalbėjo Dalia.

Vilnietės namą nusižiūrėjo vagys: viskas prasidėjo nuo iš pažiūros nekaltų dalykų
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Dar vieną kartą į garažą įvažiuojantys kaimynai automobilio vaizdo registratoriumi užfiksavo juodai apsirengusį vyrą su juoda kauke.

„Tuomet surinkta medžiaga perduota policijai, bet, kaip suprantu, jie niekuo padėti negalėjo. Bet man vien tas nuotraukas pamačius šiurpai bėgioja, tikrai nenorėčiau tų žmonių naktį garaže sutikti“, – prisipažino pašnekovė.

Dalis išvyko į užsienį

Nors Dalios daugiabutyje besilankantys kaukėti vyrai kaip reikiant išgąsdino daugiabučio gyventojus, policija ragina nevengti kviesti patrulių, jei aplink namus pastebimi įtartini asmenys. Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis visgi pastebi, kad per dešimtmetį Lietuvoje kaip reikiant sumažėjo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Pasak jo, tai nulėmė trys priežastys.


„Pirma priežastis ta, kad gyventojai šiuo klausimu darosi vis sąmoningesni ir daugiau dėmesio skiria savo turto apsaugai. Matome, daug saugios kaimynystės iniciatyvų, kur gyventojai aktyviai buriasi ir bendrauja“, – kalbėjo policijos atstovas.

Pasak jo, net grupės socialiniuose tinkluose ir ten besidalinama informacija padeda išvengti vagysčių.


„Pavyzdžiui, kaimynai pastebi savaitgalį nuosavų namų kvartale stovintį įtartiną automobilį. Jie pasidalina informacija, stebi ir praneša policijai. Mes į tokius pranešimus reaguojame, tikriname. Taip ne tik vagysčių mažėja, bet ir bendrai nusikaltimų ir teisės pažeidimų“, – pastebėjo pareigūnas.

Antra priežastis – dalis kvalifikuotų nusikaltėlių išvyko tęsti nusikaltimus į kitas Europos Sąjungos šalis.

„Žinome ne vieną dešimtį atvejų, kad vienas ar kitas nusikaltėlis išvažiavo į Vokietiją, Daniją, Norvegiją ar Švediją. Tokiais atvejais informuojame kolegas užsienyje ir ne vieną kartą taip mūsų tautiečiai buvo sulaikomi už vagystes užsienyje, – tęsė S. Šemis. – Kai mes sulaikome nusikaltėlius, kurie prisipažino vagystėmis užsiėmę užsienyje, daugelis prasitaria, kad ten žmonės abejingiau žiūri į namų saugą. Pavyzdžiui, palieka namus neužrakinę durų. Tokiais atvejais jiems net įsilaužti nereikia“.

Vilnietės namą nusižiūrėjo vagys: viskas prasidėjo nuo iš pažiūros nekaltų dalykų
© Shutterstock nuotr.


Be to, pasak policijos atstovo, prie sumažėjusio vagysčių iš namų skaičiaus prisidėjo ir policijos edukacinė veikla bei dėmesys šiai problemai spręsti.

Organizuotos grupės ir pavieniai vagys

Nors įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas skaičius Lietuvoje mažėja, visgi nusikaltimų dar pasitaiko nemažai. S. Šemis pasakojo, kad galima išskirti du tipus vagysčių iš namų.

Pirmajai grupei priklauso nusikaltėliai, kurie veikia organizuotų grupių pagrindu. Tokių grupuočių Lietuvoje nėra daug, bet jie veikia pasiskirstę pareigas ir nusikaltimui kaip reikiant ruošiasi. Vieni renka informaciją: gali įmontuoti į gyventojų automobilius nelegalią sekimo sistemą, aiškintis, kada kas iš namų kur išvyksta, kada grįžta.

Tokių grupuočių nusikaltimai sudaro mažą dalį bendrame vagysčių iš namų skaičiuje, tačiau žala dažniausiai būna didelė. Šie nusikaltėliai taikosi į grynuosius pinigus ir juvelyrinius dirbinius, kuriuos vėliau išlydo. Taip jie užsitikrina, kad juos bus sunku susekti.

„Jie žino, kada iš kiemo išvažiuoja viena ar kita mašina, kokiu laiku gyventojai grįžta, kada ir kur pasiimami vaikai. O tuomet jie pasirenka tinkamiausią būdą, kada galima įsibrauti į patalpą ir padaro nusikaltimą“, – pasakojo policijos atstovas.

Antrai grupei vagių iš gyvenamųjų patalpų priklauso dažniausiai asocialūs, priklausomybių turintys asmenys. Jie braunasi bet kur, kur tikisi gauti nors kokios naudos.

„Jie renkasi patogias jiems vietas įsibrauti, pavyzdžiui, pirmame ar antrame aukšte esančius butus. Jie pasižiūri, kad būtų plastikiniai langai, kuriuos lengvai atidaro, nėra grotų ant langų. Renkasi vietas, kur langai atsisukę į krūmynus ar toliau nuo gatvės“, – vardijo pašnekovas.

Į tokias patalpas besibraunantys ilgapirščiai dažniausiai nežino, ką ras bute, o įsilaužę ima, ką randa. Šie nusikaltėliai dažnai veikia vieni arba mažomis grupelėmis. Jie sudėtingais stebėjimais ar informacijos rinkimu neužsiima, tačiau gali vakarais stebėti, ar namuose užsidega šviesos. Anksčiau, pasakojo policijos pareigūnas, būdavo dažnai tikrinamos pašto dėžutės ir žiūrima, ar ten nėra prisikaupę korespondencijos ar balkone per ilgai nekaba skalbiniai.

Užpuolimas
Užpuolimas
© Shutterstock

„Anksčiau dar dažnai nusikaltėliai užkišdavo dantų krapštuką už durų ir kitą dieną, pavyzdžiui, savaitgalį pereidavo pažiūrėti, ar medžio gabaliukai iškritę. Jei ne, vadinasi namuose niekas nesilankė“, – kalbėjo S. Šemis.

Kaip patenka į būstą?

Policijos pareigūnas pasakojo, kad viena populiariausių patekimo į gyvenamąjį būstą būdų – atspaudus plastikinio lango ar durų rėmą.

„Senesnių konstrukcijų langai ir durys neturi apsaugos priemonių arba jos labai minimalios“, – pastebėjo jis. Nusikaltėliai tai žino ir prastesnės konstrukcijos langui išlaužti jiems užtenka turėti porą atsuktuvų.

„Tai padaroma be stiklo skilimo, todėl į patalpas patenkama nesukeliant didelio triukšmo. O visas įsibrovimo procesas užtrunka vos kelias minutes“, – pridėjo S. Šemis.

Pasak jo, jei anksčiau buvo populiarus patekimo į būstą būdas – spynos išlaužimas, dabar daugiausia atvejų vagysčių nutinka patekus per langus ar balkono duris.

„Todėl pirmų ir antrų aukštų daugiabučių gyventojai ir individualiuose namuose ar kotedžuose gyvenantys žmonės turėtų pasirūpinti langų ir balkonų ar terasų durų papildomu saugumu“, – patarė pašnekovas.

Dar vienas patekimo į būstą būdas, kai nusikaltėliai meta akmenį ar kitą kietą daiktą į langą ir išdaužę stiklą patenka į patalpas, greitai griebia, ką spėja ir pabėga. Tiesa, tokių atvejų nėra labai daug.

Anksčiau dažnas būdas patekti į būstą buvo ir atrakinant spyną. Kaip pastebėjo policijos atstovas, neįveikiamų spynų nėra: „Prieš porą metų buvome sulaikę vilnietį, kuris buvo susikrovęs lagaminus vykti į Vokietiją. Kratos metu viename iš lagaminų radome elektroninį spynos atrakinimo prietaisą, kurį jis pirko internetu už maždaug 1 tūkst. eur. Matėme, kad jis turėjo ir naujausių spynų schemas ir aprašymus, kaip jas atrakinti“.

Prisimindamas ankstesnę praktiką policijos darbe pašnekovas teigė, kad ne kartą teko sulaikyti asmenis, kurie būtent specializavosi spynų atrakinime, turėdavo skirtingus visrakčius, naujausio tipo spynas, kurios buvo ardomos ir detaliai nagrinėjamos.

„Tačiau šiuo metu tokių nusikaltimų beveik nefiksuojama, nes, kaip jau minėjau, didelė tikimybė, kad šie kvalifikuoti nusikaltėliai šiuo metu yra išvykę iš Lietuvos“, – konstatavo pašnekovas.

Vagys pašaipiai atsiliepia apie kai kuriuos gyventojus

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas taip pat pastebi, kad daugiausia nuostolių padaro vagys, kurie veikia gaujomis. Jie įdėmiai stebi pasirinktą būstą, renka informaciją apie kaimynus ir savininkų gyvenimą: įpročius, pomėgius, dienotvarkę.

„Dalį žinių nusikaltėliai gauna iš socialinių tinklų, dalį – gyvai stebėdami pasirinktą taikinį. Jie itin vertina informaciją apie šeimos turtą, pajamas, pirkinius. Nusikaltimą vagių gaujos suplanuoja labai nuosekliai, numato daugumą galimų kliūčių ir veikia kone sekundžių tikslumu“, – detalizavo pašnekovas.

Draudimo bendrovė yra atlikusi apklausą, kuria bandė išsiaiškinti vagysčių iš būstų specifiką.„Projektas atskleidė liūdną tiesą: daugiau nei pusė nuteistųjų pripažino, kad Lietuvoje lengva pavogti svetimą turtą“, – konstatavo A. Gimbickas.


Apklausus 386 nuteistuosius šie minėjo, kad net esant namų apsaugai, ji dažniausiai būna minimali: žmonės neturi signalizacijos, montuoja pigias spynas ir duris.
„Jie galvoja, kad vagys jų turto tikrai nelies, nes jie neva nieko neturi, vagys eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystes“, – tvirtino sugauti nusikaltėliai.

Andrius Gimbickas
Andrius Gimbickas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tyrimo metu pastebėta, kad vagis labiausiai domina pinigai, banko kortelės (76 proc.), papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai (73 proc.).

„Įdomu tai, kad nuteistieji itin pašaipiai atsiliepia apie žmones, kurie kartu su banko kortelėmis laiko jų kodus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Ketvirtadalis nuteistųjų nurodė, kad iš butų jie vagia dokumentus, kuriuos vėliau naudoja sukčiavimui, turto iš sąskaitų grobstymui“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.

Vagis domina ne tik pinigai ir juvelyriniai dirbiniai: nevengiama nugvelbti ir mobiliųjų telefonų, kompiuterių, vaizdo ir garso aparatūrą, buitinę techniką bei fotoaparatus. Šie daiktai patrauklūs ilgapirščiams, nes juos lengva realizuoti.

Minėtoje apklausoje atsispindi ir tai, kad vagys dažnai gerai žino slaptavietes, kur žmonės dažniausiai laiko pinigus ir brangenybes. Pusė vagišių nurodė, kad minėtas turtas dažniausiai slepiamas drabužių spintose, 46 proc. teigė, kad seifuose, dar 23 proc., kad lovose.

Vagys taip pat prisipažino, kad norint įvykdyti vagystę jiems reikia žinoti tris dalykus: kada šeimininkų nėra namie, ar būste įrengtos apsaugos sistemos ir kokia savininko turimo turto vertė. Ši informacija surenkama stebint dominantį asmenį, informacija surenkama pasinaudojant giminaičiais, bendradarbiais, draugais, vaikais bei kaimynais.

„Pasitaiko atvejų, kai vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialių tarnybų darbuotojais, kad surinktų jiems reikiamos informacijos“, – pridėjo A. Gimbickas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
4.2766

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (138)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (168)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (6)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (71)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (53)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (165)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...