Pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus duomenis, DELFI sudarė Lietuvos vagysčių žemėlapį. Jame pateikiama visų Lietuvos apskričių bendra vagysčių iš privačios nuosavybės, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, transporto priemones, statistika.
Didieji miestai pritraukia daugiau vagių
Daugiausia vagysčių įvykdyta didžiausiose pagal gyventojų skaičių apskrityse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Jos pirmauja ne tik pagal vagysčių skaičių, bet ir pagal vienam gyventojui tenkančią visų mieste įvykdomų vagysčių dalį. Vilnius pagal šį rodiklį daugiau nei du kartus lenkia mažiausiai vagysčių turinčią Alytaus apskritį.
Policijos duomenimis, vertinant atskirus šalies miestus ar regionus, vagysčių, įsibraunant į patalpas, skaičius stabilizavosi ir nuolat mažėja, tačiau išimtimi galima laikyti dviejų miestų savivaldybes – Vilniaus ir Kauno. Vilniuje vagysčių skaičius išaugo nuo 3 tūkst. 538 iki 3 tūkst. 622. Kauno apskrityje – nuo 2 tūkst. 352 iki 2 tūkst. 499. Lyginant su 2014 m., Kaune vagysčių skaičius išaugo 6 proc., sostinėje – tik 2 proc.
Saugiausia Alytuje
Lyginant vagysčių skaičius, Tauragės apskrityje nutiko mažiausiai svetimo turto pagrobimo atvejų. Antroji pagal saugumą apskritis – Alytaus, tačiau pagal nusikaltimų vienam gyventojui kiekį, Alytaus apskritis yra pati saugiausia.
Mažiausiai vagysčių įvyko Neringos rajone – viena, Birštono rajone – aštuonios. Šiam kurortiniam miesteliui vagysčių skaičių pavyko sumažinti du kartus. Prie saugesnių savivaldybių galima priskirti ir Rietavo rajoną, kuriame per pirmus penkis šių metų mėnesius įvyko 16 vagysčių, taip pat – Visaginą (23).
Šiemet beveik du kartus daugiau vagysčių registruota Molėtų rajone, o du kartus mažesnis skaičius – Joniškio, Kretingos ir Birštono rajonuose.
Tendencija – įsibrovimų padaugėjo
Bendra Lietuvos statistika rodo, jog privačios nuosavybės, transporto vagysčių per pirmus penkis šių metų mėnesius sumažėjo, tačiau įsibrovimų į gyvenamąsias patalpas yra daugiau: jų skaičius išaugo beveik 10 proc.
Policija pataria saugoti savo namus ir kitas patalpas grotuojant langus, įrengiat signalizaciją bei naudojant kitas šiuolaikines saugos priemones. Svarbu susirūpinti ne tik durimis ir jų saugumu, bet ir langais, praėjimais pro balkoną, terasą. Nuo vagių gali apsaugoti žaliuzės, langų fiksatoriai, taip pat apsauginės plėvelės nuo stiklo dūžių. Pareigūnai tvirtina, kad nusikaltėliui turi atrodyti, jog patalpos yra „nepatrauklios“, kad patekti į jas yra pavojinga, sunku, ar reikalauja daug laiko.
„Prieš įvykstant vagystei, būna begalė planuojamos vagystės ženklų, į kuriuos tuo metu daugelis neatkreipia dėmesio. Visada pravartu suklusti, jei skirtingu paros metu pasitaiko atsitiktinių telefono skambučių, nepažįstamų asmenų vizitų įvairiais pretekstais ir kt.“, – pranešime rašo policija.
