aA
Dažnas iš mūsų yra susidūręs su apmaudžia situacija, kai norisi ištarti: „Aš juk įspėjau, kad taip gali nutikti!“. Šis jausmas yra puikiai pažįstamas Kaune gyvenančiai Laimos ir Romualdo šeimai. Dvi dukras užauginę sutuoktiniai mėgsta prisiminti seną tragikomišką buto remonto istoriją ir patirtį, kai verta ne svarstyti, o pasirūpinti turto apsauga.
© Shutterstock

Baldų įmonėje dirbantis Romualdas prisimena, kaip prieš keletą metų įrenginėdamas butą pats sudėjo ąžuolo parketlentes. „Buvo likęs tik paskutinis darbas – nulakuoti naujas grindis. Kadangi lako kvapas buvo labai aitrus, abu su vyru užsidėjome dujokaukes ir ėmėmės darbo. Žinojome, kad baigę darbą išvyksime nakvoti į sodą, kad tuščiame bute per naktį lakas išdžiūtų ir garai išsivėdintų“, – pasakoja Laima.

Tačiau vos sutuoktiniai nusiėmė dujokaukes, abu neteko amo – per lubas ir buto sienomis tekėjo vanduo. Kauniečiai tai vadina pirma pamoka, kad būstą reikia apdrausti.

Iš kaimyno sulaukė katino ašarų

Tąkart paaiškėjo, kad dėl nemalonumų buvo kaltas viršuje gyvenantis kaimynas. Daugiabučio gyventojas sukėlė užliejimą, kai nusprendė savarankiškai sureguliuoti šildymo sistemą ir sugadino sklendę. „Iš vamzdžių ėmė kliokti vanduo, tačiau kaimynas nesivargino pranešti apie nelaimę. Jis buvo pernelyg girtas, tad nesukdamas galvos tiesiog nuvirto į savo lovą ir užmigo. Ilgai užtrukome, kol pagaliau prisibeldėme ir pažadinome, – šiandien šypsosi seną istoriją prisiminusi Laima, – Bet kaimynų juk nepasirinksi“.

Labiausiai šeima apgailestavo dėl to, kad visi remonto darbai per kelias valandas nuėjo perniek. „Tai buvo didysis mūsų metų projektas, kuriam taupėme pinigus, rinkome informaciją, domėjomės, kaip patys galime atlikti darbus, siekdami sutaupyti. Regis, viskas buvo pavykę puikiai, o tada – tas nelemtas kaimynas“, – atsidūsta Romualdas.

Jis sako, kad tuo metu šeima nebuvo įpratusi drausti būsto ir turto, tad patys bandė tartis su kaltininku, kad šis atlygintų nuostolius. „Katino ašaros“, – gautą sumą prisimena kauniečių šeima. Pasak Romualdo, kaimyno kompensacijos būtų užtekę nebent skardinei lako ir porai teptukų.

Kad vandens užliejimai ir kitos žalos butuose finansiškai yra itin skausmingos vyresnio amžiaus ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, rodo „Lietuvos draudimo“ tyrimas. Daugiabučiuose ne vieną dešimtmetį gyvenančios šeimos ir sukaupia daugiausia pamokančios patirties, nes per ilgą laiką pasitaiko įvairių nutikimų. O dalis nelemtų nutikimų netgi pasikartoja. Tai patvirtina ir bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas: „Yra klientų, kuriems po įvairių nelaimių padėjome atsitiesti ne vieną kartą“.

Vos atsitiesė – patyrė dar vieną smūgį

Taip nutiko nuosavame bute ilgiau kaip tris dešimtmečius gyvenančiai Laimos ir Romualdo šeimai. „Gali planuoti gimtadienių šventes ar atostogas, tačiau niekada neplanuoji, kad butą gali užlieti ar apvogti“, – dėsto Laima.

„Didžiausia saviapgaulė yra nuostata, jog kartą namuose įvykusi nelaimė daugiau nepasikartos“, – konstatuoja moteris. Po užliejimo šeima svarstė apie būsto draudimą, bet taip ir nepasidomėjo draudikų pasiūlymais. „Reikia“ ne visada virsta „imu ir padarau“, – sako Laima. „Pagalvojome, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenks. Po remonto neapsidraudėme“, – priduria Romualdas.

Po trejų metų, vos spėjo finansiškai atsitiesti, šeima tapo vagių taikiniu. „Visą savaitgalį praleidome sode. Grįžę namo radome išlaužtą durų spyną, sujauktus kambarius – išversti visi stalčiai, spintos, net gėlių vazonai sudaužyti. Vagys ieškojo papuošalų ir pinigų. Vėl patyrėme nuostolių – apie porą tūkstančių eurų“, – pasakoja Laima.

„Lietuvos draudimo“ ekspertas A. Gimbickas atkreipia dėmesį, kad dėl grėsmių pasitvirtina net trečdalio žmonių nuogąstavimai. „Lietuvos draudimo“ tyrime dalyvavę daugiabučių gyventojai nurodė, kad kartą ar net kelis kartus yra svarstę apie turto apsaugojimo priemones, tačiau realių veiksmų nesiėmė ir vėliau nutiko nelaimė. 14 procentų respondentų prisiminė, kad gyvenime taip jiems buvo nutikę vieną kartą, o 18 procentų gyventojų tai patyrė kelissyk.

To paties „Lietuvos draudimo“ tyrimo duomenimis, apie pavojus būste labiau linkę mąstyti vyrai, tačiau kartu jie dažniau lieka pasyvūs ir nesiima reikiamų veiksmų. O situacijose, kai išsipildo nuogąstavimai, dažniau atsiduria vyresnio amžiaus gyventojai, kurių mėnesio pajamos siekia mažiau negu 500 eurų.

Patyrus nuostolių teko atsisakyti ne tik atostogų

Kauniečių pora pasakoja, kad per savo gyvenimą būstą keitė porą kartų. Pirmą kartą ieškojo didesnio, nes augant vaikams reikėjo daugiau erdvės. Kai dukros ištekėjo ir išsikraustė, tėvams didelio buto nebereikėjo – pardavę persikėlė į mažesnį. „Gyvenant mažesniame bute reikia mažiau tvarkytis ir mažiau mokėti už šildymą“, – teigia Laima. „Žinoma, noras gyventi saugiai ir išvengti nuostolių visada išlieka, kad ir kokio dydžio butas būtų“, – tikina Romualdas.

Vyras sako, kad nenorėtų trečią kartą išgyventi košmaro, kai tenka atsitiesti po vagystės ar užliejimo. „Draustis būstą apsimoka – esame patyrę, kokie skaudūs būna nuostoliai, o norėdamas atsistoti ant kojų turi atsisakyti atostogų pajūryje ir verstis per galvą, ruošdamas vaikus naujiems mokslo metams“, – atvirauja Romualdas.

Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, vidutiniškai vagystės metu iš buto yra padaroma nuostolių už 880 eurų, iš namo – 1 300 eurų. Vidutinis vandens užliejimo nuostolis šiemet viršija 550 eurų ir yra 3 proc. didesnis negu praėjusiais metais.

Dvejus pastaruosius metus ramiai gyvenantys ir daugiau incidentų nepatyrę kauniečiai savo patirtį vertina kaip pamoką. „Jeigu bent kartą pagalvojote, kad reikia apsidrausti turtą, įsirengti signalizaciją ar apsaugos kameras, geriau iš karto imkitės veikti, neatidėliokite. Mat vėliau impulsas nuslopsta, atsiranda, regis, svarbesnių ir skubesnių reikalų“, – patarimu dalijasi Laima ir Romualdas.

Būsto draudimas „Lietuvos draudime“ vidutiniškai kainuoja apie 8 eurus per mėnesį. Tiek pakanka užtikrinti, kad atsitiesti po nemalonaus netikėtumo bus paprasta ir nereikės aukoti vieno ar kelių mėnesių pajamų. Draudimo ekspertai pastebi, kad kuo mažesnes pajamas gauna gyventojai, tuo skaudžiau jie nukenčia nuo nelaimių. Draudimas jiems yra itin naudingas – padeda kur kas greičiau ir lengviau atsistoti ant kojų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

NT mokesčio mokėtojų paieškos parlamente: mokėsiu, ir daug (38)

Dalis tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių Seimo narių net nebando išsisukinėti ir...

Pinigai teka į NT: įspūdingai išaugo turinčių 5 ir daugiau butų skaičius (41)

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie turi ne po vieną butą, bet ir po du, tris ar net penkis ir...

Po pirmųjų 100 Nausėdos dienų – skirtingi vertinimai: laukia labai svarbus lūžis (4)

Vertinant prezidento Gitano Nausėdos darbo šalies vadovo poste pirmąsias šimtą dienų, kurias...

JAV turtuoliai ir jų mokesčiai: artėjant rinkimams – klausimas kaip ir kodėl iš jų paimti daugiau (2)

„ The New York Times “ neseniai paskelbė dramatišką infografiką, rodantį, kad nuo šeštojo...

7 patarimai pakeis jūsų gyvenimą: naudodamiesi jais padidinsite savo optimizmą ir sumažinsite nerimą (1)

„Žvelgiant iš psichologinės pusės, nerimas yra savotiškas apsirikimas. Jis atsiranda, kai...

Lietuvių sukurtos medžiagos padėjo pasiekti pasaulinį rekordą: tai – daugelio mokslininkų tyrimų objektas (1)

Nuo šiol tandeminių perovskitinių-CIGS saulės elementų efektyvumas siekia 23,26 proc. – tai...

Mokytoja stengiasi į mokyklą privilioti tėvus: kai pamato, ką daro vaikai, jiems atsiveria akys

Mokiniai ir mokytojai – tai ne visi mokyklos bendruomenės nariai. Taip nusprendė Varėnos rajono...

Populiariausias Kauno rajonas po 10 metų gali tapti neatpažįstamu (4)

Vilijampolė – vienas aktyviausiai besikeičiančių Kauno rajonų, išsidėstęs palei Neries ir...

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis apie jam atliktą vazektomiją: ilgą laiką artimieji manė, kad aš juokauju (54)

Kai kam nors pasakai, kad pasidarei vazektomiją, reakcija būna daugmaž vienoda. Pirma tavimi...

Pro serbų palengvėjimo atodūsius – lietuvių abejonės dėl „nelegalaus“ varžovų įvarčio (27)

Metų laikai keičiasi, o Lietuvos rinktinės taškų aruodas išlieka toks pat tuščias lyg...