aA
Skaičiuojama, kad Lietuvos gyventojų namuose kas savaitę įvyksta po 130 vandens užliejimų, o vidutinis vandens užliejimo nuostolis šiemet viršija 550 eurų. Specialistų teigimu, ši problema kyla dėl senų, neprižiūrimų vamzdžių. Ką svarbiausia žinoti, kad grįžę po darbo namuose nerastumėte plaukiančių daiktų?
Santechnikas Darius
Santechnikas Darius
© Asmeninis albumas

Dažniausiai avarijos dėl trūkusių vamzdžių nutinka naktimis

„Įspūdingiausias vaizdas, kokį esu matęs – tai įtempiamos lubos, nutįsusios iki žemės ir pilnos vandens. Iškiloti laminatai, parketai jau kaip ir įprastas reginys“, – pokalbį pradeda Vilniuje dirbantis santechnikas Darius, daugybę kartų vykęs į užlietus butus taisyti trūkusių vamzdžių. Tokios avarijos gąsdina ne tik tuo, jog sudarko savus namus – laiku neišspręsta problema gali pridaryti didelių nuostolių ir kaimynams.

Dažnai klaidingai manoma, kad trūkus vamzdžiui užliejamas tik aukštu žemiau esantis butas. Vis dėlto, santechnikas Darius pabrėžia, kad žala gali būti gerokai didesnė, ypač tais atvejais, jei name nėra įrengtų stovų uždarymo ventilių, vandens mazgas užrakintas, raktas – pas administratorių, o nelaimė nutinka, pavyzdžiui, savaitgalį.

Eurai
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič


„Visų pirma, gyventojai turėtų būti suinteresuoti patys gyventi saugiai, reikalauti įrengti prieinamus stovų uždarymus, žinoti, kur jie yra ir, reikalui esant, nusileidus į rūsį, juos užsukti. Taip būtų išvengiama milžiniškų nuostolių. Užtenka keleto minučių, atviro vandens bėgimo iš lūžusio vamzdžio, ir upelis jau teka laiptais į kiemą kad ir iš 9 aukšto. Laiku nesustabdžius vandens, per perdangas ir šachtas vanduo skverbiasi žemyn. Aišku, nukenčia ir šalia esantys kaimynai, jei jau pasiekiamas toks lygis, kad reikia bristi“, – aiškina santechnikas Darius.

Nors gali atrodyti, kad senos statybos daugiabučiams užliejimo rizika – didesnė, pašnekovas teigia, kad rizikos su statybos metais nereikėtų sieti.

„Ko gero, statybos metai labai didelės įtakos neturi, vanduo visur vienodai šlapias. Seni butai labiau „kiauri“, nauja statyba sandaresnė, galbūt dažniau vonios kambariuose įrenginėjama hidroizoliacija, pačių grindų įrengimui naudojamas smėlio sluoksnis, kuris sugeria dalį vandens. Naudojamas sertifikuotas vamzdynas, patikimų gamintojų, su iki 50 metų garantija“, – lygina santechnikas.

Daugiabutis namas
Daugiabutis namas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Anot jo, žalos dydis priklauso nuo užliejimo stiprumo – jei avarija nebuvo laiku sustabdyta, kenčia lubos, sienos, grindys, namų technika, elektros instaliacija. Taip pat pašnekovas pastebi, kad dažnai tokios avarijos įvyksta naktimis, kai dėl vartotojų sumažėjimo padidėja vandens slėgis.

„Kiekvienas gyventojas privalo rūpintis uždaromąja armatūra bute. Kas mėnesį kaip, pavyzdžiui,
deklaruojant skaitiklius, pasukioti, pramankštinti ventilius, kad reikiamu momentu atliktų savo darbą. Jei avarija namo tinkluose, ar galbūt pas kaimyną, kurio nėra, svarbu žinoti, kur užsukti vandenį. Daugiabutyje vandens tiekimui naudojami trys vamzdžiai: šalto vandens, karšto vandens ir cirkuliacijos (gyvatukas). Dažnai cirkuliacijos nėra, vadinasi, yra tik du vamzdžiai. Pastebėjus avarijos požymius derėtų uždaryti rūsyje visas tris sklendes ir pranešti administratoriui“, – aiškina santechnikas Darius.

Užlietas butas
Užlietas butas
© Shutterstock


Avarijų priežastys – seni ir nekokybiški vamzdžiai

Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios.

„Paimkime elementarius maišytuvus: jie, kaip žinoma, jau seniai jungiami lanksčiąja jungtimi, dar vadinama žarnele. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės“, – aiškina santechnikas.

Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso. „Kol kojos sausos, nerūpi, kas vyksta po
kriauklėmis ir praustuvais“, – juokauja jis.

Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų – tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi. Štai čia galite matyti, kokios būklės vamzdžių jam tenka aptikti namuose.

Santechniko teigimu, senos statybos daugiabučiuose namo stovai praeina per gyventojų butus. Stovų būklę turi vertinti administratorius, bet dėl tokio vizito gyventojai nenori gaišti
laiko.

„Pakankamai dažnas reiškinys – šachtos po remontų uždaromos neprieinamai, nors, ko gero, visi žino, kad reikalui esant tokie uždarymai griaunami. Bet kokiu atveju, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, kartas nuo karto turėtų pats vertinti vamzdynų, jungčių būklę ir, kylant abejonėms,
pranešti namo administratoriui“, – pataria santechnikas.

Užliejimo žala mažesnė butuose su įrengta hidroizoliacija

Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos – vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę.

„Paprastas žmogus, kaip ir bet kuris kitas, gali tai numatyti. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina“, – teigia A. Tatarenko.

Laiptinė
Laiptinė
© DELFI / Domantas Pipas


Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais.

„Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus“, – teigia A. Tatarenko.

Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai.

„Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau – kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė“, – aiškina jis.

Apleisti vamzdžiai
Apleisti vamzdžiai


Dažniau sulaukia iškvietimų į senos statybos namus

A. Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema – vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.

„Dažniausia užlietų butų žala – pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu“, – teigia A. Tatarenko.

Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą – išjungti elektrą.

„Tai būtina padaryti vos įžengus pro duris. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą“, – perspėja A. Tatarenko.

Saugūs namai
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
3.9355

Top naujienos

Paulius Saudargas: o kodėl mes turėtume visada sutarti su koalicijos partneriais? (7)

Seimo vicepirmininkas krikdemas Paulius Saudargas sako nematąs reikalo sutarti su koalicijos...

Rudzkis: pandemija gali iššaukti grandininę reakciją, kuri nuves iki pasaulinės krizės (6)

Šio metu vyraujanti ekonominės politikos ideologija yra pasikeitusi – nebe ta, kuri buvo per...

Baisų sapną primenantis scenarijus: kaip atrodys pasaulis, jei Amerika paliks NATO

Amerikai pasitraukus europiečiams vieniems gintis būtų sunku. Štai įsivaizduojamas 2024–ųjų...

„Snaigės“ vadovas Sologubas apie pandemiją: didžiausios galimybės atsiranda, kai nėra stabilumo (1)

Verslo pasauliui pandemija neleido užmigti: įmonių vadovai turėjo greitai suktis ir priimti...

Gydytojas patarė, kaip išsaugoti atmintį iki senatvės – tai daug lengviau nei galvojate (5)

Viena iš didžiausių baimių pasenti yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu....

Navalną Maskvoje jau sulaikė pareigūnai: aš nieko nebijau, viskas sufabrikuota Vnukovo oro uoste tęsiasi areštai, atnaujinta 21.11 (2270)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sekmadienio vakarą grįžo į Maskvą iš Vokietijos. Oro uoste...

Veiksmingos priemonės batams, mažinančios tikimybę paslysti (1)

Kažin ar atsirastų žmogus, kuriam patiktų slidinėti ir griuvinėti ant ledo. Neverta nė sakyti,...

Pakeltos lysvės – kaip jau dabar teisingai planuoti derlių

Renata Ničajienė , „Sezoninės virtuvės“ tinklaraščio autorė sako, kad žiemą galima...

„Tamsiais“ asmenybės bruožais pasižymintys žmonės į pandemiją reaguoja kitaip: kai kurie net džiaugiasi (4)

Nors pastaruosius kelerius mėnesius visi išgyvenome tą pačią pandemiją, visgi į jos atneštas...

„Bloomberg“: ECB nebėra patikimas pinigų mechanizmas vyriausybėms (1)

Euro zonos pinigų politika subsidijuoja finansų pramonę tokiu mastu, kad nacionaliniams centriniams...