Atsarga gėdos nedaro, todėl nereikėtų į savo namų apsaugą žiūrėti aplaidžiai.

Svarbu - atidumas

Policijos pareigūnai ragina žmones būni atidesnius – net ir trumpam išėjus iš namų nepalikti brangių daiktų prieškambariuose, neužrakintų durų ar atvirų langų, neatidaryti durų nepažįstamiems asmenims, nesigirti apie turimą turtą.

Per 2010 metus yra užregistruotos 4095 vagystės, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, lyginant su 2009 metais, tokių nusikalstamų veikų yra užfiksuota 15,4 proc. mažiau, rodo Informatikos ir ryšių departamento statistiniai duomenys.

Visgi draudimo bendrovės ,,If” privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius teigia, jog jų įmonės praktika šiais metais rodo tendencijų pasikeitimą – auga ne tik vagysčių skaičius, bet ir patiriami nuostoliai.

,,Mūsų draudimo bendrovės duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, vagysčių iš privačių šalies gyventojų namų ir butų skaičius išaugo net 204 proc.

Šiemet išaugo ne tik vagysčių skaičius, bet ir mastas - per tą patį laikotarpį vidutinė vienos vagystės žala padidėjo 78 proc. - nuo 2,4 iki 4,28 tūkst. litų”, - sako Tomas Sinkevičius. Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog ,,dažniausiai į ilgapirščių taikinį patenka pasiturinčių žmonių būstai”. Taigi, gali būti, kad bendras šalies vagysčių skaičius mažėja, tačiau apdraustas būstas, draudimo bendrovės duomenimis, apvagiamas vis dažniau.

Kokias kliūtis galime sukurti?

Vagys į namus dažniausiai patenka per prastai apsaugotas duris, langus, balkoną. 2 minutės – per tiek laiko vagis gali atidaryti jūsų namų duris ar langą, taigi, kuo labiau apsunkinsime jam darbą, tuo didesnė tikimybė, kad vagis nebus linkęs terliotis prie jūsų namų durų pusvalandį ir paliks viską nieko nepešęs. Nederėtų vertingų daiktų palikti gerai matomose vietose, patartina juos laikyti seife arba bankų saugyklose, o patį būstą apsaugoti signalizacija.
Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, vagysčių iš privačių šalies gyventojų namų ir butų skaičius išaugo net 204 proc.

Bendrovės ,,Plieninis skydas” komercijos direktorius Markas Vyšniauskas akcentuoja, jog svarbus ne tik laikas, per kurį vagis tikisi įveikti jūsų duris, bet ir triukšmas, kurį jis turės sukelti.

,,Vagys linkę savo „darbus“ atlikti kuo tyliau, nes garsas pritraukia aplinkinių dėmesį. Jei jūsų būstą saugos apsauginės durys (ypač tokios saugumo klasės, kurių neįveiksi be gręžimo ir kalimo įrankių), vagis mieliau laušis į prastas šarvuotas, medines ar kitokias duris turintį butą”, - sako pašnekovas.

Langai

Sulaikyti ilgapirščius gali ir apsauginės žaliuzės arba grotos. Rekomenduojama grotas įrengti iš vidinės patalpos pusės – taip vagys turės ilgiau sugaišti, norėdami jas išmontuoti ar nupjauti. Apsauginės žaliuzės tampa vis populiaresnės. Jos atrodo estetiškiau negu grotos – būnant namie jas galima laikyti atvertas, o uždaryti tik nakties metu arba išvykus. Taip pat prie žaliuzių galima pritvirtinti specialius signalizacijos jutiklius.

Plastikiniai langai vagims nėra kliūtis – juos itin lengva atidaryti. Taigi rekomenduojama įrengiant langus, įmontuotuoti specialius apkaustus, neleidžiančius iškelti viso lango. Taip pat galima įrengti užraktus, kurie apsaugo lango varčią nuo išlaužimo, o langų stiklus padengti apsaugine plėvele, kuri apsaugo nuo mechaninio poveikio, pvz. išdaužimo.

Durys

Kiek laiko vagis užtruks prie durų priklauso nuo daug faktorių. Visų pirma, nuo pačių durų kokybės t.y. nuo durų konstrukcijos ir medžiagų, iš kurių jos pagamintos. Rekomenduojama įsirengti šarvuotas arba bent jau paprastas, tačiau dvejas duris.
Remiantis bendrovės patirtimi, šarvuotos durys gali apsaugoti nebent nuo atsitiktinės – „neprofesionalios“ vagystės. Visada reikia derinti keletą skirtingų apsaugos būdų.

M. Vyšniausko teigimu, patikimiausios yra specialiai lankstytų profilių ir plieninio lakšto konstrukcijos durys. Pašnekovas, akcentuoja, kad negalima pamiršti ir to, kaip durys yra įmontuojamos.

,,Vienas patikimiausių būdų - kai durys montuojamos šešiolika montavimo kaiščių, apsaugotų plieninėmis 24 mm įvorėmis. Jos ne tik apsaugo kaiščius nuo nupjovimo, be ir laužimo metu įsiremia į sieną ir neleidžia deformuoti staktos. Tai ypač padidina durų atsparumą įsilaužimui, “ – teigia M. Vyšniauskas.

Spyna

Spyna – tai viena seniausių būsto apsaugos priemonių. Svarbu pasirinkti kokybišką spyną, taip pat rekomenduojama duryse įrengti porą skirtingos konstrukcijos spynų – vagys sugaiš daugiau laiko norėdami išlaužti abi.

M. Vyšniauskas teigia, jog labai svarbu, kaip spynos yra įstatytos į duris ir kokiomis papildomomis priemonėmis jos apsaugotos. ,,Spynos durų varčioje turi būti įmontuotos į apsaugines plienines dėžes, kad laužimo metu nusikaltėlis negalėtų jų pažeisti – įstumti laužtuvu į durų varčią, išmušti plaktuku ar pan. Nuo pragręžimo jos turi būti apsaugotos papildomomis nepragręžiamomis plokštelėmis. Spynos turi atitikti durų saugumo lygį, jei į geras duris bus įmontuotos prastos spynos, tai, be abejo, vagys nesilauš per duris, o įveiks spynas, ir atvirkščiai, nėra prasmės dėti labai saugias spynas į prastos kokybės duris,”- pataria pašnekovas.

Tuo tarpu T. Sinkevičius teigia, jog klaidinga manyti, kad patikima apsauga nuo vagystės gali būti vien tik šarvuotos durys.

,,Remiantis mūsų bendrovės patirtimi, tokios durys gali apsaugoti nebent nuo atsitiktinės – „neprofesionalios“ vagystės, bet jokiu būdu negali sutrukdyti planuoto įsilaužimo.”
Reikia derinti keletą skirtingų apsaugos būdų.

Taigi pravartu atkreipti dėmesį ir namus apsaugoti keletu priemonių. Išorinę apsaugą derinti su apsaugos sistemomis, patiems būti budriems, stebėti gyvenamąją aplinką.