Šiemet valstybė į kelius pasirengusi investuoti 1,2 mlrd. Lt. Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad už šiuos pinigus remontuojami, tiesiami keliai, taip pat naujai įrengtos inžinerinės priemonės padės užtikrinti saugų eismą. Vis dėlto Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius optimizmu netrykšta. Jo manymu, 1,2 mlrd. Lt kelių infrastruktūros gerinimui neužteks.
© A.Didžgalvio nuotr.

„Aš manau, kad šios sumos nepakaks, nes pernai, užpernai kelių finansavimas buvo labai mažas, o keliai silpo. Juos veikia transporto priemonės, klimato veiksniai. Teoriškai kalbant, jeigu pernai būtų reikėję 1 mlrd. Lt, bet mes neskyrėm, tai kitąmet 2 mlrd. bus mažai. Vien Kauno pagrindinėms gatvėms sutvarkyti reikia 0,5 mlrd. Lt. Jeigu valstybė reikiamų pinigų neskirs, keliai masiškai irs. Man keista, mes surenkam labai didelius degalų akcizus, lyginant su kitomis Europos šalimis, tačiau ne visi pinigai grįžta į kelių infrastruktūros tvarkymą. Vairuotojų tokia situacija neturėtų tenkinti“, – teigė VGTU Transporto technologinių įrenginių katedros prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius.

Mokslininkas patikino, kad kelių infrastruktūra rūpintis būtina, nes tai duoda didelį ekonominį efektą – „investuotas 1 litas gali garantuoti 3 arba 4 litus“.

Žvyrkeliai virto gruntkeliais

„Rajonuose yra labai daug žvyrkelių. Jų daugiau nei 7000 km. Žvyrkeliai yra nekomfortiški, lemia didesnį degalų sunaudojimą, taip pat jie prasti ekologiniu požiūriu – dulka, teršia aplinką. Asfaltuojant žvyrkelį reikia ne vien jo paviršių tvarkyti. Daug lėšų reikia žvyro dangos storio atstatymui. Greideriu lygindami kelią dalį medžiagos nužeriame – žvyro sluoksnis vis plonėja, kelias silpsta. Kai kuriose vietose kelio danga yra labai plona, tokį reikėtų vadinti gruntkeliu. Vien tik asfalto uždengimas nėra kompleksinis problemos sprendimo būdas“, – prastą rajoninių kelių būklę įvardijo mokslininkas.

Jis įsitikinęs, kad visų lėšų skirti žvyrkelių asfaltavimui nederėtų, tokiu atveju nukentėtų magistraliniai ir krašto keliai. H. Sivilevičiaus manymu, skirstant lėšas labai svarbu tikslingai išdėstyti prioritetus ir išlaikyti pusiausvyrą.

Profesorius nuogąstauja, kad tokiu tempu asfaltuojant žvyrkelius, jų turėtų nelikti po daugiau nei pusšimčio metų: „Žmonių aplinką gyvenvietėse pagerinti yra svarbu. Jei tokiais tempais žvyrkelius asfaltuosim, tai praeis 60 metų, kol jų neliks. Tai labai ilgas laikotarpis.“

Tačiau Eligijus Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija šiemet yra nutarusi prioritetą teikti gyvenviečių kelių remontui.

Eismo saugumą didins inžinerinėmis priemonėmis

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko, šiemet kelių infrastruktūrai gerinti skirta 18,320 mln. Lt Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Maža to, saugaus eismo priemonės bus diegiamos ir įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus investicinius projektus. Pernai inžinerinių priemonių diegimui buvo atriekta kiek didesnė suma – 20,65 mln. Lt.

N. Abukauskas tvirtino, kad inžinerinės eismo saugumo priemonės įrengiamos pavojinguose kelių ruožuose, siekiant sumažinti automobilių greitį. Jo žodžiais tariant, kitose valstybėse atlikta eismo įvykių analizė parodė, jog inžineriniai sprendimai turėjo nemažai įtakos automobilių greičio, eismo dalyvių elgsenos pokyčiams – tai padėjo sumažinti avarijų riziką.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas pažymėjo, kad saugumo priemonių diegimas yra svarbus. Nepaisant to, avarijų nepavyks išvengti be eismo dalyvių nuovokumo: „Būtina paminėti, kad geros būklės kelias gali turėti teigiamos įtakos gerinant eismo saugumo situaciją tik tuo atveju, jei kelyje vyrauja subalansuoti sprendiniai, atitinkantys kiekvieno keliu besinaudojančio eismo dalyvio poreikius. Kelio elementų visuma skatina eismo dalyvį elgtis atsakingai. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prioritetas – kokybiškos ir saugios paslaugos vartotojui suteikimas, todėl didžiausias dėmesys skiriamas ne tik kokybiškų kelio parametrų išlaikymui, bet maksimaliai saugių sąlygų sudarymui, panaudojant inžinerines saugos priemones.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kitais metais bus perskaičiuotos visos pensijos (370)

Daugelis girdėjo, kad į pensiją ilgainiui bus galima išeiti tik sulaukus 65 metų. Tačiau retas...

Planai didinti minimalią algą įvarė baimės vos išgyvenantiems (376)

Siūlymai nuo kitų metų didinti minimalų mėnesio atlyginimą ( MMA ) 20 eurų ne juokais...

TASS: D. Grybauskaitei sakant kalbą, Rusijos delegacija paliko salę (314)

Rusijos valstybinė agentūra TASS skelbia, kad Rusijos delegacija paliko Jungtinių Tautų...

G. Paluckas nustebino savo pozicija dėl Astravo AE (2)

Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienio rytą nustebino daugelį, savo...

Galingas žemės drebėjimas supurtė centrinę Meksiką: žuvusiųjų skaičius auga, prabudo ugnikalnis atnaujinta 09.46 (52)

7,1 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas smogė Pueblos valstijai centrinėje Meksikoje, į...

Lietuva turi atstovą didžiausioje sveikatos organizacijoje pasaulyje

Lietuvai tapus Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) Europos regiono Nuolatinio komiteto nare,...

Kauno rajone nežinomomis aplinkybėmis lūžo naujagimės kaukolė

Antradienio vakarą į Kauno ligoninę pristatyta naujagimė. Medikai jai nustatė kaukolė lūžimą....

J. Blažytė. Idėja Lietuvai: švietimo sistemos depolitizacija (50)

Neabejotina, jog projekto „ Idėja Lietuvai “ dalyviai pasiūlys daugybę nuostabių idėjų,...

Įvardijo požymius, kada telefonas gali būti užkrėstas

Kaune vykusioje modernių technologijų ir verslumo konferencijoje „#Switch“ viešėjęs ir apie...

Butų nuomos rinką nuo kritimo kol kas gelbėja „airbnb.com“

Kelių metų nesustojamas augimas, palietė ne tik būsto statytojus ir vystytojus, bet ir žmones,...