Šiame kelyje įvykusių eismo įvykių statistika iš tiesų sukrečia, mat kas trečia avarija čia – mirtina. Ne gana to, kai kurie vairuotojai šiame kelyje nevengia itin pavojingų manevrų, kuriuos be kita ko dar ir laiko puikiais pokštais, vertais pasidalinti socialiniuose tinkluose.
„Eilinė diena mirties kelyje“
Feisbuke jau trečius metus iš eilės plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vaikinų grupė, važiuodama „Via Baltica“ kelyje, ne tik negailestingai laužo KET taisykles, bet ir stato į pavojų savo bei kitų eismo dalyvių gyvybes.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip, numanoma, autobusas važiuoja priešpriešine eismo juosta taip priversdama kitus automobilius bei dideliu greičiu iš priekio atvažiuojančius vilkikus trauktis į kelkraštį. Vaikinai džiūgauja, kad trys automobiliai įsitenka dviejų eismo juostų kelyje.
Nors vaizdo įrašas patalpintas 2014 metų birželį, juo ir toliau dalinamasi, jis komentuojamas. Vieni tokiam vairuotojo elgesiui reiškia palaikymą ir koneveikia pagal taisykles važiuojančius automobilius, kiti piktinasi, kad toks elgesys ir sukelia mirtinas avarijas.
Komentatoriai neslepia, kad nei toks elgesys, nei toks vaizdo įrašas jų nestebina, mat čia „eilinė diena mirties kelyje“.
„Nieko naujo... Kelias nuo sienos iki Kauno! Pirmus kartus gal ir nekaip atrodo, bet esmė, kad taip visi važiuoja – mes su fūrom, jie su autobusais,“ – nė nemėgindamas slėpti, kad pažeidinėja KET, įžvalgomis dalijosi vienas komentatorius.
Tuo tarpu kita dalis socialinio tinklo vartotojų tokiu vaizdo įrašu baisėjosi ir išreiškė viltį, jog vaizdo įrašą nufilmavusiais vairuotojais susirūpins policija.
„Pakraupusi. Manau, dėl tokių neatsakingų vairuotojų ir įvyksta avarijos. O jei dar su autobusu??!!! Tai čia išvis pasibaisėtina!! Aš tokiam autobuse sėdėčiau, tai seniausiai būčiau vairuotoją nuo vairo nukėlus,“ – stebėjosi komentatorė.
Vertina kaip chuliganišką vairavimą
Lietuvos kelių policijos vertinimu, toks vairuotojo elgesys, koks užfiksuotas vaizdo įraše, yra „chuliganiškas ir tikrai netoleruotinas vairavimas“.
Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič, vairuotojai, kurie mano, kad socialiniuose tinkluose talpindami tokius vaizdo įrašus liks nepastebėti – apsirinka. Ir nors policijai, anot M. Kazanovič, ne visada pavyksta nustatyti panašų turinį patalpinusius pažeidėjus, neretai noras pasipuikuoti socialiniuose tinkluose baigiasi ne tik rimtomis finansinėmis pasekmėmis, bet ir teisės vairuoti atėmimu ar net administraciniu areštu.
„Policija reaguoja į pranešimus apie „Facebook“ įrašus. Susekti jų visų neįmanoma, bet jeigu policijai tampa žinomi kažkokie įrašai, tikrai tą informaciją nagrinėjame, ir kaltininkus traukiame atsakomybėn. Jeigu asmenys mano, kad socialinėje erdvėje paviešintas įrašas ir niekas jo už tai nepatrauks atsakomybėn, tai tikrai labai klysta“, – teigia M. Kazanovič.
DELFI primena, kad už panašius pavojingus ir chuliganiškus manevrus vairuotojams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnį gresia:
Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 289 iki 579 eurų.
Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 724 iki 1113 eurų.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 1013 iki 1158 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
T. Lagūnavičius: čia baisiau negu pornografija
Tuo tarpu psichologas Tomas Lagūnavičius tokį vaizdo įrašą, net kelis metus vaikštantį socialiniame tinkle, vertina itin kritiškai. Anot jo, jis gali daryti net didesnį neigiamą poveikį nei pornografija ir prilygina vaizdo įrašą atvejams, kai socialiniuose tinkluose atsiduria žiaurių patyčių vaizdai.
„Jeigu tai žiūri vaikas, paauglys, kuriam dar nesusiformavusios socialinės vertybės, toks video skatina kartot tokį elgesį. Gal jis neturi fūros, kokios nors mašinos, jis negali to padaryti gatvėje, bet jis gali su savo mopedu ar dviračiu važiuoti gatvėje taip, kad visi trauktųsi į šoną.
Antras dalykas, gali atsirast ir vyresni žmonės, kurie turi dideles mašinas. Žinot, kai tokiam žmogui duoda didelę mašiną, tai galima ir daiktus ja pervežti, ir užmušti keletą kitų vairuotojų. Tai yra labai neigiamas pavyzdys ir kai kuriems žmonėms tai gali būti kartotinas pavyzdys. Mano manymu, tai yra absoliučiai baisu. Aš esu liberalus žmogus, bet gal tokius dalykus iš tikro reikėtų cenzūruoti?“ – svarsto T. Lagūnavičius.
Psichologas svarsto, kad greičiausiai vaido įraše užfiksuotas jauno vairuotojo elgesys. Anot T. Lagūnavičiaus, tokiu būdu vaikinas tenkina savo „biologinį poreikį dominuoti“, o dar rizikingiau jį elgtis skatina jo bendrakeleivių palaikymas.
„Tas vairuotojas, kuris važiuoja netinkamai, jis yra ne vienas. Žmogus turi tą vadinamą biologinį poreikį dominuoti. Biologiniam lygmeny jis kitiems savo draugams sėdintiems kabinoje parodo, koks jis kietas, kad jis gali rizikuoti, kad jis gali bandyti tai įrodyti, o jie gal to ir negalėtų padaryti. Svarbiausiai, jie vienas kitą palaiko ir komentuoja. Tai vadinamas palaikymas grupėje. Jis kai kada žmones verčia elgtis dar labiau rizikingai.
Galima dominuoti primityviai – kažkam tiesiog duot į snukį. Antras variantas, truputį labiau civilizuotas, važiuot su mašina, dominuot kelyje, visus stumdyt į šoną ir sukurt avarines situacijas. Tai yra vienas iš būdų parodyti primityvų gyvulišką dominavimą“, – aiškina T. Lagūnavičius.
Chuliganai maitinasi baime
Anot psichologo, tokių primityvių būdų parodyti savo galią ir pranašumą prieš kitus dažniausiai imasi jauni vyrai, kurie neranda kitų, socialiai priimtinų kelių dominuoti. T. Lagūnavičiaus teigimu, būtent dėl šios priežasties gilioje senovėje jaunuoliai būdavo išvaromi iš genties ir gyvendavo atskirai – jie buvo mokomi, auklėjami, tačiau gentyje dėl keliamų neramumų gyventi tam tikrą laiką nebegalėdavo.
„Kodėl žmonės taip daro? Todėl kad jie gauna vadinamus socialinius dividentus. Pirmiausiai – valdžią: „aš vadovauju autostradoje, aš čia valdžia, jūs visi lopai traukitės į šoną“. Antras dalykas – jis įgyja socialinį prestižą savo draugų tarpe, kurių mentalitetas ir vertybinės orientacijos tokios pačios
Kaip reaguoja kiti? Kiti pirmiausiai patiria begalinę baimę, nerimą todėl, kad gali įvykti avarija. O tie žmonės, kurie bando mus išgąsdinti, jie laukia tos baimės, jie ta baime ir maitinasi, nes taip jie pajunta, kad jie yra dominuojantys“, – aiškina psichologas.
DELFI jau yra rašęs apie vairuotojų norą pasirodyti prieš kitus. Tuomet psichologai vienareikšmiškai laikėsi tos pačios nuomonės – tokių chuliganiškų veiksmų imasi žmonės su maža saviverte. Tam pritarė ir įvaizdžio specialistas Giedrius Drukteinis, kuris teigė, kad su vyriškumo demonstravimu toks elgesys neturi nieko bendro.
Vis dėlto G. Drukteinis pastebėjo, kad prie tokio požiūrio formavimosi prisideda ir visuomenėje vyraujančios nuostatos. Anot įvaizdžio specialisto, ne retai lietuviai bando įrodyti savo vertę turtu, galia ir jėga ir tai kartais tampa panašių veiksmų priežastimi.\
„Mes visada esame priversti įrodinėti savo vertę. Tą vertę mes suprantame kaip turtingumas. Kaip sakome, verčiau prisiskolinsim pinigų, iš skolintų pinigų nusipirksime automobilį, neturėsim už ką degalų įsipilti, bet aplinka bent jau negalvos, kad aš esu kažkoks lochas ar ubagas. Prie to iš karto kabinasi fizinės galios įrodymas – kad aš esu kietas, nesu kažkoks pastumdėlis. Iš to ir išeina, kad aš greitai pravažiuosiu, geriau atsakysiu grubiu žodžiu, įvykyje, kuris stato mane į kažkokią pasirinktinę padėtį, kai reikia užleisti kelią arba neužleisti, parodysiu, kad aš esu bosas“, – sako G. Drukteinis.
Per aštuonerius metus – šimtai avarijų
„Via Baltica“ transporto koridorius yra laikomas vienu iš avaringiausių visoje šalyje. Kasmet kelių ruožuose įvyksta daug eismo įvykių su sunkiomis pasekmėmis, dažnu atveju - mirtimi. Per aštuonerius metus „Via Baltica“ koridoriuje įvyko 550 eismo įvykių, kurių metu žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai.
Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, vien 2011-2014 m. „Via Baltica“ kelyje įvyko 110 eismo įvykių, kurie pareikalavo 34 gyvybių. Palyginimui, A2 kelyje Vilnius-Panevėžys per šiuos metus įvyko 40 eismo įvykių, kuriuose žuvo 10 žmonių.
Kelyje tarp Kauno ir Suvalkų per tą patį laikotarpį eismo įvykiuose buvo sužeisti 134 asmenys.
Viename avaringiausių kelių yra pridėta tiek saugaus eismo priemonių, kiek įmanoma, tačiau tai žmonių gyvybių negelbėja. Kaip DELFI jau rašė, paskutinis bandymas mažinti avaringumą šiame kelyje – naujo tipo greičio matuoklio įmontavimas. Šis matuoja ne faktinį automobilio greitį realiu laiku, bet vidutinį automobilio greitį kelyje.
Policijos pareigūnai pastebėjo, kad iš dalies ši priemonė duoda rezultatų. Išanalizavus gautą statistiką pastebėta, kad didelių greičio viršijimo atvejų po naujo greičio matuoklio pastatymo sumažėjo 10 kartų.
Vis dėlto abejotina ar net šis bandymas mažinti avarijų skaičių kelyje išgelbės šią kelio atkarpą. Kelias dėl transporto srautų nebeatitinka parametrų. Prie to prisideda ir neatsargus vairuotojų elgesys. Šiame kelyje net apie pusė eismo sudaro sunkiasvorės transporto priemonės, eismas dažnai juda kolona, tačiau atsiranda nevengiančių rizikingai lenkti, stipriai viršyti greitį tarp jų ir vilkikų vairuotojų. Didelė sunkiasvorių transporto priemonių apkrova kelyje laikoma, kai tokių automobilių yra daugiau nei 15 proc.
A5 kelyje per ilgą laiką sumontuota daugybė avaringumą turinčių mažinti priemonių: padarytos salelės, atskirti priešpriešiniai srautai su triukšmo juostomis, keli greičio matuokliai, sankryžos su apsaugotais kairiaisiais posūkiais, greičio ribojimo ženklai.
Kaip ne kartą yra minėjusi Lietuvos kelių direkcija, A5 keliui yra būtina rekonstrukcija. Jau ne kartą skelbta ir apie parengtus projektus, tačiau teisminiai ginčai dėl žemės paėmimo valstybės reikmėms stabdo visą projektą. Norima, kad kelias nuo Kauno iki Marijampolės taptų dviejų eismo juostų abejomis kryptimis kelias su skiriamąja juosta.
Pakraupę patys vairuotojai
Kad chuliganiškas ir kitiems eismo dalyviams baimę keliantis kai kurių vairuotojų elgesys „Via Baltica“ kelyje ne naujiena rodo ir pačių vairuotojų reakcijos.
DELFI neseniai jau rašė apie Vilnietį Darių, kuris iki šiol A5 kelią vertino tik pagal statistiką, tačiau pats jame pavairavęs liko pakraupęs.
„Dažnai važinėju „Via Baltica“ atkarpa nuo Ramygalos iki Panevėžio. Vis skaitau naujienas, kad žuvo žmogus, žuvo du, žuvo trys. Tai iš tikro baisus ruožas. Kol neteko dažnai juo važinėti, nesupratau problematikos. Dabar kai per savaitę tenka iki 6 kartų važiuoti šia atkarpa, kai fiziškai pamatai, kas ten darosi, tai yra natūraliai baisu. Buvo toks atvejis, kai lenkų sunkvežimis vos manęs nenustūmė nuo kelio ir nesuknežino priešais atvažiuojančio automobiliuko – tai buvo milisekundžių reikalas. Įsivaizduokite – atlekia 18 t fūra tiesiai automobiliui į kaktą. Kažką reikia daryti, nes taip negalima“, – tuomet teigė Darius.
Vaikinas išsakė nuomonę, kad problemą šiame kelyje būtina spręsti, mat situacija iš tiesų gąsdina, kai vienos kelionės metu į avarinę situaciją patenki net keletą kartų.
„Tu važiuoji 90 km/val. greičiu, o fūristas tau iš galo pypina, kad trauktumeisi iš kelio ir „eina ant lenkimo“. Tai natūraliai mirties ruožas. Tai visiška loterija. Aš esu patyręs vairuotojas – greičio neviršiju ir rizikingai nevairuoju. Kada tu važiuodamas 50 km atkarpą tris kartus patenki į avarinę situaciją, tai suvoki, kad yra didelė problema“, – sakė Darius.
