Kartais geriau galvoti ne apie remontą, o apie naujesnę mašiną

Vairuotojas Julius Jurgelaitis prisimena, kad pastarąjį kartą techninę automobilio apžiūrą perėjo ne iš pirmo karto. „Teko kartoti apžiūrą, nes buvo sugedę priekinių žibintų aukščio reguliavimo varikliukai. Tiesiog nusipirkau naujus žibintus – 40 eurų investicija. Visada svarbiausia, kad visos lemputės žibėtų kaip pridera, taip pat reikia stengtis, kad skydelyje nerodytų jokių klaidų“, – teigia vairuotojas.

Daug patirties neturintiems jauniems vairuotojams J. Jurgelaitis siūlo iš pradžių nuvykti į autoservisą, kad automobilio būkle pasirūpintų specialistai. „Atvykę pasakykite, kad ruošiatės techninei apžiūrai. Jie patikrina automobilį ir pasako, ar įmanoma ją praeiti, iškart pasako, kas ne taip. Po to galima drąsiai važiuoti atlikti techninės apžiūros“, – pataria jis.

Tuo metu vairuotojui Mariui Naruševičiui kol kas teko techninę automobilio apžiūrą pereiti tik kartą. „Pirmą kartą automobilį atvairavo tėvas, o aš važiavau į pakartotinę apžiūrą. Nepamenu, kas ten buvo negerai, bet sugebėjau pereiti apžiūrą su aukštyn kojom uždėtu vairu. Pakartotinėje apžiūroje tikrina tik defektus, kurie buvo užfiksuoti pirmosios metu, tai gal neatkreipė dėmesio į tai, kas buvo akivaizdu“, – svarsto vaikinas.

Tiems, kuriems nesiseka pereiti techninės apžiūros per keletą kartų, vairuotojas rekomenduoja nusipirkti normalų automobilį. „Jei iš 3-4 karto nesugebi praeiti, reiškia, tavo mašina nebepataisoma. Esmė ne žmoguje, kuris atvairuoja mašiną, o automobilyje. Jei viskas tvarkoje – važiuoji toliau, o jei ne – remontuoji“, – aiškina jis.

Lietuva – Europoje nudėvėtų automobilių „Humana“

Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis pastebi, kad priežastys, dėl kurių vairuotojai nepereina techninės apžiūros, bėgant metams iš esmės nesikeičia.

Transporto priemonių savininkai besikartojančius gedimus paprastai laiko smulkmenomis, jų neatpažįsta ar dėl kitų priežasčių adekvačiai nereaguoja į tuos pačius dalykus. Anot pašnekovo, dažniausiai tai būna bet kur ir bet kaip šviečiantys žibintai, susidėvėjusios važiuoklės detalės, iš automobilio besisunkiantys eksploataciniai skysčiai, neefektyviai ar netolygiai veikiantys darbiniai stabdžiai, nesandari išmetimo sistema, pernelyg didelis variklio dūmingumas.

„Priežasčių, lemiančių gana prastą padėtį, yra kelios, tačiau mes visuomet stengiamės atkreipti dėmesį į Lietuvos transporto parko formavimo politikos ypatumus. Tiksliau, tokios politikos nebuvimą. Mūsų šalis yra tarsi kokia Europoje nudėvėtų automobilių „Humana“ – daugiau nei 32 proc. į Lietuvą importuojamų mašinų yra 11-15 metų amžiaus, o 26 proc. net 16-20 metų amžiaus“, – skaičiuoja G. Šlėderis.
Automobilių spūstis Vilniuje

Jo teigimu, šie skaičiai parodo, kad Lietuvos transporto parkas papildomas technika, kurios eksploatavimo resursas būna pasibaigęs arba artėjantis prie pabaigos. Anot jo, dažniausiai tokių automobilių „sveikata“ būna prasta. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, šiuo metu vidutinis mūsų šalyje registruotų transporto priemonių amžius yra 16,7 metų, kuomet ES vidurkis – 10,7 metų.

Pagrindiniai techniniai trūkumai išlieka tokie patys

Europos Komisija skelbia, kad dėl techninių trūkumų ES keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių autoavarijų ir apie 8 proc. visų motociklų avarijų.

„Atvykstančių į TA centrus su prastai sureguliuotais žibintais siekia net 40 proc., o prieš vizitą į TA centrą ši dalis transporto priemonių dalyvauja eisme arba akindami kitus vairuotojus, arba tinkamai neapšviesdami važiuojamosios dalies, todėl neturėdami galimybės įvertinti judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir jų išvengti“, – teigia „Transeksta“ direktorius.

Nustatyta, kad atšvaito neturintis pėsčiasis ar nedegančiais gabaritiniais žibintais stovintis automobilis tampa pastebimi tik tada, kai iki jų lieka maždaug 50 metrų. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti.

Pašnekovo teigimu, dar viena didžioji TA stotyse tikrinamų automobilių problema – netvarkingos pakabos lankstinės jungtys, lankstai.

„Šios automobilio detalės, paprastai vadinamos tiesiog „šarnyrais“, yra viena iš svarbiausių važiuoklės dalių, kuri jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį – važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Eksploatuojant transporto priemonę su stipriai sudėvėtais pakabos lankstais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar du vairuojančius ratus“, – aiškina G. Šlėderis.

„Transeksta“ direktorius perspėja, kad ne mažesnėmis problemomis gali baigtis stabdžių – pagrindinės automobilio aktyviojo saugumo priemonės – „negalavimai“.

„Jausmą, kai nuspaudus stabdžių pedalą mašina nė trupučio nelėtėdamas juda tolyn, galima palyginti nebent su situacija, kai iššokus iš skrendančio lėktuvo neišsiskleidžia parašiutas. Nors šios problemos dramatizmui nereikia itin lakios fantazijos, automobilininkai neįtikėtinai dažnai patys provokuoja nuotykius, vardu „nėra stabdžių“. Tiksliau, eksploatuoja techniką su visiškai sudilusiais, ne visu plotu kontaktuojančiomis stabdžių trinkelėmis ir stabdžių diskais, sistemos hermetiškumo neužtikrinančiais vamzdeliais ar žarnelėmis“, – teigia pašnekovas.

Iš pirmo karto techninę apžiūrą pereina tik pusė vairuotojų

Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2016 m. duomenimis, pirmuoju bandymu techninės patikros „filtrą“ įveikia 51,4 proc. lengvųjų automobilių, 48 proc. autobusų, 55,1 proc. krovininių automobilių ir 69,8 proc. motociklų. Pastarųjų metų Lietuvos „standartas“ yra 2,11 vadinamųjų „didelių trūkumų“ vienam automobiliui.

„Tačiau mūsų kontrolieriai yra susidūrę su atvejais, kai į TA stotis žmonės „atsiveža“ po 18, 15 ar 14 „didelių“ trūkumų, ar netgi tokių, su kuriais techniką draudžiama eksploatuoti. Neretai į pakartotinę techninę apžiūrą labiausiai apleistų automobilių savininkai atkeliauja pašalinę ne visus trūkumus, juos pašalinant netinkamu būdu arba pabandę paprasčiausiai juos užmaskuoti“, – stebisi pašnekovas.
Techninė apžiūra

Anot G. Šlėderio, kai kuriais atvejais būna akivaizdu, kad transporto priemonių šeimininkai sprendžia tik tas problemas, į kurias pirštu baksteli ir į patikros protokolą užrašo kontrolierius.

„Kai po poros – trejeto savaičių jie atvyksta į pakartotinę apžiūrą, būna spėję subyrėti kiti agregatai. Rekordininkai (beje, tai buvo taksi paslaugas teikiantys automobiliai) teigiamą kontrolierių išvadą gavo po 7 ar 8 vizito į TA centrą. Gaila, tačiau dalis automobilininkų savo transporto technine būkle visiškai nesirūpina ir net prieš vizitą į TAC nebando pašalinti akis badančių trūkumų“, – sako „Transeksta“ direktorius.

Kaip paruošti automobilį techninei apžiūrai?

Lietuvos automobilių sporto federacijos Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas ir techninis ekspertas Egidijus Janavičius teigia, kad techninei apžiūrai galima pasiruošti dvejopai: arba nuvaryti automobilį į patikimas remonto dirbtuves pilnai automobilio patikrai, arba ją atlikti patiems.

Jei nusprendėte automobilį apžiūrėti pats, E. Janavičius nurodo žingsnius, kuriuos atlikę turėsite techniškai tvarkingą automobilį. Vidinė apžiūra:

- Patikrinkite, ar užkūrus variklį nedega nei viena automobilio prietaisų skydelyje įrengta gedimo fiksavimo lemputė, dažniausiai oranžinės (geltonos) arba raudonos spalvos. Jei nedega – puiku;

- Patikrinkite, ar veikia visi išorinio apšvietimo žibintai. Tikrinama neužvedus automobilio, o tik įjungus degimą. Stabdžių žibintų patikrai paprašykite draugo pagalbos, arba tai galite padaryti tamsoje stovint automobiliui prie sienos arba prie stiklo (pastato lango). Posūkių žibintai privalo degti oranžine spalva. Jei visi žibintai veikia – puiku;

- Patikrinkite, ar veikia priekinių bei galinių langų valytuvai ir langų apiplovimo prietaisai. Būtinai sistemą užpildykite skysčiu;

- Pravažiuokite duobėta kelio atkarpa ir įsiklausykite, ar nesigirdi barškėjimo, girgždėjimo. Jei tylu – puiku;

- Užtraukite rankinį stabdį ir pabandykite pajudėti. Jei pajudėti nepavyksta, tikėtina, kad rankinis stabdis veikia puikiai.

Išorinė apžiūra. (Reikalingas prožektorius):

- Patikrinkite, ar padangų protektoriaus gylis atitinka reikalavimus. Minimalus – 1,6 mm. Galite pamatuoti degtuku (storis apie 2 mm);

- Per ratlankiuose esančias angas patikrinkite stabdžių diskus, ar ant jų darbinio paviršiaus nėra rudžių, ar paviršius lygus;

- Susukite vairą į vieną pusę ir pasižiūrėkite į rato arką. Patikrinkite pusašio „šarnyro“ (lanksto) gumą, stabdžių žarnelę bei amortizatorių. Neturi matytis skysčių bei tepalų prasiskverbimo, o ant stabdžių žarnelės negali būti įtrūkimų. Taip pat patikrinkite ir kitą pusę;

- Pasilenkite po automobiliu ir pažiūrėkite, ar iš variklio ir greičių dėžės nevarva alyva. Taip pat pasilenkę galite pasižiūrėti, ar gale nesisunkia alyva iš amortizatorių bei galinio reduktoriaus (jei toks yra). Taip pat galite matyti dujų išmetimo sistemos būklę;

- Jei automobilis dyzelinis ir jį dažniausiai naudojate mieste, prieš važiuojant į techninės apžiūros stotį sportišku režimu pravažiuokite bent 10 kilometrų, kad išsivalytų dujų išmetimo sistema. Tai būtina daryti reguliariai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (76)