Teksaso, JAV, Transporto instituto mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kaip vairuotojo reakciją paveikia naudojimasis mobiliuoju telefonu. Tyrime dalyvavę respondentai turėjo kelis kartus nuvažiuoti tokį pat atstumą, tačiau pirmą kartą vairuotojai visą dėmesį skyrė vairavimui, antrą kartą turėjo mobiliuoju parašyti istoriją, o trečią – atrašyti į užduotus klausimus.
Nepastebi šviesoforo signalų
Kaip ir buvo galima tikėtis, rezultatai parodė, jog tada, kai vairuotojai bandė nurodytą distanciją įveikti vienoje rankoje laikydami mobilųjį telefoną ir juo naudodamiesi, prireikė gerokai daugiau laiko nei tuo atveju, kai buvo tiesiog susitelkta į vairavimą. Mokslininkai konstatavo tai, kad užsiimdami pašaline veikla vairuotojai net 11 kartų nepastebėjo mirksinčio šviesoforo signalo.
Tyrimą atlikę mokslininkai buvo įsitikinę, kad realiame eisme toks išsiblaškymas galėtų lemti ne tik automobilių susidūrimą, tačiau ir pėsčiųjų sužalojimus. Mokslininkai pripažįsta, kad vairuojant reikia atsisakyti ir mobiliojo telefono. Tyrimą atlikę specialistai akcentavo, kad bet kokia pašalinė veikla prie vairo kelia pavojų eismo saugumui, o ypač pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams.
Atliktas tyrimas parodė, kad naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais vairuojant, įskaitant ir automobilio multimediją, lemia 5 kartus prastesnę vairuotojo reakciją į eismo pokyčius nei įprastomis sąlygomis.
Svarbūs metrai
Tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad tada, kai vairuotojas sėdėdamas prie vairo rašo žinutes, reakcijos laikas, lyginant su įprastu vairavimu be pašalinės veiklos, pailgėjo 35 proc. Dar daugiau įtakos turi kalbėjimas telefonu, kai išmanusis laikomas rankoje, remiantis tyrimo rezultatais, tokiomis sąlygomis vairuotojo reakcija sulėtėja net 46 procentais.
Įprastai vairuotojas į pasikeitusias eismo sąlygas gali sureaguoti per 1 sekundę, vis tik mokslininkai pripažino, kad naudojimasis telefonu šį reakcijos laiką prailgina kone dvigubai. Važiuodamas 90 km/val. greičiu vairuotojas per 1 sekundę nuvažiuoja apie 30 metrų. Jei naudojasi telefonu, reiškia, kelyje atsiradus kliūčiai, jam prireiks nebe sekundės.
Specialistai pabrėžė, kad telefonu besinaudojantis vairuotojas į staiga išbėgusį laukinį žvėrį ar einantį žmogų geriausiu atveju sureaguos tik po 2 sekundžių ir 60 metrų nuvažiuoto kelio. Važiuojant sauso asfalto danga dar 63 metrų reikės, kad automobilis visiškai sustotų, todėl bet koks išsiblaškymas net ir esant geroms eismo sąlygoms, gali būti pražūtingas.
Užtenka tik nuleisti akis
Kad naudojasi telefonu prie vairo, Lietuvoje surengtoje apklausoje prisipažino 54 proc. gyventojų. Didžioji jų dalis, 42 proc., atsiliepia į skambučius, trečdalis skambina patys, vienas iš penkių skaito arba rašo žinutes, 14 proc. – naršo socialiniuose tinkluose.
Už tokį elgesį prie vairo numatyta administracinė atsakomybė – telefoną išsitraukęs ir juo besinaudojantis vairuotojas gali gauti 60-90 eurų baudą. Visgi kur kas labiau nei bauda vairuotojams nerimą turėtų kelti galimos pasekmės.
Apklausti vairuotojai prisipažino, kad ne kartą dėl to, kad žiūrėdami į telefoną nepastebėjo, kas vyksta kelyje, yra įkliuvę į nemalonumus. Štai vienas apklausos dalyvis papasakojo, kad telefonas supypsėjo įsižiebus žaliam šviesoforo signalui, ramiai pajudėjęs iš vietos jis nusprendė užmesti akį į tai, kas vyksta, ir nepastebėjo, kad eismas priešais sustojo. Vairuotojas atsitrenkė į du kitus priešais važiavusius automobilius: draudimo bendrovė žalą atlygino, tačiau pačiam savos transporto priemonės remontas kainavo daugiau nei tūkstantį eurų.
Dar viena vairuotoja pasakojo, kad gerą pamoką gavo po to, kai nusprendusi pasitikrinti telefoną kelio vingyje tiesiog išlėkė iš kelio. Laimei, viskas atsipirko dviem sugadintais ratlankiais ir suplėšytomis padangomis, mat netoliese buvo ir pėsčiųjų takas.
Ne vienas, pakliuvęs į eismo įvykį dėl to, kad naudojosi telefonu, pasakojo, kad nelaimei užteko vos akimirkos, kurią jie buvo nuleidę akis į telefono ekraną. Pakėlus akis ir supratus, kad situacija pasikeitė, laiko avarijai išvengti neužteko nė vienam.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
